- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-1159-520/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02166-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- UAB „Finoila“
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finoila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo pagal ieškovo UAB „Finoila“ ieškinį atsakovui AB SEB bankui (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Skulas“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Finoila“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė jam iš atsakovo AB SEB banko priteisti 14 526,08 Lt metines palūkanas už valdytus jo pinigus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2004-08-30 jis sudarė naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį su UAB „Skulas“, kuria UAB „Skulas“ įsipareigojo parduoti, o jis- nupirkti naftos produktus ir už juos atsiskaityti PVM sąskaitose-faktūrose nurodytomis kainomis. 2003-07-14 buvo sudaryta faktoringo sutartis Nr. 0670307010354-01, pagal kurią UAB „Skulas“ įsipareigojo perleisti AB Vilniaus bankui reikalavimo teises ir mokėti bankui sutartyje nustatytus mokesčius, o bankas įsipareigojo perimti reikalavimo teises ir pervesti į UAB „Skulas“ sąskaitą faktoringo avansą bei likutį. Ši sutartis buvo papildyta, nustatant, kad faktoringo limito galiojimo terminas – 2004-04-21, bet ne trumpiau negu UAB „Skulas“ įvykdys visus savo įsipareigojimus bankui pagal sutartį. 2007-09-24 susitarimu Nr. 1 atsakovas ir UAB „Skulas“ bei UAB „Finoila“ susitarė dėl 2003-07-13 faktoringo sutarties Nr. 0670307010354-1 vykdymo tarp banko ir pardavėjo bei 2004-08-30 naftos produktų pardavimo-pirkimo sutarties vykdymo tarp pardavėjo ir pirkėjo; pagal šios trišalės sutarties sąlygas pirkėjas UAB „Finoila“ sutiko, kad pardavėjas UAB „Skulas“ perleistų atsakovui piniginių reikalavimų teises, kylančias iš sutarties, sudarytos tarp pirkėjo ir pardavėjo, pirkėjas įsipareigojo mokėti bankui pagal pardavėjo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, jeigu sąskaitose įrašytas užrašas, patvirtinantis, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti AB Vilniaus bankui ir sąskaitoje nurodytą sumą pirkėjas privalo sumokėti AB Vilniaus bankui į nurodytą šio banko sąskaitą; pagal šios sutarties sąlygas, pardavėjo perleisti piniginiai reikalavimai pagal sąskaitas priklauso bankui ir gali būti atšaukti arba perleisti tik banko pareiškimu. Faktoringo sutarties Nr. 0670307010354-01 2004-09-21 patvirtintame priede UAB „Finoila“ buvo įtraukta į debitorių sąrašą bei nustatytas jos, kaip debitoriaus limitas, kuris pakeistas 2006-01-06 AB SEB banko ir UAB „Skulas“ papildomu susitarimu. Pagal minėtą faktoringo sutartį UAB „Skulas“ 2006-04-27 pateikė prašymą išmokėti faktoringo avansą AB SEB banko Šiaulių filialui pagal šešias UAB „Finoila“ išrašytas sąskaitas – Nr. SC0017286, Nr. SC0017287, Nr. SC0017322, Nr. 0017337, Nr. SC0017353, Nr. SC0017354 už parduotus naftos produktus, iš jų pagal 2006-04-12 sąskaitą Nr. SCOO17354 – 92 330,70 Lt sumai; du įgalioti banko darbuotojai prašymą patvirtino. Atsakovas prašymo sumokėti avansą neįvykdė, perleistų piniginių reikalavimų pagal sąskaitas priklausiusių bankui neatšaukė bei neperleido, todėl jis iš UAB „Skulas“ gautas visas sąskaitas, vykdydamas 2004-09-24 susitarimu Nr. 1 numatytas sutarties sąlygas, apmokėjo, pervesdamas pinigus atsakovui; atsakovas šių piniginių lėšų UAB „Skulas“ nesumokėjo, UAB „Finoila“ negrąžino ir juos valdė bei jais naudojosi iki 2009-06-22. Pagal faktoringo sutarties sąlygas atsakovas ataskaitos apie jo atliktą mokestinį pavedimą UAB „Skulas“ nepateikė, jo pervesta 92 330,37 Lt suma nebuvo pervesta UAB „Skulas“ ir nuo pervedimo dienos – 2006-05-16 iki 2009-06-22 buvo valdoma atsakovo. Tarp