Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ atstovui advokatui Nerijui Katiliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-674-356/2018, pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei L. R. įmonei „Vikunija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ekonovus“, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, K. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo įsitikinęs, kad į įvykio vietą atvykę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Klaipėdos APGV) darbuotojai tik lokalizavo įvykio vietą, tuo tarpu ant asfalto dangos išsiliejusio dyzelinio kuro valymo, surinkimo ir utilizavimo darbus 2017 m. birželio 8 d. atliko į įvykio vietą atvykę UAB „Ekonovus“ darbuotojai. Jie darbus atliko 350 m² plote, nes dalį išsiliejusio dyzelinio kuro (350 m² plote) nuvalė Klaipėdos APGV. Panaudojus 1 litrą dispergatoriaus „Sintan“, teršalus galima nuvalyti tik nuo 12 m² ploto. Todėl 700 m² plotui reikėtų sunaudoti iki 58,3 litro. Panaudojus 10 litrų dispergatoriaus „Sintan“ Klaipėdos APGV, esant palankioms sąlygoms ir didžiausiai dispergatoriaus „Sintan“ išeigai galėjo išvalyti iki 350 m² plotą. Trečiasis asmuo atliko darbus ne Atliktų darbų akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) išrašymo dieną – 2017 m. birželio 14 d., o 2017 m. birželio 8 d. Atliktų darbų akte yra nurodyta, jog suteikė pavojingų atliekų surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugą 350 m² plote, adresu: Klaipėda Nemuno g., pagal iš Bendrojo pagalbos centro 2017 m. birželio 8 d. gautą pranešimą. Atsakovės teiginiai yra išimtinai deklaratyvūs, o ieškinys pagrįstas į bylą pateiktų įrodymų visuma, situacija ypač akivaizdi iš nuotraukų, ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes egzistuoja visos atsakovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Prašė priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešime (125 b.l., t. 1) nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį nereikš, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. Š. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka, nes 2017-06-08 iš jo vairuojamo automobilio, priklausančio atsakovei, prakirsto dešiniojo kuro bako išbėgo dyzelinis kuras, jo galėjo būti apie 300 litrų. Jis pats šalinant įvykio padarinius nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsniai) likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Ekonovus“ 2017-02-07 sudarė Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (7-16 b.l., t. 1). Šios sutarties objektas – Klaipėdos miesto teritorijoje susidariusių pavojingų atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugos. Kaip matyti iš Sutarties 2 punkto, 1 m² paslaugų įkainis yra 36,81 EUR, jeigu darbai atliekami virš 100 m² plote. Finansavimo šaltinis (Sutarties 7 punktas) – Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos SB (AA). Aplinkos apsaugos programos (Nr. 5) priemonė – 05.01.01.02 Atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymas: Pavojingų atliekų šalinimas (toliau – Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos).

Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis). Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Sutartis nustato, kad Klaipėdos miesto teritorijoje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugoms apmokėti Sutarties 7 punkte nurodytos lėšos gali būti naudojamos išimtinai tik tais atvejais, kai pavojingų atliekų turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja. Ieškovės teigimu, ji 2017-06-08 užsakė UAB „Ekonovus“ atlikti Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugas būtent šios Sutarties pagrindu. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (17, 20, 26-28 b.l., t. 1) patvirtina, kad 2017-06-14 Sutarties šalys pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. 06, UAB „Ekonovus“ 2017-06-14 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 12 883,50 EUR sumai apmokėti už atliktas darbus 350 m² plote (išsiliejusių naftos produktų ir cheminių medžiagų atliekų valymą nuo betoninių ir asfaltuotų paviršių surinkimas, paėmimas, nuvežimas utilizuoti ar saugoti) kai užteršto paviršiaus yra virš 100 m²)), ieškovė 2017-06-30, 2017-07-05 ir 2017-08-02 už paslaugas UAB „Ekonovus“ iš viso sumokėjo 12 883,50 EUR.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Ieškovė teigia patyrusi 12 883,50 EUR dydžio žalą (CK 6.249 straipsnis), nes tokią sumą ieškovė UAB „Ekonovus“ sumokėjo Sutarties pagrindu už Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugas iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, kaip jau minėta, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas N. P. 2017-06-08 (12 val. 45 min.) K. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kaip matyti iš protokolo turinio, pranešimas apie įvykį gautas 9 val. iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“. Pranešta, kad pievoje, esančioje šalia Lakštučių ir Nemuno gatvių sankryžos, stovi automobilis Renault Premium, v/n (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, v/n (duomenys neskelbtini), o iš automobilio kuro bako į aplinką bėga kuras. Prieš surašant protokolą buvo apžiūrėta įvykio vieta ir nustatyta, kad valstybei priklausančiame žemės sklype (apie 20 m²) ir Nemuno gatvės atkarpoje (tarp įvažiavimo į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lakštučių gatvės) pribėgo dyzelinio kuro. K. Š. dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą, davė paaiškinimus, nurodė, kad iš kuro bako galėjo išsilieti apie 300 litrų kuro. Apžiūros akte, surašytame 2017-06-08, buvo nurodyta, kad apie aplinkos užteršimo faktą telefonu buvo informuota Klaipėdos miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, atvykę ugniagesiai surinko apie 120 litrų dyzelino, užterštą gruntą užpylė sorbentu. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2017-06-22, K. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 244 straipsnio 1 dalį, 282 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodyta, kad ugniagesiai surinko apie 120 litrų dyzelino, o likę 180 litrų susigėrė į gruntą, todėl atsakovė 2017-06-13 nukasė naftos produktais užterštą grunto sluoksnį ir perdavė atliekų tvarkytojui VšĮ „Grunto valymo technologijos“ 17.780 tonų. Tokias faktines aplinkybes buvus patvirtina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento administracinės bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) dokumentai (72-90 b.l., t. 2).

Nagrinėjamu atveju nebuvo ginčijama, todėl laikytina nustatyta, kad dyzelinis kuras išsiliejo iš atsakovei priklausančios transporto priemonės – automobilio Renault Premium, v/n (duomenys neskelbtini), prakirsto kuro bako, automobilį vairavo atsakovo darbuotojas K. Š., jis tuo metu vykdė darbines pareigas, dėl šio įvykio yra kaltas (CK 6.246, 6.248 straipsniai).

CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (21 b.l., t. 1), kurie patvirtina, kad 2017-06-19, t.y. jau po to, kai ieškovė ir UAB „Ekonovus“ pasirašė Atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė raštu užklausė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl informacijos apie aplinkos teršėją, kuris atsakingas dėl 2017-06-08 išsiliejusių naftos produktų Nemuno gatvėje (atkarpoje tarp Lakštučių gatvės ir Varnėnų gatvės), pateikimo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2017-07-12 atsakė, kad naftos produktai į aplinką išsiliejo iš L. R. įmonei „Vikunija“ priklausančio automobilio, kad ši įmonė užterštą gruntą pristatė atliekų tvarkytojui (22 b.l., t.1). Ieškovė, gavusi minėtus duomenis, pareikalavo (23 b.l., t.1), kad atsakovė atlygintų 12 883,50 EUR žalą, padarytą dėl 350 m² plote į aplinką išsiliejusių naftos produktų surinkimo ir utilizavimo. Atsakovė raštu atsakė (24 b.l., t.1), kad nesutinka, nes ėmėsi visų priemonių likviduoti įvykio padarinius – visus išsiliejusius degalus surinko, teritoriją pilnai sutvarkė.

CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsakovė užklausė Klaipėdos APGV ir 2017-10-02 gavo atsakymą, kad 2017-06-08 9 val. 9 min. Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojas P. telefonu informavo Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių apie įvykį ir būtinumą nuvalyti kelio dangą, nes yra išbėgęs dyzelinis kuras. Klaipėdos APGV pareigūnai nuvalė ir neutralizavo kelio dangą purkštuvu ir dispergatoriumi.

