- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-27
- Bylos Nr.
- 1S-138-844/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29771-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- V. Ž.
nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas dėl V. Ž. taikomos probacijos sąlygų keitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu V. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 1 (metų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 7 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. Nuteistasis įpareigotas viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bei 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. kovo 27 d. ir 2025 m. kovo 31 d. pateiktas vykdyti Probacijos tarnybai.
2. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius 2026 m. kovo 12 d. kreipėsi su teikimu į apylinkės teismą, siūlydamas nuteistajam V. Ž. visam likusiam probacijos laikotarpiui pratęsti pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su oficialiu darbu ar mokymusi. Siūlymą Probacijos tarnyba grindė tuo, kad nuteistasis daro probacijos sąlygų pažeidimus (pažeidė paskirtus įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, jis neigia priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, resocializacijos procese dalyvauja formaliai ir neturi motyvacijos spręsti vartojimo psichiką veikiančias medžiagas problemą.
3. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas ir visam likusiam probacijos laikotarpiui pratęsta pareiga V. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su oficialiu darbu ar mokymusi.
4. Nuteistasis V. Ž. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą atmesti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad vien pažeidimų konstatavimas dar nereiškia, kad turėtų būti pasirenkama probacijos griežtinimo kryptis. Teismas tokiu atveju privalo įvertinti kur kas platesnį kontekstą: kokio pobūdžio tie pažeidimai, kiek jie pavojingi, ar jie sistemingi, kokios jų atsiradimo priežastys, kaip asmuo elgiasi tarp pažeidimų, ar yra teigiamų pokyčių, ir ar pasirinkta priemonė realiai prisidės prie probacijos tikslų įgyvendinimo. Tokio visuminio vertinimo skundžiamoje nutartyje nėra. Nors įvardinti padaryti pažeidimai, tačiau jie nėra analizuojami – nėra atsakoma, ką jie iš tikrųjų rodo apie nuteistojo elgesį, ar jie reiškia kryptingą probacijos nevykdymą ar labiau epizodinius nukrypimus. Taip pat neatskleidžiama, kodėl būtent pasirinkta priemonė, o ne kita, laikoma tinkamiausia, kodėl ji taikoma visam likusiam probacijos laikotarpiui, kodėl nepakanka švelnesnių ar labiau į konkrečią problemą orientuotų alternatyvų. Iš nutarties neaišku, ar teismas svarstė kitus galimus variantus, ar vertino jų pakankamumą, ar tiesiog pasirinko griežčiausią kelią kaip saugiausią. Pats teismas akcentuoja, kad probacijos sąlygų pažeidimai daugiausiai susiję su alkoholio vartojimu, tačiau parenkama priemonė, kuri su šia problema yra susijusi tik labai netiesiogiai, nepaaiškinant kodėl daroma prielaida, kad buvimas namuose tam tikru paros metu savaime sumažins vartojimą ar pakeis elgesį. Dėl to susidaro įspūdis, kad sprendimas buvo priimtas labiau formaliai.
4.2. Toliau skunde nuteistasis teigia, kad jam pritaikyta pareiga yra viena griežčiausių. Tai ilgalaikis, kasdienį žmogaus gyvenimą tiesiogiai ribojantis įpareigojimas, kuris daro įtaką jo darbo grafikui, socialiniams ryšiams, šeimos gyvenimui ir apskritai galimybėms gyventi normalų, stabilų gyvenimą. Todėl tokio masto priemonė gali būti taikoma tik tada, kai ji yra aiškiai būtina ir pagrįsta. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad jis (nuteistasis) būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. Administracinis nusižengimas, kuriuo remiamasi, yra mažareikšmis – už jį skirta tik žodinė pastaba. Jis dirba, gyvena su šeima, augina vaikus. Tai, anot V. Ž., yra svarbios aplinkybės, kurios rodo, kad jo elgesys nėra vienareikšmiškai neigiamas. Tai nėra situacija, kai asmuo visiškai ignoruoja probacijos sąlygas ar demonstruoja nuosekliai blogėjančią elgesio tendenciją. Todėl parinkta priemonė laikytina perteklinė ir neatitinkanti proporcingumo principo. Be to, skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta tai, kad jo atžvilgiu jau yra taikomos tam tikros priemonės - jis dalyvauja priklausomybių konsultacijose, buvo nukreiptas į atitinkamą programą, nepaaiškinta, kodėl šios priemonės laikomos nepakankamomis, ar jos buvo išbandytos iki galo, ar jų efektyvumas buvo realiai įvertintas.
