Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė išnagrinėjo perduotino asmens E. V. gynėjo advokato M. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis E. V., gim. xxx, perduotas baudžiamajam persekiojimui Švedijos Karalystei pagal Tarptautinės Geteborgo prokuratūros apylinkės prokuroro P. L. 2009 m. kovo 23 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO) byloje Nr. AM-20620-09 už Švedijos Karalystės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Teisėja, susipažinusi su pateiktu EAO, bylos Nr. 14.3-135/09 medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Švedijos Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Tarptautinės Geteborgo prokuratūros apylinkės prokuroro P. L. 2009 m. kovo 23 d. išduotas EAO byloje Nr. AM-20620-09, siekiant vykdyti Lietuvos Respublikos piliečio E. V. baudžiamąjį persekiojimą už Švedijos Karalystės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

EAO nurodyta, kad E. V. Švedijoje įtariamas padaręs šešias nusikalstamas veikas: didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą ir sunkų su narkotikais susijusį nusikaltimą, padarytus 2008 m. lapkričio 27 d., 2009 m. sausio 15-16 d. ir 2009 m. vasario mėnesį (be kitų vietų) Geteborge, t. y. darant didelio kiekio amfetamino kontrabandą iš Lietuvos į Švediją E. V. tris kartus veikė kaip organizatorius, du kartus – kaip vykdytojas. 2009 m. vasario mėnesį jis dviem kurjeriams pristatė ne mažiau kaip 5 kg amfetamino, kuris turėjo būti nugabentas į Švediją, o kitus du kartus pats pristatė amfetaminą ir lydėjo jį vežusias transporto priemones į Švediją, kur narkotikai buvo parduoti.

Maksimalus laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šiuos nusikaltimus Švedijos Karalystėje – 14 metų.

Generalinės prokuratūros pareiškime dėl E. V. perdavimo Švedijos Karalystei pagal EAO nurodyta, jog šie nusikaltimai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Siekiant užtikrinti E. V. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2011 m. spalio 18 d. jis sulaikytas ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 dienų. To paties teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Užtikrinant perduotino asmens teises, 2011 m. lapkričio 21 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, dalyvaujant advokatui, supažindino E. V. su EAO turiniu ir jam išaiškino supaprastintą perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. E. V. sutiko būti perduotas supaprastinta tvarka, bet neatsisakė specialiosios taisyklės.

Vilniaus apygardos teisme jis nesutiko būti perduotas Švedijos Karalystei.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio E. V. perdavimo Švedijos Karalystei pagal EAO, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi nutarė jį perduoti baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų E. V. perduoti Švedijos Karalystei.

Teismas neatsižvelgė, jog šioje byloje EAO yra pasenęs faktine ir informacine prasme, nes byla, kurioje išduotas EAO, jau išnagrinėta, joje nustatytos faktinės aplinkybės, kurios patvirtintos įsiteisėjusiais nuosprendžiais, todėl E. V. išduotas EAO turi būti tikslinamas. Po 2011 m. gruodžio 15 d. atliktos E. V. apklausos paaiškėjo, kad jis įtariamas padaręs tris nusikalstamas veikas su A. R. ir V. B., o pagal EAO E. V. inkriminuojamų nusikalstamų veikų skaičius yra visiškai neaiškus: vienur nurodomos šešios nusikalstamos veikos, kitur galima suprasti – penkios, dar kitur – lyg devynios. Taigi EAO yra netikslus ir su klaidomis, todėl negali būti vykdomas, nes EAO tikslumas ir E. V. inkriminuojamų veikų tikslus identifikavimas yra būtinas siekiant apginti įtariamojo teises, kadangi jis gali būti baudžiamas tik už tuos nusikaltimus, už kuriuos perduotas pagal EAO. Dabar pagal EAO negalima identifikuoti tikslių E. V. pateiktų įtarimų ribų, EAO pateikti kaltinimai skiriasi nuo pareikštų 2011 m. gruodžio 15 d., t. y. neatitinka EAO turinio ir formos reikalavimų.