Viename iš ieškovės pateiktų darbuotojų dalykinio susirašinėjimo dokumentų (131 b.l., t. 1) yra nurodyta, kad Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė L. J. nedelsiant apie įvykį telefonu informavo UAB „Ekonovus“ atstovą S. B., kartu vyko į įvykio vietą, o po darbų atlikimo pakartotinai kartu su S. B. vyko 2017-06-09. Ieškovė pateikė L. J. rašytinį informacijos patikslinimą (132 b.l., t. 1), jame specialistė nurodė, kad iš Bendrojo pagalbos centro buvo prašoma kuo skubiau vykti į vietą, nes gaisrinės pajėgumų nepakanka, kad ji su S. B. vyko į įvykio vietą ir nustatė, kad važiuojamoji kelio dalis, kuri buvo užteršta naftos produktais, sudarė 350 m².

Klaipėdos APGV 2018-07-16 teismui raštu atsakė (101-104,123-126 b.l., t. 2), kad jie nepranešė nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, nei Bendrajam pagalbos centrui apie pajėgų trūkumą kelio dangos valymui, nes tai nebuvo ekstremali situacija ar ekstremalus įvykis, gelbėjimo darbai atliekami Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pajėgomis, sprendimą kiek pajėgų reikės lokalizuoti įvykį, priėmė gelbėjimo darbų vadovas, reikalingas pajėgas (Klaipėdos APGV) susikviesdamas per Bendrąjį pagalbos centrą.

Liudytoju apklaustas S. B. nurodė, kad Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė L. J. vyko kartu apžiūrėti įvykio vietą, specialistė davė leidimą pradėti darbus, bet užteršto ploto matavime nedalyvavo, jau po darbų atlikimo jis pamatavo plotą ir pranešė L. J., kuri, jo manymu, galimai nuvyko patikrinti kaip atlikti darbai, nes Atliktų darbų aktą pasirašė.

ANK 244 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už aplinkos teršimą pavojingomis cheminėmis medžiagomis, Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2006, Nr. 65-2381) 2 straipsnio 9 punkte pateikta cheminių medžiagų ir preparatų sąvoka, dyzelinis kuras atitinka cheminės medžiagos sąvoką.

Pagal Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuostatus (Žin., 2010-01-30, Nr. 12-603), patvirtintus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1-25 (galiojo 2017-06-08, t.y. įvykio dieną), Klaipėdos APGV, be kitų priskirtų funkcijų, gesina gaisrus ir atlieka gelbėjimo darbus didelių pramoninių, transporto avarijų, kitų įvykių, ekstremaliųjų įvykių vietose, likviduoja cheminius ir radiacinius incidentus (7.1.3., 7.1.6. papunkčiai).