4.3. Nuteistasis taipogi nurodo, kad skundžiamoje nutartyje buvo remtasi ir duomenimis apie galimą jo apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, nors gydymo įstaigoje atlikt tyrimai dėl narkotinių medžiagų buvo neigiami. Dėl to susidaro įspūdis, kad prieštaringi duomenys buvo vertinami selektyviai – akcentuojant tuos, kurie pagrindžia griežtesnę poziciją, ir ignoruojant tuos, kurie ją silpnina. Toks įrodymų vertinimas neatitinka objektyvaus ir visapusiško įrodymų vertinimo reikalavimų, o esant prieštaringiems duomenims – ir nekaltumo prezumpcijos, pagal kurią abejonės turi būti aiškinamos asmens naudai. Šiame kontekste nuteistasis pažymi ir tai, kad jo nesutikimas su pirminių testų rezultatais ir kreipimasis į gydymo įstaigą siekiant juo patikrinti, rodo ne vengimą ar bandymą slėpti, o siekį išsiaiškinti situaciją. Tokio jo elgesio reikšmė nutartyje nevertinta.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo bei prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Ž. skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašo panaikinti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria, gavus Probacijos tarnybos teikimą, buvo išspręstas probacijos sąlygų V. Ž. keitimo klausimas. Probacijos sąlygų keitimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones.
7. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste išanalizavęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei įvertinęs tiek skundžiamoje nutartyje, tiek nuteistojo skunde pateiktus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartimi pareiga nuteistajam V. Ž. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su oficialiu darbu ar mokymusi, visam likusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui pratęsta pagrįstai ir teisėtai. Nors sutiktina, kad apskųstoji nutartis motyvuota lakoniškai, joje nepateikiant išsamesnio nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvertinimo, neargumentuojant kodėl būtent tokia priemonė pasirinkta siekiant daryti teigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau pagrindo abejoti kvestionuojamos pareigos pratęsimo likusiam probacijos laikotarpiui būtinumu ir tikslingumu, spręsti, kad jos taikymas pažeidžia proporcingumo principą, apygardos teismas pagrindo neįžvelgia.
8. V. Ž. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. kovo 3 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
9. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis probacijos laikotarpiu laikėsi pareigos pradėti dirbti, tęsti darbą, o nesant galimybės įsidarbinti – registruotis Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose pažeidimus taip pat nėra. Tačiau V. Ž. 2025 m. lapkričio 23 d. Marijampolėje, į kurią išvykti Probacijos tarnybos leidimo nebuvo gavęs, padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, o 2025 m. gruodžio 10 d. ir 2026m. vasario 24 d. savo gyvenamojoje vietoje buvo rastas neblaivus. Be to, 2026 m. kovo 5 d. atlikti narkotinių medžiagų testai parodė, kad nuteistasis vartojo amfetaminą. Nuteistasis skunde neginčija to, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidė pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kaip ir neneigia vartojęs alkoholį. Tačiau jis skunde pažymi, kad narkotinių medžiagų vartojimo fakto medicinos įstaigoje atliktas tyrimas nepatvirtino. Bylos medžiaga patvirtina, kad su Probacijos tarnybos atlikto narkotinių medžiagų nustatymo testų rezultatais nuteistasis nesutiko ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur atlikto testo rezultatas buvo neigiamas. Vis tik laikyti testo, atlikto minėtoje ligoninėje, rezultatus nuneigiančiais Probacijos tarnybos atlikto patikrinimo rezultatus, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo, kadangi sveikatos priežiūros įstaigoje V. Ž. buvo atliktas tik greitasis narkotinių medžiagų nuteistojo šlapime testas, o ne išsamus tyrimas iš kraujo mėginio.
10. Skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga taip pat patvirtina, kad 2025 m. balandžio 25 d. atlikus V. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė (64 balų) jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2025 m. gruodžio 19 d. pervertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji nors ir išliko vidutinė, tačiau padidėjo iki 75 balų. Didėjanti V. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika užfiksuota ir 2026 m. vasario 26 d. atlikto vertinimo metu – jos skaitinis dydis pakito nuo 75 balų iki 77 balų.
11. Kaip matyti iš aukščiau aptarto, pareigos neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nesilaikymo atvejis šiuo atveju buvo užfiksuotas tik vienas. Tad konstatuoti sistemingo šios pareigos pažeidinėjimo negalima. V. Ž. įvykdytas administracinis nusižengimas, kurio padarymas šiuo atveju ir leido nustatyti šios pareigos pažeidimą, taip pat nėra šiurkštus ir pavojingas – nuteistasis nubaustas įspėjimu už tai, kad dienos metu, esant geram matomumui, vairavo transporto priemonę su įjungtais rūko žibintais. Tačiau pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų probuojamasis pažeidė ne kartą. Alkoholio bei narkotinių medžiagų, kuriomis disponavimas apskritai draudžiamas, už tai numatyta net ir baudžiamoji atsakomybė, vartojimą probacijos laikotarpiu apygardos teismas laiko itin šiurkščiu pažeidimu, kuris negali būti pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Be to, apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų yra vienas dažniausių veiksnių, paskatinančių asmenis nusikalsti, dėl ko šio įpareigojimo pažeidimas laikytinas ne tik grubiu, bet ir pavojingu visuomenei. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atitinkamos pareigos, įpareigojimai ir draudimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo skiriami atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, jų tikslingumą, laikymosi realumą ir būsimą poveikį nuteistajam. Būtent jų paskyrimas ir laikymasis padeda užtikrinti, jog tiek bausmės vykdymo atidėjimo metu, tiek atlikus bausmę asmuo nedarytų naujų nusikaltimų, laikytųsi visuotinai priimtinų elgesio taisyklių ir gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai nustačius, kad V. Ž. nesilaikė visų teismo jam skirtų pareigų, spręsti, kad jo resocializacijos bei recidyvo mažinimo procesas buvo sėkmingas, nėra jokio pagrindo. Kad šiuo atveju nebuvo pasiekta teigiamų pokyčių mažinant nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvą, neabejotinai patvirtina ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai, iš kurių matyti, kad tokia rizika bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne tik, kad nesumažėjo, bet ir nuosekliai didėjo. Kadangi nuteistasis jo priežiūros laikotarpiu pažeidinėjo teismo nustatytus įpareigojimus, jo rizika pakartotinai nusikalsti didėjo, spręstina, jog egzistavo objektyvus pagrindas imtis priemonių sugriežtinti jam nustatytas probacijos sąlygas, pratęsiant 1 metus taikytą elgesio kontrolės priemonę. Kartu pažymėtina, kad pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo pasikartojimas, nuteistojo Probacijos tarnybai reikštas nepasitenkinimas jos paskyrimu, rodo sąmoningą, tyčinį ir kryptingą (o ne epizodinį, kas užsimenama skunde) visų probacijos sąlygų nevykdymą.