jo, atsakovo ir UAB „Skulas“ 2004-09-24 susitarimu Nr. 1 sudaryta trišalė sutartis nebuvo panaikinta, nutraukta, todėl jis, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, atliko sąskaitos Nr. SC0017354, išrašytos UAB „Skulas“, apmokėjimą atsakovui. Jam 2003-07-14 sudaryta faktoringo sutartis Nr. 0670307010354-01, šios sutarties 2004-09-21 ir 2006-01-06 priedai nebuvo pateikti ir jos prieduose nurodytos sąlygos nebuvo žinomos. Pagal faktoringo sutarties 8 p., atsakovas privalėjo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, gavęs UAB „Skulas“ prašymą, jį išnagrinėti ir tam skirtoje prašymo dalyje išvardyti sąskaitas, pagal kurias atsakovas išmokės klientui faktoringo avansą, ir sąskaitas, pagal kurias faktoringo avansas nebus išmokėtas, tačiau atsakovas nepateikė UAB „Skulas“ minėtų duomenų dėl sąskaitos Nr. SCOO17354 – 92 330,70 Lt neapmokėjimo ir pinigų iš UAB „Skulas“ gavimo, priešingai – bankas patvirtino, kad faktoringo avansas bus išmokėtas pagal visas sąskaitas. Be to, pagal faktoringo sutarties 11 p. atsakovas privalėjo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, gavęs iš UAB „Finoila“ pirkimo kainą, viršijančią UAB „Skulas“ išmokėtą faktoringo avansą, pervesti šią sumą į UAB „Skulas“ sąskaitą. Piniginių lėšų pagal sąskaitą Nr. SCOO17354 – 92 330,70 Lt pervedimo metu nustojus galioti faktoringo sutarčiai, atsakovui atsirado pareiga grąžinti jam turtą, nes išnyko pagrindas, kuriuo jis įgytas. Jis, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patyrė nuostolių, susidarančių dėl infliacijos, prarastos galimybės pinigus investuoti ar panaudoti kitu būdu, neturėjo apyvartinių lėšų, todėl ėmė kreditus, mokėjo bankams palūkanas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. palūkanas už naudojimąsi ieškovo pinigais (CK 6.240 str. 1 d.).
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2004-08-30 ieškovas UAB „Finoila“ (pirkėjas) ir trečiasis asmuo UAB „Skulas“ (pardavėjas) sudarė Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį, kad vykdant atsiskaitymus pagal šią sutartį trečiasis asmuo UAB „Skulas“ 2004-09-21 pasirašė priedą prie 2003-07-14 sudarytos faktoringo sutarties su atsakovu AB SEB banku (ankstesnis pavadinimas AB Vilniaus bankas), pagal kurį UAB „Skulas“ įsipareigojo perleisti reikalavimo teisės bankui vykdant atsiskaitymus su įmonėmis, nurodytomis 2 p. (įskaitant ir su UAB „Finoila“), o bankas įsipareigojo perimti reikalavimo teises ir pervesti į UAB „Skulas“ sąskaitą faktoringo avansą ir faktoringo likutį, kad šalys susitarė, jog UAB „Finoila“ patvirtintas limitas bus naudojamas, kai bus pasirašytas trišalis susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo bankui arba bus panaikintas Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 p., kad 2004-09-24 tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl minėtos 2003-07-14 faktoringo sutarties vykdymo tarp banko ir pardavėjo bei 2004-08-30 Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutarties vykdymo tarp pardavėjo ir pirkėjo, kad pagal šį susitarimą UAB „Finoila“ sutiko dėl UAB „Skulas“ reikalavimo perleidimu bankui, šalys susitarė dėl mokėjimų bankui vykdymo tvarkos, sąskaitų turinio bei terminų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiame susitarime šalys susitarė dėl faktoringo sutarties vykdymo, padarė išvadą, kad UAB „Finoila“ turėjo žinoti apie faktoringo sutarties sąlygas, įskaitant ir apie faktoringo sutarties galiojimą. Teismas taip pat nustatė, kad 2006-05-16 mokėjimo nurodymas Nr. 176 patvirtina, kad ieškovas UAB „Finoila“ 2006-05-16 pervedė atsakovui AB SEB bankui 92 330,70 Lt už sąskaitą Nr. SC0017354, kad PVM sąskaita-faktūra patvirtina, jog ieškovas šiomis lėšomis ketino atsiskaityti su UAB „Skulas“ už