Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-10 · Civilinė byla Nr. 2-10333-886/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-10
Bylos Nr.
2-10333-886/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06740-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Kriaučiūnaitė
Pareiškėjas
A. G.
Suinteresuotas asmuo
S. G., N. G., J. Š.
Advokatai
Ina Kurauskienė
Civilinė byla Nr. 2-10333-886/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06740-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.2.; 116.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Inai Kurauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. (A. G.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., N. G., J. Š. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. G. (A. G.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jis priėmė palikimą po jo tėvo N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2010-04-17, ir motinos P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2009-02-17, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas pareiškime nurodo ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo mama P. G. mirė 2009-02-17, pareiškėjo tėvas N. G. mirė 2010-04-17. Pareiškėjo gimimo liudijime ir jo tėvų santuokos liudijime tėvo vardas ir pavardė nurodyti „N. G.“, o mirties liudijime - „N. G.“, dėl skirtino vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą, pridėjus lietuvių kalbos gramatikai būdingą vyriškos giminės galūnę. Pareiškėjų tėvų paskutinė gyvenamoji vieta buvo bute, Mažoji g. 3-23, Kaune, kurį pareiškėjo tėvai privatizavo ir 2008-05-26 padovanojo pareiškėjui. Pareiškėjas šiame bute gyveno kartu su tėvais. Po mamos mirties pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą: asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką. Tėvo sveikata buvo labai silpna, todėl pareiškėjas rūpinosi tėvu ir prižiūrėjo turtą. Mirus tėvui, pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti visą abiejų mirusiųjų tėvų turtą: bute esančius baldus, buitinę techniką, tėvo asmeninį turtą. Pareiškėjo nesikreipė į notarą, nes tėvai neturėjo savo vardu registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pareiškėjas 2013 m. tarp bute esančių knygų, anksčiau priklausiusių jo tėvams, rado terminuoto indėlio sutartį, sudarytą tarp tėvo N. G. ir AB Hansabankas (dabar „Swedbank“, AB). Pareiškėjas kreipėsi į šį banką ir sužinojo apie banke likusius jo tėvų P. G. ir N. G. indėlius.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. G., N. G., J. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimais. Gautas prašymas bylą nagrinėti joms nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo nustatyti pareiškime prašomus juridinius faktus (39-40 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas A. G. (A. G.) yra palikėjų P. G., mirusios 2009-02-17, ir N. G., mirusio 2010-04-17, sūnus (13 b.l) ir vienintelis vaikas (GRT duomenys, 30-31 b.l.). Remiantis šiais duomenimis, pareiškėjas yra vienintelis pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Po pareiškėjo tėvų mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, tą patvirtina Kauno miesto 5-ojo notarų biuro 2013-02-05 ir 2013-02-28 pranešimai (14, 15 b.l.).

Palikėjų P. G. ir N. G. santuoka sudaryta 1954-08-01 (12 b.l.). N. G. gyvenamąją vietą buvo deklaravęs bute Mažoji g. 3-23, Kaune (16 b.l.). Šis butas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui A. G. pagal 2008-05-26 dovanojimo sutartį, sudarytą su jo motina P. G., o pastaroji nuosavybės teises į šį butą įgijo santuokos metu pagal Butų privatizavimo įstatymą 1992-02-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (NTR CDB išrašas, 20 b.l.). Duomenys apie palikėjo gyvenamosios vietos deklaravimą ir minėto buto savininkus, atitinka pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes dėl jo gyvenamosios vietos minėtame bute kartu su tėvais iki jų mirties.

Pareiškėjo atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjas rūpinosi, slaugė, prižiūrėjo tėvus, po jų mirties liko namų apyvokos ir asmeniniai daiktai. Pareiškėjas palikimą priėmė, šiuos daiktus pradėdamas valdyti kaip savus. Pareiškėjo teigimu, į notarą nesikreipė, nes tėvai registruotino turto neturėjo, o apie Swedbanke sudarytą neterminuoto indėlio sutartį jam nebuvo žinoma. Aplinkybes dėl pareiškėjo tėvų likusių indėlių patvirtina rašytiniai įrodymai: N. G. ir banko „Swedbank“ 2005-06-03 sudaryta neterminuoto indėlio sutartis (21 b.l.) ir Swedbank 2013-05-14 raštai dėl informacijos apie P. G. ir N. G. sąskaitas ir indėlius šiame banke (37,38 b.l.).

Suinteresuoti asmenys - S. G. (po santuokos – G.), gim. 1976-07-17, J. G. (po santuokos – Š.), gim. 1978-07-09, ir N. G., gim. 1989-06-16, yra pareiškėjo dukterys ir palikėjų anūkės (10-13, 17-19 b.l.), t.y. 2 eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Iš atsiliepimo matyti, kad suinteresuoti asmenys patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes: pareiškėjas gyveno kartu su tėvais, po jo mamos P. G. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos asmeninius daiktus, bute esančius baldus, buitinę techniką; pareiškėjo tėvas N. G. buvo silpnos sveikatos, pareiškėjas rūpinosi ir tėvo priežiūra, ir visu turtu, o po tėvo priėmė pradėjo valdyti visą abiejų mirusių tėvų turtą (baldus, buitinę techniką) ir tėvo asmeninį turtą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, ar kreipėsi į jį dėl turto apyrašo sudarymo. Įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš jų - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas po savo tėvų mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti. Pareiškėjo prašymas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (A. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo motinos P. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2009 m. vasario 18 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. (A. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo N. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2010 m. balandžio 17 d., mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Kriaučiūnaitė