Klaipėdos APGV 2018-07-16 raštu (101-104, 123-126 b.l., t. 2 ) teismui detaliai paaiškino aplinkybes, susijusias su 2017-06-08 įvykio padarinių šalinimu. Nurodė, kad Klaipėdos APGV į tokius įvykius privalo reaguoti pagal nustatytas funkcijas ir reaguoja kaip į gelbėjimo darbus, kuriais siekiama pašalinti grėsmę žmogui ar aplinkai. Minimas įvykis yra mažareikšmis, todėl informacija apie jį fiksuojama minimali, tiek, kiek reikia automobilių išvykimo apskaitai vykdyti ir darbuotojų darbo apskaitai. Šiuo atveju Klaipėdos APGV vykdė funkcijas, užtikrinančias visuomenės saugumą. Klaipėdos APGV pareigūnai užterštą kelio dangos plotą padengė sorbentu (durpėmis), po kažkiek laiko sorbentą perkasė (tam, kad dar sausos durpės sugertų teršalus), vėliau užterštą sorbentą nukasė ir sudėjo į talpas. Surinkus sorbentą, kelio danga buvo nupurkšta dispergatoriumi, kuris naftos produktus skaldo į mažas daleles, emulguoja jas ir sukuria geras sąlygas skaldančioms bakterijoms vystytis. Medžiaga pilnai biologiškai suyra. Naftos produktų dėmes nupurškė plovikliu/skaidikliu „Sintan“. Gelbėjimo darbus organizavo Aplinkos apsaugos agentūra, kuri įvertino kiek yra užteršta kelio dangos ir grunto, o lokalizavimo darbus atliko Klaipėdos APGV, todėl laikosi tos nuostatos, kad lokalizavimo darbai buvo atlikti ta apimtimi, kuria reikėjo atlikti, iš įvykio vietos išvyko tik tada, kai teršalai buvo surinkti. Tokie gelbėjimo darbai nėra tiriami, fiksuojami vaizdo priemonėmis, nėra daromos schemos ir t.t., tikslūs plotai, dydžiai, konkreti vieta žemėlapyje nėra aktualūs, todėl nebuvo fiksuojama, kiek ugniagesys gelbėtojas, atlikdamas lokalizavimo darbus, nuėjo į vieną ar kitą pusę. Lokalizavimo darbai buvo atliekami tokia apimtimi, kiek nurodė Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai. Pranešimą Bendrasis pagalbos centras gavo 9 val. 9 min., pirmas automobilis atvyko 9 val. 16 min. Pagal 2017-06-08 gautą iškvietimą atvykę į įvykio vietą atliko naftos produktų surinkimo nuo grunto (5 arų plote) ir važiuojamosios kelio dangos (1 m ploto ir 700 m ilgio) darbus. Patvirtino, kad pagal 2017-06-08 gautą iškvietimą ant kelio dangos prie Lakštučių g. 4 ir Nemuno g., Klaipėdoje, visas aptiktas išsiliejęs dyzelinis kuras nuo kelio dangos buvo pilnai surinktas, panaudojant durpes, bei po to likusias teršalų dėmes nupurškiant plovikliu/skaidikliu „Sintanu“ (10 litrų), darbai baigti apie 10 val. 12 min.

Trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ atstovas pažymėjo, kad trečiojo asmens Klaipėdos APGV atsakyme remtasi tik liudytojų parodymais, o todėl šis rašytinis dokumentas neturi didesnės įrodomosios galios už trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ darbuotojo S. B. parodymus. Kaip matyti iš Klaipėdos APGV atsakymo (101-104, 123-126 b.l., t. 2 ), buvo remtasi nustatyta tvarka užfiksuotais automobilių išvykimo ir atvykimo bei darbuotojų darbo apskaitos duomenimis. Teismas vertina, kad Klaipėdos APGV pateiktas rašytinis dokumentas turi didesnę įrodomąją galią.

Liudytojas S. B. paaiškino, kad jo vadovaujami darbuotojai atliko darbus Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje (350 m² plote), dirbo 9 darbuotojai, naudojo medžiagą – „Absolą“ ir darbo įrankius – šepečius. Darbus, liudytojo teigimu, jie pradėjo „apie vidurdienį“. Jis turi didelę darbinę patirtį šioje srityje, todėl teigia, kad teisingai nustatė gatvės užteršimo naftos produktais požymius, nes važiuojamoji kelio danga buvo šlapia, matėsi dyzelinio kuro balutės, jis padarė 3 nuotraukas.

Trečiojo asmens Klaipėdos APGV nurodyti duomenys ir liudytojo S. B. parodymai leidžia prieiti prie išvados ir nustatyti, kad į įvykio vietą UAB „Ekonovus“ darbuotojai atvyko po to, kai Klaipėdos APGV pareigūnai (panaudojant durpes surinko teršalus, o likusias teršalų dėmes nupurškė plovikliu/skaidikliu „Sintanu“) atliko teršalų surinkimo darbus. Pagal internetiniame tinklalapyje viešai skelbiamą „Sintan“ naudojimo instrukciją, po to, kai teršalų dėmės nupurškiamos šia priemone, po 2-5 minučių plaunama vandeniu. Taigi UAB „Ekonovus“ darbuotojui S. B. ir L. J. atvykus apžiūrėti įvykio vietos, galėjo susidaryti įspūdis, kad, kaip teigė S. B., važiuojamoji kelio danga buvo šlapia.