kurą, vykdant Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, nenustatė aplinkybės, kad atsakovas, gaudamas lėšas, buvo nesąžiningas, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas įgijo 92 330,70 Lt 2004-09-24 trišalės sutarties Nr. 1 pagrindu, įrodo ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas už be pagrindo įgytą turtą nepagrįstumą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas laikotarpiu, kuriuo priskaičiuotos palūkanos, neturėjo galimybės naudotis 92 330,70 Lt suma, kad pinigai buvo skirti UAB „Skulas“, padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai neturėjo jokios neigiamos įtakos ieškovo turtiniams interesams, kad ieškovas dėl atsakovo veiksmų jokių nuostolių nepatyrė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas įvykdė pavedimą savo rizika, neįsitikinęs, ar faktoringo sutartis galioja, trejų metų laikotarpiu nerodė iniciatyvos dėl lėšų susigrąžinimo, o atsakovas, pasibaigus faktoringo santykiams, neturėjo pareigos tikrinti, kokiu tikslu ieškovas pervedė pinigus, ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Finoila“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 270 str. 4 d. reikalavimų, todėl teismo sprendimas yra prieštaringas ir neteisėtas. Teismas neįvertino jo argumentų, pagrindžiančių jo veiksmų teisėtumą, pervedant trečiojo asmens nurodymu lėšas už nupirktas prekes atsakovui, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą ir nepasisakė, kodėl juos atmeta. Analizuojant CK XX skyriaus nuostatas matyti, kad įstatymų leidėjas numatė be teisinio pagrindo įgijusiam asmeniui pareigą: 1) grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto; 2) sumokėti už be pagrindo įgytą pinigų sumą 5 proc. dydžio metines palūkanas; 3) atlyginti asmeniui, kurio sąskaita nesąžiningai praturtėjo, jo patirtus nuostolius (CK 6.240, 6.242 str.). Šioms įstatymo nuostatoms prieštarauja teismo išvada, kad įstatyme numatytos palūkanos yra skirtos tik atlyginti nukentėjusiajai šaliai minimalius nuostolius. Šiuo atveju įstatyminės palūkanos- tai mokestis už naudojimąsi svetimais pinigais, kompensuojant nukentėjusiajai šaliai negalėjimą jais disponuoti bei įgyvendinti pinigų, kaip mokėjimo priemonės, paskirtį. Bendriausia prasme palūkanos yra pinigų kiekis, mokėtinas už nenuosavų pinigų naudojimą. Jis be teisėto pagrindo netekęs pinigų, negalėjo įgyvendinti vienintelės pinigų funkcijos- naudotis jais, gauti pajamas arba palūkanas už jų naudojimą, kas taip pat yra laikytina jo nuostoliais, kurių dydžio, reikalaujant minimalių, įstatymo numatytų palūkanų, nereikia įrodinėti. Aplinkybė, kad pinigai galėjo būti panaudoti apmokant trečiajam asmeniui už nupirktą kurą, savaime nereiškia, kad atsakovui, be savininko sutikimo valdant svetimą turtą, nebuvo pažeistos jo turtinės teisės ir interesai, susiję su pinigų galimu panaudojimu įvairiems tikslams. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė įstatymams ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias, tarpusavyje prieštaringas išvadas dėl atsakovo iš ieškovo gautų pinigų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš pateiktų mokestinių pavedimų matyti, kad atsakovas nuo 2006-05-16 iki 2009-06-22 valdė jam priklausančius pinigus (92 330,70 Lt). Jam priklausančių pinigų valdymas buvo neteisėtas ir nesąžiningas, nes pinigai valdyti be jo sutikimo. Nutraukus faktoringo sutartį su UAB „Skulas“ 2006-04-21 atsakovas neturėjo teisės vykdyti faktoringo sutartyje sutartą teisę gauti iš jo pinigus už pirktas iš UAB „Skulas“ prekes ir pagal įstatymo reikalavimus privalėjo grąžinti pinigus mokėtojui ar jo nurodymu pervesti juos UAB „Skulas“. Taip bankas ir padarė gavęs tuo pačiu metu pinigus iš ieškovo pagal 5 sąskaitas, tačiau pinigus pagal vieną iš tuo pačiu metu gautų sąskaitų pasiliko ir valdė iki 2009-06-22. 