- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-2808-522/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00072-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui, D. S., J. V., S. S., I. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, D. S., J. V., S. S., I. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė mirusio tėvo M. S. palikimą. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų D. S., J. V., S. S., I. S. tėvas M. S., kuris, gyvendamas santuokoje su pareiškėjos motina V. S., 1993 m. sausio 7 d. dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį, įgijo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Širvintų rajono apylinkės teismas 1995 m. spalio 11 d. sprendimu nutraukė M. S. ir V. S. santuoką; 1996 m. kovo 22 d. įregistravus ištuoką, buvę sutuoktiniai liko minėto turto bendraturčiais. Nutraukus santuoką, M. S. pradėjo gyventi kitur, o minėtame bute liko gyventi jo buvusi sutuoktinė V. S. ir 5 jų vaikai. Šie asmenys naudojosi visu butu ir mokėjo visus komunalinius mokesčius, kol patys neišvyko gyventi į užsienį. 2005 m. į (duomenys neskelbtini) išvyko pareiškėja, V. S., o po to ir visi kiti vaikai. 2009 m. minėtame bute gyveno ir juo naudojosi suinteresuotas asmuo J. V. (S.), kuriai pinigus buto išlaikymui siuntė ir perdavinėjo per pažįstamus pareiškėja, gyvendama (duomenys neskelbtini). Tuomet J. S. lėšų buto išlaikymui neturėjo, tačiau sesers ir motinos siunčiamais pinigais mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo visą butą. 2008 m. pabaigoje atvykusi į Lietuvą pareiškėja sužinojo, kad tėvas sunkiai sirgo, su seserimi lankė jį ligoninėje. Jam mirus, jį palaidojo (duomenys neskelbtini) gyvenanti sesuo A. V.. Tėvui mirus, pareiškėja nenustojo J. V. (S.) siųsti pinigus buto mokesčių sumokėjimui. V. S. kartu su pareiškėja iš savo lėšų atliko buto kapitalinį remontą: pakeitė vamzdžius, pakeitė visą buto santechniką, vonią sujungė su tualetu, atliko kitus remonto darbus. 2013 m. J. S. taip pat išvyko į (duomenys neskelbtini), kur dabar gyvena visi 5 mirusio M. S. vaikai. 2013 m. pareiškėja ir V. S. įgaliojo (duomenys neskelbtini) gyvenančią pastarosios seserį R. J. išnuomoti visą butą, o taip pat kontroliuoti, kaip nuomininkai moka viso buto mokesčius ir kaip jį prižiūri. Nuo to laiko butas išlaikomas nuomininkams mokant mokesčius, o pareiškėjos ir jos motinos pavedimu R. J. ir jos dukra G. J. nuolat prižiūrėjo ir prižiūri butą, tikrina mokesčių mokėjimą. Pareiškėja kartą per 2-3 mėnesius lankosi Lietuvoje ir tuomet prižiūri visą tėvams priklausantį butą, kuriame iki šiol išliko kai kurie mirusio M. S. namų apyvokos daiktai, šeimos nuotraukos, knygos ir t. t. Tokiu būdu pareiškėja faktiškai priėmė mirusio tėvo palikimą ir jį valdo iki šiol. Ginčo tarp pareiškėjos ir kitų mirusiojo vaikų (suinteresuotų asmenų) nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra ir nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas, jei teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikėjo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (el. b. l. 48-50).
Kiti suinteresuoti asmenys procesinius dokumentus gavo (el. b. l. 41-47), bet atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų D. S., J. V., S. S., I. S. tėvas M. S., kuris, gyvendamas santuokoje su pareiškėjos motina V. S., 1993 m. sausio 7 d. dalinės nuosavybės teise, po 1/2 dalį, įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 6-8). Širvintų rajono apylinkės teismas 1995 m. spalio 11 d. sprendimu nutraukė M. S. ir V. S. santuoką; 1996 m. kovo 22 d. įregistravus ištuoką, buvę sutuoktiniai liko minėto turto bendraturčiais (el. b. l. 9-11, 13-14). Byloje nėra duomenų, kad M. S. būtų sudaręs testamentą, ar kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po jos mirties (el. b. l. 32). Širvintų rajono 1-ojo notaro biuro 2019 m. sausio 29 d. duomenimis, po M. S. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 33).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Nagrinėjamu atveju, po pareiškėjos tėvo M. S. mirties per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nebuvo paduotas pareiškimas dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau, pareiškėjos teigimu, ji rūpinosi po tėvo mirties likusiu jo turtu. Pareiškėja paaiškino, kad po tėvų santuokos nutraukimo (Širvintų rajono apylinkės teismo 1995 m. spalio 11 d. sprendimu) pareiškėjos tėvams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame minėtame bute liko gyventi pareiškėjos motina su vaikais, tačiau 2005 m. pareiškėja, jos motina išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), o vėliau – ir kiti vaikai. Pareiškėjos teigimu, 2009 m. minėtame bute gyveno ir juo naudojosi suinteresuotas asmuo J. V. (S.), kuriai pinigus buto išlaikymui siuntė ir perdavinėjo per pažįstamus pareiškėja ir motina (jos pinigus jai buto išlaikymui siuntė ir po M. S. mirties). Pareiškėja nurodė, kad ji kartu su V. S. iš savo lėšų atliko buto kapitalinį remontą: pakeitė vamzdžius, pakeitė visą buto santechniką, vonią sujungė su tualetu, atliko kitus remonto darbus; o 2013 m. J. S. išvykus į užsienį, pareiškėja ir jos motina 2013 m. lapkričio 20 d. surašė įgaliojimus pastarosios seseriai R. J. išnuomoti visą butą bei nuolat kontroliuoti mokamus mokesčius ir buto priežiūrą. Minėtas aplinkybes byloje patvirtina pridedami minėti įgaliojimai, taip pat pateiktos 2013 m. gruodžio 30 d., 2015 m. sausio 30 d. aptariamo buto nuomos sutartys (el. b. l. 18-23), kvitai už komunalines paslaugas (el. b. l. 24-29). Pareiškėjos teigimu, ji kartą per 2-3 mėnesius lankosi Lietuvoje ir tuomet prižiūri visą tėvams priklausantį butą, kuriame iki šiol išliko kai kurie mirusio M. S. namų apyvokos daiktai, šeimos nuotraukos, knygos ir kt. Suinteresuoti asmenys D. S., J. V., S. S., I. S. atsiliepimų nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškime nurodytoms aplinkybėms neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pakanka duomenų, leidžiančių teigti, jog pareiškėja priėmė savo mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. S. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.