Ieškovė papildomai pateikė skaitmenines – aiškesnes nuotraukas (91-99 b.l., t. 2), gautas iš Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (juodai baltos kopijos yra administracinėje byloje (72-77 b.l., t. 2)). Pirmos 4 nuotraukos, ieškovės teigimu, darytos 2017-06-08 nuo 08:37 iki 08:42 val. (užteršta gatvė ir vilkikas), 2 nuotraukos darytos 2017-06-08 (žvyruota aikštelė), paskutinės 2 nuotraukos darytos 2017-06-13 nuo 13:31 iki 13:33 val. (nuvalyta gatvė). Trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ pateikė 3 nuotraukas, darytas liudytojo S. B. 2017-06-08, tačiau jau po to, kai Klaipėdos APGV baigė darbus, t.y. jau po 10 val. 12 min. ( 52-54 b.l., t. 2), ieškovo atstovo teigimu, nuotraukos darytos 11 val. 37 min.

Ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Ekonovus“ atstovų teigimu, S. B. darytos nuotraukos patvirtina reikšmingą aplinkybę, kad įvykio vietoje (52 b.l., t. 2) buvo užfiksuotos naftos produktų balutės, esančios netoli šaligatvio, o tai rodo, kad Klaipėdos APGV darbų neatliko, nes išsiliejusių naftos produktų nesurinko, kadangi panašios balutės toje vietoje buvo užfiksuotos ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento darytoje nuotraukoje (92 b.l., t. 2).

Teismo nuomone, nuotraukos (52 b.l., t. 2, daryta S. B., ir 92 b.l., t. 2, daryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) nėra tiek informatyvios, kad vizualiai būtų galima nustatyti, ant gatvės telkšo vandens ar dyzelinio kuro balutės. Tokį atsakymą galėtų duoti tik šiose nuotraukose užfiksuotų vaizdų analizė. Kyla abejonių, ar toje vietoje (92 b.l., t. 2, nuotrauka daryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento), nors K. Š. ir patvirtino, kad buvo prakirstas automobilio dešinės pusės kuro bakas, galėjo susidaryti ištekėjusio dyzelinio kuro balutė, jeigu automobilis būtų judėjęs pastoviu greičiu (nesustojęs ir/ar nestovėjęs toje kelio atkarpoje). Galima būtų teigti, kad nuotraukose (93-94 b.l., t. 2) matomos tamsios dėmės yra blizgios, panašios į išsiliejusių naftos produktų pėdsakus, o nuotraukoje (52 b.l., t. 2), nors asfalto spalva yra tamsesnė, tačiau paviršius nėra blizgus. Ši nuotrauka daryta S. B.. Be to, palyginus minėtas nuotraukas, matyti, kad nuotraukoje (52 b.l., t. 2, daryta S. B.) kelio danga yra tamsesnės spalvos beveik per visą gatvės plotį, o nuotraukoje (92 b.l., t. 2, daryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) matyti, kad tamsesnės spalvos kelio danga yra tik iki gatvės vidurio. Nuotraukoje (52 b.l., t. 2, daryta S. B.) matyti, kad visai prie pat šaligatvio yra drėgmės pėdsakai, nors toje dalyje kelio danga yra švari. Labai svarbi aplinkybė, kurią atskleidžia minėtos nuotraukos, yra ta, kad nuotraukoje, kuri daryta Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (92 b.l., t. 2), matyti, jog yra tik viena balutė, o nuotraukoje, kurią padarė liudytojas S. B. (52 b.l., t. 2), yra užfiksuota ne tik jau minėta balutė, kuri yra kiek padidėjusi, bet ir toliau nuo jos atsiradusi dar didesnė nauja balutė. Sprendime minėta, kad S. B. į įvykio vietą atvyko po to, kai Klaipėdos APGV, kaip nurodyta atsakyme teismui, visą aptiktą išsiliejusį dyzelinį kurą nuo kelio dangos buvo pilnai surinkę, panaudojant durpes, bei po to likusias teršalų dėmes nupurškiant plovikliu/skaidikliu „Sintanu“. Tokios aplinkybės leidžia labiau tikėti, kad minėtose balutėse (buvusioje ir naujai atsiradusioje) telkšojo ne dyzelinis kuras, o vanduo. Teismas vertina, kad šalių pateiktos minėtos nuotraukos neįrodo, jog išsiliejusį dyzelinį kurą surinko būtent UAB „Ekonovus“.