2003-07-14 faktoringo sutartis ir jos papildymas patvirtina, kad 2006-05-16 lėšų pervedimo metu tarp AB Vilniaus banko ir UAB „Skulas“ nebuvo sudaryta faktoringo sutartis, o ankstesnės sutarties galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Jis, gavęs iš UAB „Skulas“ 2006-04-12 sąskaitą Nr. SC0017354 92 330,70 Lt sumai su įrašu, kad iš sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti AB Vilniaus bankui ir sąskaitoje nurodytą pinigų sumą pirkėjas privalo sumokėti AB Vilniaus bankui į nurodytą šio banko sąskaitą, atliko mokėjimą bankui. Pagal CK 6.909 str. piniginio reikalavimo įvykdymas finansuotojui atleidžia skolininką nuo atitinkamos prievolės įvykdymo klientui, todėl jis, būdamas tikras, kad tinkamai įvykdė prievolę pagal sutartį ir dokumentus, nežinodamas, kad faktoringo sutartis yra pasibaigusi, iki UAB „Skulas“ pranešė apie sąskaitos neapmokėjimą, pagrįstai manė, kad pinigai už pirktas prekes UAB „Skulas“ yra pervesti. Tai patvirtina ir jo sąžiningumą, tinkamą prievolės įvykdymą. Jis, įvykdęs sutarties sąlygas, neprivalėjo ir negalėjo toliau rūpintis pervestais pinigais, nes visiškai įvykdė savo pareigą. Iš atsakovo jis negavo jokio pranešimo, kad bankas valdo jo pinigus, nepervedė jų UAB „Skulas“, negavo užklausimo, kaip elgtis su pinigais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo nerūpestingas, kuris, kaip numato įstatymai, net negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti atsakovą nuo pareigos sumokėti palūkanas už be teisinio pagrindo įgytą turtą. Teismas, priimdamas sprendimą, padarė nepagrįstą faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išadą, kad atsakovas nežinojo apie nepagrįstą pinigų gavimą. Pinigus, kurie gauti pagal penkias sąskaitas, išskyrus 92 330,70 Lt, bankas pervedė UAB „Skulas“, nors ir buvo pasibaigusi faktoringo sutartis, jokių kitų teisinių santykių su atsakovu jis neturėjo. Pervedamų pinigų tikslinė paskirtis, pridėta sąskaita-faktūra, į tikslinę banko sąskaitą pervestų pinigų faktas, tuo pačiu metu įvykusios analogiškos bankinės operacijos rodo, kad atsakovas, kaip profesionalus pinigų tvarkytojas, negalėjo nežinoti apie nepagrįstai gautas lėšas, nes pinigai negaunami nesant juridiniam pagrindui. Pervestų bankui pinigų ilgalaikis negrąžinimas jam neatitinka bankinės veiklos principų ir standartų, todėl bet kuri, net ir pati lengviausia kaltės forma- nepakankamas atidumas, klaida ir panašios kaltės formos lemia šio subjekto civilinę atsakomybę. Atsakovas neįvykdė pagal įstatymą priskirtos prievolės, nepranešė jam apie nutrūkusią faktoringo sutartį ir negalėjimą šios sutarties pagrindu pervesti pinigus UAB „Skulas“, negrąžino jo pervestų, bet bankui nepriklausančių pinigų jam, ilgą laikotarpį valdė svetimus pinigus, atsakovo darbuotojai elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog asmuo, valdantis lėšas be teisėto pagrindo, žinojo arba negalėjo nežinoti apie piniginių lėšų valdymo neteisėtumą. Ieškovas pripažįsta, kad lėšas pervedė būtent 2004-09-24 trišalės sutarties Nr. 1 pagrindu, todėl šio turto įgijimo faktas negali būti vertinamas kaip nepagrįsto praturtėjimo atvejis. Tokiu būdu pats ieškovas patvirtina ieškovo reikalavimo priteisti palūkanas nepagrįstumą. Laikotarpis, už kurį ieškovas reiškia reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, susidarė būtent dėl paties ieškovo kaltės. Visus tris metus nuo mokėjimo pavedimo atlikimo ieškovo veiksmai nesuteikė jam pagrindo suabejoti lėšų valdymo teisėtumu. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir pripažino, jog aplinkybė, kad 2005-05-16 mokėjimo pavedimas turėjo būti atliktas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui, tapo žinoma tik 2008 m. pabaigoje. Anksčiau ši aplinkybė nebuvo žinoma dėl ieškovo ir trečiojo asmens buhalterinės apskaitos vedimo nesklandumų, derinant tarpusavio skolų suderinimo aktus. Reikalavimo dėl palūkanų pagal CK 6.240 str. tenkinimas yra galimas tik šių palūkanų priteisimo reikalaujančiam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka paneigus bendrąją civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpciją, tačiau šios įstatymo nustatytos pareigos ieškovas neįvykdė. Ieškovas nurodo, kad dėl tariamai nesąžiningų ir neteisėtų jo veiksmų ieškovas patyrė nuostolių, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad dėl jo tariamai neteisėtų veiksmų jis buvo priverstas antrą kartą atlikti apmokėjimą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SC0017354. Jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir elgėsi pagal CK bei kitų teisės aktų reikalavimus. Atliekant pavedimą, pavedime aiškiai nurodyta, kad lėšos turi būti pervestos į AB SEB banko sąskaitą, tačiau aiškios nuorodos į tai, kad lėšos yra skirtos trečiajam asmeniui nebuvo. Jis priėmė mokėjimo nurodymą ir, įsitikinęs, kad mokėjimo nurodyme nurodyti visi būtini rekvizitai, jį įvykdė. Ieškovas nepateikė jam jokio mokėjimo paskirties patikslinimo, jokių prašymų dėl lėšų grąžinimo ar paaiškinimo, kad lėšos buvo pervestos neteisingai, todėl jis neturėjo jokio teisinio pagrindo abejoti atlikto mokėjimo pagrįstumu. Po to, kai buvo pateikta pretenzija, jis, patikrinęs reikšmingas su atliktu mokėjimu susijusias aplinkybes, lėšas nedelsdamas grąžino ieškovui. Kadangi 2006-05-16 pavedimas buvo atliktas ieškovui atsiskaitant su UAB „Skulas“ už 2004-08-20 Naftos pirkimo-pardavimo sutartimi realiai parduotas prekes, ieškovas šių lėšų būtų netekęs nepriklausomai nuo jo veiksmų šioje situacijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas dėl 2006-05-16 pavedimo galėjo patirti nuostolių. Atlikus pavedimą, lėšos bet kokiu atveju nebepriklausę ieškovui, todėl ir nuostolių vien pavedimo atlikimo pagrindu patirti ieškovas negalėjo. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuostolių payrimo faktą, ieškovas nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pavedimas, iš kurio ieškovas kildina savo patirtą žalą, buvo atliktas paties ieškovo rizika, o jis, pasibaigus faktoringo santykiams, neturėjo pareigos tikrinti, kokiu tikslu ieškovas pervedė lėšas. Ieškovas pateikė prašomų priteisti palūkanų apskaičiavimą, kuris yra akivaizdžiai klaidingas. Įstatymas neleidžia reikalauti didesnių nei 5 proc. metinių palūkanų nepagrįsto praturtėjimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, netenkino ieškovo UAB „Finoila“ ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo AB SEB banko 14 526,08 Lt palūkanų dėl ieškinyje nurodytų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą (CPK 176-185, 263, 265, 320 str.).
Byloje nustatyta, kad 2004-08-30 ieškovas UAB „Finoila“ (pirkėjas) ir trečiasis asmuo UAB „Skulas“ (pardavėjas) sudarė Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį, kad vykdant atsiskaitymus pagal šią sutartį trečiasis asmuo UAB „Skulas“ 2004-09-21 pasirašė priedą prie 2003-07-14 sudarytos faktoringo sutarties su atsakovu AB SEB banku (ankstesnis pavadinimas AB Vilniaus bankas), pagal kurį UAB „Skulas“ įsipareigojo perleisti reikalavimo teisės bankui vykdant atsiskaitymus su įmonėmis, nurodytomis 2 p. (įskaitant ir su UAB „Finoila“), o bankas įsipareigojo perimti reikalavimo teises ir pervesti į UAB „Skulas“ sąskaitą faktoringo avansą ir faktoringo likutį, kad šalys susitarė, jog UAB „Finoila“ patvirtintas limitas bus naudojamas, kai bus pasirašytas trišalis susitarimas dėl reikalavimo teisių perleidimo bankui arba bus panaikintas Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties 6.5 p. 2006-01-06 atsakovo ir trečiojo asmens pasirašytame faktoringo sutarties priede buvo nustatytas ieškovo faktoringo limitas – 400 000 Lt, nustatyta, kad limitas galioja iki 2006-04-21. Taip pat buvo nustatyta, kad šis priedas galioja iki visiško skolos, komisinių mokesčių, finansavimo mokesčio, delspinigių bei baudų ir PVM sumokėjimo. 