Be to, teismui nekilo abejonių, jog išduotame EAO E. V. pavardė nurodyta su klaidomis. Gynėjui kyla abejonių, ar asmuo, dėl kurio išduotas EAO, ir E. V. yra tas pats asmuo.

Teismas nepasisakė dėl E. V. ir gynėjo 2011 m. gruodžio 16 d. prašyme nurodytų dokumentų išreikalavimo, t. y. Geteborgo miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarties bei Geteborgo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti A. R. ir V. B., kopijų byloje Nr. AM-20620-09, išverstų į lietuvių kalbą, tuo pažeisdamas E. V. teisę į gynybą. Teismo procesai įvyko E. V. nedalyvaujant, todėl jis turi teisę žinoti, kuo yra kaltinamas ir ar kaltinimo ribos atitinka EAO pateiktų įtarimų ribas. Abu šie asmenys nuteisti tik už vieną nusikalstamą veiką, perduoti Lietuvos Respublikai ir atlieka bausmes. Taigi A. R. ir V. B. nuteisti, o dėl E. V. išduotas EAO neatitinka faktinių aplinkybių, nustatytų jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl yra neteisingas ir neteisėtas. Švedijos Karalystės paskirtas advokatas perdavė Geteborgo miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. nuosprendį švedų kalba, kuriame minimas E. V., tačiau be vertimo negalima suprasti turinio.

Be to, E. V. jau apklausė Švedijos Karalystės pareigūnai, tačiau ne Sprendimo 2002/584/TVR 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka, kuria remiantis išduodamas asmuo gali būti išklausomas EAO išdavusios valstybės institucijų iki sprendimo jį išduoti priėmimo, bet vykdant Švedijos Karalystės Geteborgo miesto prokuratūros teisinės pagalbos prašymą, t. y. EAO išdavusios valstybės kompetentingos institucijos veikia ne remdamosi EAO, bet kitais pagrindais. Dėl to susidaro neteisinga situacija, kai perdavimo pagal EAO procedūras vykdantys Generalinės prokuratūros pareigūnai nedalyvauja su perduodamu asmeniu atliekamuose veiksmuose. Be to, neaišku, ar EAO yra galiojantis, jei juo nesiremia jį išdavusios valstybės kompetentingi pareigūnai. Dėl to iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros turi būti išreikalauta šios apklausos protokolo kopija.

Motyvuojamoji dalis

Perduotino asmens E. V. gynėjo skundas atmetamas.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti E. V. baudžiamajam persekiojimui Švedijos Karalystei, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, negali būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

EAO yra Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

E. V. prašomas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Švedijos Karalystėje dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir labai didelio narkotinių medžiagų kiekio kontrabandos. Šie nusikaltimai įrašyti į EAO I skirsnyje išvardintų nusikaltimų sąrašą. Tokio pobūdžio veika įrašyta į nusikalstamų veikų, išvardintų Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sąrašą. Tai reiškia, kad dvigubas veikos baudžiamumas in concreto (detaliai lyginant visus konkrečios sudėties požymius, bausmes) nėra tikrinamas. Užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos įstatymus veika, dėl kurios prašoma perduoti asmenį, atitinka vieną iš sąraše nurodytų veikų, o už veiką išdavusios EAO ES valstybės narės baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta ne mažesnė nei trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Beje, tokios veikos laikomos nusikalstamomis ir pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį bei 260 straipsnio 3 dalį, t. y. jos atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, jog EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, kad išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, jog ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė, kad iš Švedijos Karalystės gautame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio, kurie reikalautų papildomos informacijos. EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. Jame pakankamai suprantamai išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta. Tai, kad, gynėjo teigimu, E. V. prašomas perduoti baudžiamajam persekiojimui už didesnį skaičių nusikalstamų veikų, nei jis buvo apklaustas, nėra pagrindas teigti, jog EAO nurodytos nusikalstamų veikų aplinkybės netikslios, nes pareikšti įtarimai gali būti tikslinami. E. V. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas Švedijos Karalystėje, todėl būtent šios šalies kompetentinga institucija spręs dėl jo veiksmų apimties.