12. Nuteistasis pateiktame skunde kvestionuoja pratęstos pareigos tikslingumą (tinkamumą), nurodydamas, kad ji tiesiogiai nesusijusi su draudimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų nesilaikymu. Nors pareigos nustatytu laiku būti namuose pratęsimas, iš tiesų, savaime neužkirs kelio V. Ž. svaigintis psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau tai nereiškia, kad jos taikymas apskritai laikytinas netikslingu ar pažeidžiančiu įstatymo keliamus reikalavimus. Nei baudžiamajame įstatyme, nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nėra numatyto reikalavimo, probacijos sąlygų keitimą nuteistam asmeniui privalomai sieti su jo padarytais probacijos sąlygų pažeidimas. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant, ar ši pareiga gali prisidėti prie veiksmingos nuteistojo resocializacijos, pakartotinio nusikalstamumo mažinimo, negalima apsiriboti vien vertinimu kokią įtaką tai turės psichiką veikiančių medžiagų vartojimui. Šiuo atveju manytina, kad buvimas nustatytu laiku namuose gali padėti taisyti V. Ž. elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, tame tarpe ir į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, kadangi iš dalies apribota jo laisvė judėti neribotai nuolat jam primins, jog elgesys, pirmiausia, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę, o, vėliau, ir probacijos sąlygų nesilaikymas, turi neigiamus padarinius, kurių norėdamas išvengti ateityje jis privalės nepriekaištingai laikytis tiek teismo nustatytų įpareigojimų, tiek susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, t. y. tokios pareigos pratęsimas veiks kaip atgrasymo priemonė.
13. Kvestionuodamas pareigos būti nustatytu laiku namuose pratęsimo tikslingumą, nuteistasis akcentuoja ir tai, jog probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu buvo taikytos priemonės, orientuotos į psichiką veikiančių medžiagų problemos sprendimą, pažymėdamas, jog žemesnės instancijos teismas nevertino šių priemonių efektyvumo. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis alkoholio turinčius produktus bei narkotines medžiagas vartojo tiek po to, kai jam buvo pakartotinai išaiškintos probacijos sąlygos ir teisinės pasekmės už jų nevykdymą, tiek ir po konsultacijų su priklausomybių specialistu bei sudalyvavęs programoje, skirtoje asmenims piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis. Tai rodo, kad dėl paties nuteistojo atmestino (abejingo) požiūrio, jam taikytos priemonės nebuvo pakankamai efektyvios siekiant keisti jo nuostatas ir gyvenimo būdą. Taigi vien tai, kad nuteistasis konsultavosi su priklausomybių specialistu bei dalyvavo programoje, skirtoje asmenims piktnaudžiaujantiems psichiką veikiančiomis medžiagomis, niekaip nepatvirtina, kad probacijos sąlygų sugriežtinimas nagrinėjamu atveju buvo nepagrįstas.
14. Įvertinus tai, kad V. Ž. buvo nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiama išimtinai tik ilgalaike laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų, taip pat atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes, susijusias su probacijos sąlygų pažeidinėjimu, didėjančia jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistajam teismo nustatytos pareigos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. pratęsimo dar vienerių metų laikotarpiui, priešingai nei teigiama skunde, taipogi nėra pagrindo laikyti neproporcingu, pertekliniu valstybės atsaku, nepaisant to, kad V. Ž. naujų nusikalstamų veikų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nepadarė, dirba, gyvena su šeima ir augina vaikus. Pažymėtina ir tai, kad tokia pareiga riboja nuteistojo galimybes išeiti iš namų tik jei tai nesusiję su darbu bei mokymusi, ir tik nakties metu, dėl ko taip pat negalima sutikti, kad ji gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių jo darbui, socialiniams ir šeiminiams ryšiams bei kitiems gyvenimo aspektams. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog V. Ž. patiriami suvaržymai ar nepatogumai yra natūrali jo nusikalstamo elgesio bei probacijos sąlygų nesilaikymo pasekmė. Darydamas nusikalstamą veiką, o vėliau ir pažeidinėdamas pasitikėjimą juo parodžiusio teismo jam nustatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jis prisiėmė neigiamų padarinių riziką. Vien nuteistojo pageidavimus tenkinančių priemonių taikymas prieštarautų bausmės vykdymo atidėjimo instituto keliamiems tikslams ir funkcijoms.
15. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo. Todėl V. Ž. skundas atmetamas, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2026 m. kovo 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.