2004-09-24 tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl minėtos 2003-07-14 faktoringo sutarties vykdymo tarp banko ir pardavėjo bei 2004-08-30 Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutarties vykdymo tarp pardavėjo ir pirkėjo, kad pagal šį susitarimą UAB „Finoila“ sutiko dėl UAB „Skulas“ reikalavimo perleidimo bankui, šalys susitarė dėl mokėjimų bankui vykdymo tvarkos, sąskaitų turinio bei terminų. Susitarimo 2 p. buvo nurodyta, kad UAB „Finoila“ įsipareigoja mokėti atsakovui pagal PVM sąskaitas-faktūras, trečiojo asmens pateiktas ieškovui, jeigu sąskaitose yra įrašyta apie tai, kad iš šios sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui, kad šioje sąskaitoje nurodytą sumą privaloma sumokėti atsakovui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pas atsakovą. Susitarimo 4 p. buvo numatyta, kad trečiojo asmens perleisti piniginiai reikalavimai pagal sąskaitas priklauso atsakovui ir gali būti atšaukti arba perleisti tik banko pareiškimu. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo 2006-04-12 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. SC0017354, kurioje nurodė, kad ieškovas turi sumokėti 92 330,70 Lt už krovinį (b. l. 21). Sąskaitoje buvo nurodyta, kad iš šios sąskaitos kylantys piniginiai reikalavimai yra perleisti atsakovui ir ieškovas sąskaitoje nurodytą pinigų sumą turi sumokėti atsakovui į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2006-05-16 mokėjimo nurodymu Nr. 176 2006-05-16 pervedė atsakovui 92 330,70 Lt, nurodydamas, kad mokėjimo paskirtis - už sąskaitą Nr. SC0017354 (b. l. 20). Taip pat byloje buvo pateiktas įrodymas, kad trečiasis asmuo 2006-04-27 buvo pateikęs prašymą atsakovui dėl faktoringo avanso išmokėjimo pagal nurodytas sąskaitas, iš jų ir sąskaitą Nr. SC0017354. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo reiškė atsakovui pretenzijas dėl faktoringo avanso neišmokėjimo pagal šį prašymą. Trečiasis asmuo 2010-02-17 ieškovui išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad atsakovas jam negrąžino 92 330,70 Lt bei neinformavo jo apie tai, kad ieškovas yra apmokėjęs sąskaitą Nr. SC0017354 (b. l. 26). 2009-04-23 atsakovui pretenziją pateikė ieškovas dėl pinigų grąžinimo ir atsakovas ieškovui 2009-06-22 į ieškovo sąskaitą grąžino 92 330,70 Lt (b. l. 36-37). Ieškovas nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 14 526,08 Lt palūkanų už atsakovo neteisėtai valdytą 92 330,70 Lt sumą už laikotarpį nuo 2006-05-16 iki 2009-06-22 CK 6.240 str. 1 d. pagrindu. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo ieškinio, nustatęs, kad atsakovas, gaudamas lėšas, nebuvo nesąžiningas, kad atsakovas įgijo 92 330,70 Lt 2004-09-24 trišalės sutarties Nr. 1 pagrindu, kad pinigai buvo skirti UAB „Skulas“, t. y. atsakovo veiksmai neturėjo jokios neigiamos įtakos ieškovo turtiniams interesams ir ieškovas dėl atsakovo veiksmų jokių nuostolių nepatyrė. Įvertinus apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, dėl kurių CK 6.240 str. 1 d. pagrindu nebuvo tenkintas ieškinio reikalavimas, nėra pagrindo pripažinti nepagrįstomis ir neteisėtomis.