Priešingai, nei skunde teigia gynėjas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai nekyla abejonių, kad EAO nurodytas asmuo E. V. ir E. V. yra tas pats asmuo.

Bylos Nr. 14.3-135/09 medžiagoje yra Geteborgo apylinkės prokuratūros prokurorės papildoma informacija prie EAO. Joje nurodyta, jog 2009-03-23 išduotame EAO ieškomo asmens pavardė parašyta su klaidomis ir ji turi būti rašoma ,,xxx“. Akivaizdu, kad išduodant EAO padarytas aiškus rašymo apsirikimas, rašant švedams neįprastą užsienio valstybės piliečio pavardę. Taip pat būtina įvertinti tai, jog švedų kalboje nėra raidės ,,č“, todėl ji negalėjo būti įrašyta, techninėmis priemonėmis surašant EAO. Ši klaida, juo labiau ištaisyta, nelaikoma aplinkybe, dėl kurios E. V. negalima perduoti baudžiamajam persekiojimui Švedijos Karalystei.

Atkreipiamas gynėjo dėmesys, kad Švedijos Karalystėje vykdomo baudžiamojo persekiojimo jokie kiti procesiniai dokumentai perdavimo pagal EAO atveju prašomajai šaliai neprivalo būti pateikiami ir neprivalo būti tikrinamas jų pagrįstumas bei teisėtumas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja konstatuoja, jog pateikta informacija apie E. V. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti. Nėra jokio pagrindo reikalauti papildomos informacijos ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 73 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Dėl to sprendžiant klausimą dėl E. V. perdavimo pagal EAO Švedijos Karalystei neatsižvelgiama į gynėjo skunde nurodytą argumentą, kad nebuvo išreikalauti įvairūs dokumentai, susiję su ginamajam inkriminuotomis veikomis.

Teismas, spręsdamas perdavimo pagal EAO klausimus, patikrina: 1) ar laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo turi būti ar gali būti neperduodamas kitai ES valstybei narei, šiuo atveju Švedijos Karalystei.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė jokių EAO privalomo ar neprivalomo nevykdymo pagrindų, kurie neleistų E. V. perduoti Švedijos Karalystei.

Tai, kad jį apklausė, dalyvaujant į Lietuvą atvykusiems Švedijos Karalystės pareigūnams, nesiejama su EAO išdavimu, kadangi Lietuvos valstybės kompetentinga institucija vykdė Švedijos Karalystės kompetentingos institucijos teisinės pagalbos prašymą.

Gynėjas skunde nurodo, jog byloje pažeistas supaprastintas E. V. perdavimo pagal EAO terminas, cituodamas Sprendimo 2002/584/TVR 17 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atkreipiamas dėmesys, kad gynėjas nekorektiškai pateikia aptariamą normą.

Pateikta medžiaga įrodo, jog 2011 m. lapkričio 21 d. E. V. sutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Švedijos Karalystei.

Sprendimo 2002/584/TVR 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad galutinis sprendimas dėl EAO vykdymo turėtų būti priimtas per 10 dienų nuo sutikimo davimo, taigi tai nėra imperatyvus reikalavimas. To paties straipsnio 3 dalyje teigiama, jog kitais atvejais sprendimas turėtų būti priimtas per 60 dienų nuo prašomo perduoti asmens arešto.

Iš laikino sulaikymo protokolo matyti, kad E. V. sulaikytas 2011 m. spalio 18 d.

Vilniaus apygardos teismo posėdis surengtas 2011 m. gruodžio 16 d., jame E. V. nesutiko būti perduotas Švedijos Karalystei supaprastinta tvarka.

Sprendimas dėl EAO vykdymo nebuvo priimtas per 10 dienų, tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimas priimtas, nepažeidus 60 dienų termino. E. V. gynėjui apskundus Vilniaus apygardos teismo sprendimą, jis nebuvo galutinis, todėl nėra pagrindo taikyti gynėjo nurodyto Sprendimo 2002/584/TVR 23 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.