Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2025-12-10 · Civilinė byla Nr. 2VP-10341-570/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-10
Bylos Nr.
2VP-10341-570/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Pareiškėjas
N. S.
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-10341-570/2025Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01967-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; 3.2.3.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 10 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017, suinteresuotas asmuo D. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017 nutraukta pareiškėjų N. S. ir D. S. santuoka bendru pareiškėjų sutikimu ir patvirtinta jų 2017 m. gegužės 9 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 7.1 punktu, šalys susitarė, kad D. S. teiks nepilnamečiams vaikams E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. S., (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kiekvienam vaikui nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų materialiniams išlaikymui tvarkys uzufrukto teise N. S..

Šalies argumentai

Pareiškėja N. S. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su prašymu išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017 dėl D. S. netinkamai teikiamo materialinio išlaikymo vaikams (neindeksuojamo išlaikymo).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. S. civilinėje byloje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nėra, nes priteistą išlaikymą vaikams moka kas mėnesį reguliariai. Nurodė, kad sumokės ir reikalingą sumą dėl infliacijos be antstolio pagalbos, tik nežino, kokia yra susidariusi suma. Nurodė, kad pareiškėja turėtų paskaičiuoti šią sumą.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti 2025 m. lapkričio 21 d. paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Civilinėje byloje iki nagrinėjimo iš esmės nėra gauta, duomenų, kad suinteresuotas asmuo įvykdė prievolę vaikams, susidariusią dėl nemokamos išlaikymo indeksacijos, suinteresuotas asmuo D. S. tokių duomenų teismui taip pat nepateikė, pareiškėjos papildomų prašymų nėra gauta, todėl teismas sprendžia bylą nagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

prašymas tenkinamas.

Teismo procesiniai sprendimai yra vykdomi tik po to, kai įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą, pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis kreipiasi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis savo esme prilygsta taikos sutarčiai, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu sutarties sąlygose pačios nusistato savo teises ir pareigas, todėl prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nevykdant teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, turi būti išsprendžiamas priimant rašytinę nutartį vadovaujantis CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2251-864/2023).

Civilinėje byloje nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017 nutraukta pareiškėjų N. S. ir D. S. santuoka bendru pareiškėjų sutikimu ir patvirtinta jų 2017 m. gegužės 9 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties 7.1 punktu, šalys susitarė, kad D. S. teiks nepilnamečiams vaikams E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir K. S., (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kiekvienam vaikui nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą dėl infliacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšas, skirtas nepilnamečių vaikų materialiniams išlaikymui tvarkys uzufrukto teise N. S..

Pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017 dalyje dėl teiktino išlaikymo vaikams indeksavimo ir nurodo, kad išlaikymas vaikams yra teikiamas, tačiau neindeksuojamas. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos prašymą atmesti, nurodydamas, kad išlaikymą vaikams teikia reguliariai, tačiau pripažįsta, kad vaikams mokamo išlaikymo neindeksavo, nurodo, kad pareiškėja turėtų paskaičiuoti įsiskolinimo, susidariusio dėl neindeksavimo, sumą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, esant įstatyme įtvirtintai nuostatai, jog išlaikymo tvarka ir forma nustatoma šalių susitarimu, tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir pan., tačiau įstatyme nustatytos pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus pakeisti negali.

Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog išlaikymas vaikams periodine išmoka yra teikiamas reguliariai. Šiuo atveju pareiškėja prašo išduoti vykdomąjį raštą, nes suinteresuotas asmuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo neindeksuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

Įstatyme, CK 3.208 straipsnyje, nustatytas periodinių išmokų indeksavimas. Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kasacinis teismas nurodė, kad indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Kad ši įstatyminė nuostata dėl išlaikymo indeksavimo suinteresuotam asmeniui pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo žinoma, patvirtina sutarties 7.1 punktas, pagal kurį šalys nusimatė, kad priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Periodinių išmokų indeksavimo tvarką reglamentuoja Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Aprašas). Pagal šio Aprašo 2 punktą indeksavimas – periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas). Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (Aprašo 5 punktas). Po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (Aprašo 6 punktas). Neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas; jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

Taigi atsižvelgiant į aukščiau komentuojamo Aprašo 9 punktą, numatantį, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas, suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, jog pareiškėja turėtų paskaičiuoti įsiskolinimo, susidariusio dėl teikto neindeksuoto išlaikymo vaikams, sumą laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei civilinėje byloje nesant duomenų – suinteresuotam asmeniui tokių nepateikus – jog įsiskolinimas dėl teikto neindeksuoto išlaikymo yra padengtas, prašymas tenkinamas, pareiškėjai išduotinas vykdomasis raštas pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2021 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7.1 punktą dalyje dėl išlaikymo indeksavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Todėl išieškotojo antstoliui pateikiamam pagal vykdomąjį dokumentą reikalavimui taikyti periodiškai mokamo išlaikymo indeksavimą turi būti taikomas penkerių metų terminas (CPK 606 straipsnio 2, 4 dalys), todėl indeksavimas negali būti atliktas už ilgesnį negu penkerių metų laikotarpį iki vykdomojo dokumento pateikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020, 31 punktas).

Pareiškėjai išaiškintina, kad, kreipdamasi į antstolį ir pateikdama jam vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį raštą), ji privalo pateikti antstoliui materialinio išlaikymo mokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus (mokėjimo nurodymų kopijas ar banko išrašus) ir nurodyti išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti.

Išduoti pareiškėjai N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2017 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3381-570/2017 patvirtintos pareiškėjų N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7.1 punktą dalyje dėl priteisto išlaikymo periodine išmoka indeksavimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Rūta Neveckienė