CK 6.240 str. nustatyta atsiskaitymo tvarka ir sąlygos grąžinant be teisinio pagrindo įgytą turtą. CK 6.240 str. 1 d. nustatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. CK 6.240 str. numatyti atsiskaitymai, susiję su be teisinio pagrindo gauto turto grąžinimu, priklauso nuo to, ar be teisinio pagrindo turtą gavęs asmuo yra sąžiningas, ar ne. Sąžiningas turtą gavęs asmuo privalo grąžinti tik gautą daiktą ar gautą sumą. Sąžiningu laikomas asmuo, nežinojęs ir neturėjęs žinoti, kad turtą gavo be teisinio pagrindo, todėl iki tol jis neprivalo mokėti palūkanų už gautą sumą. Nesąžiningas, t. y. gaudamas turtą žinojęs arba turėjęs žinoti neturįs teisės jo gauti (t. y. priimdamas turtą pažeidęs teisę), asmuo privalo už gautą sumą mokėti palūkanas. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad 2006-05-16 atsakovas, gaudamas iš ieškovo 92 330,70 Lt, žinojo ar turėjo žinoti neturįs teisės gauti šių pinigų. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, atsakovas pinigus gavo tuo pagrindu, kad trečiasis asmuo jam buvo perleidęs piniginius reikalavimus, kylančius iš ieškovo ir atsakovo 2004-08-30 sudarytos Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutarties. Ieškovas pats sutiko, kad trečiasis asmuo perleistų atsakovui piniginių reikalavimų teises, kylančias iš šios sutarties, įsipareigojo atsakovui mokėti pagal PVM sąskaitas-faktūras, trečiojo asmens jam pateiktas, jeigu sąskaitoje yra atitinkamo turinio užrašas (b. l. 17). Ieškovas apmokėjo sąskaitą, kurioje trečiasis asmuo buvo įrašęs atitinkamą užrašą apie tai, kad reikalavimas pagal šią sąskaitą yra perleistas atsakovui, o ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo buvo aiškiai susitarę, kad trečiojo asmens perleisti piniginiai reikalavimai pagal sąskaitas priklauso atsakovui (2004-09-24 susitarimo 4 p.). Dėl to atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas valdė ieškovui priklausančius pinigus be ieškovo sutikimo, yra nepagrįsti. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie atsakovo veiksmus, vykdant su trečiuoju asmeniu sudarytą faktoringo sutartį, t. y. kad atsakovas pagal faktoringo sutartį turėjo išmokėti pinigus trečiajam asmeniui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai gavo ieškovo pinigus ir juos valdė, nes dėl faktoringo sutarties netinkamo vykdymo trečiasis asmuo jokių pretenzijų atsakovui nereiškė, pagal faktoringo sutartį atsakovas trečiajam asmeniui turėjo pervesti faktoringo avansą bei faktoringo likutį, o ne pervedinėti iš ieškovo gautus pinigus pagal trečiojo asmens išrašytas PVM sąskaitą-faktūras trečiajam asmeniui. Jei ieškovas yra patyręs nuostolių dėl to, kad atsakovas ir trečiasis asmuo netinkamai vykdė sudarytą faktoringo sutartį, ieškovas turi reikšti ieškinį dėl konkrečių nuostolių atlyginimo, bet ne ieškinį CK 6.240 str. 1 d. pagrindu. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovas ar trečiasis asmuo atsakovui būtų nurodę, jog ieškovo sumokėtus pinigus reikia pervesti trečiajam asmeniui, kad pinigai per klaidą ar pan. yra sumokėti atsakovui. 2004-09-24 susitarime nebuvo nurodyta, kad ieškovas apmokėjimus vykdys iki 2006-04-21, t. y. kad atsakovas neturi teisės gauti apmokėjimo ir po 2006-04-21, o gavęs apmokėjimą po 2006-04-21 privalo grąžinti ieškovui pinigus.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas, pripažintini pagrįstais atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kurių pagrindu prašoma sprendimą palikti nepakeistą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Kadangi netenkintas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. ieškovui iš atsakovo priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Ieškovas prašo priteisti 2487,99 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Lt advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, ginčo sumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui AB SEB bankui iš ieškovo UAB „Finoila“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš ieškovo UAB „Finoila“ 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.