UAB „Ekonovus“ atstovas nurodė, kad įrodymų dėl surinktų teršalų utilizavimo neteikė, nes jie neturėtų įrodomosios reikšmės, kadangi surinkti teršalai utilizavimui perduoti tik po 2 mėnesių saugojimo. Klaipėdos APGV surinktus teršalus paliko (sudėtus į tarą) įvykio vietoje, nes nėra įpareigoti juos perduoti utilizavimui.

Duomenys apie išsiliejusiais naftos produktais užterštos teritorijos plotą pateikti skirtingi: 700 m² (1 m x 700 m), 350 m² (50 m x 700 m). Ieškovė pateikė atstovo atliktų matavimų duomenis (60 b.l., t. 2), kurie patvirtina, jog atstumas nuo Lakštučių gatvės iki Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ yra ne 700 m, o tik 486 m. Liudytojo S. B. paaiškinimai patvirtina, kad iki užsakant paslaugas, L. J. nedalyvavo nustatant užterštos gatvės plotą, o po darbų atlikimo kartu su liudytoju S. B. nuvalyto gatvės ploto tai pat nematavo. Trečiasis asmuo UAB „Ekonovus“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jie ir Klaipėdos APGV iš 700 m² ploto kiekvienas nuvalė po 350 m². Liudytojas S. B. paaiškino, kad nuvalė 350 m² (50 m x 700 m).

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, yra pagrindas labiau tikėti buvus atsakovės ir trečiojo asmens jos pusėje Klaipėdos APGV nurodytas faktines aplinkybes ir prieiti prie išvados, kad išsiliejusius naftos produktus nuo Nemuno gatvės važiuojamosios dalies surinko Klaipėdos APGV, o po minėtų darbų atlikimo UAB „Ekonovus“ toje pačioje teritorijoje galėjo atlikti kitus, tačiau nesusijusius su išsiliejusio dyzelinio kuro surinkimu, gatvės valymo darbus.

Sprendime minėta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Taigi neteisėti asmens veiksmai gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, tačiau jei šie veiksmai bus pakankami žalos atsiradimui, tai bus laikoma, kad ryšys tarp tų veiksmų ir žalos yra. Šiuo metu teismų praktikoje ir doktrinoje priežastinis ryšys pagal veiksmų ir žalos nutolimą vienas nuo kito skiriamas į dvi kategorijas: 1) tiesioginis priežastinis ryšys; 2) netiesioginis priežastinis ryšys. Tiesioginis priežastinis ryšys suprantamas kaip tiesiogiai atsiradusi žala po neteisėtai atliktų veiksmų. Netiesioginis priežastinis ryšys gali būti, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

Nagrinėjamu atveju po to, kai iš atsakovei priklausančio automobilio kuro bako išsiliejusiu dyzeliniu kuru buvo užteršta dalis Nemuno gatvės važiuojamosios dalies, ieškovė nuostolių tiesiogiai nepatyrė, jai neatsirado pareiga UAB „Ekonovus“ Sutarties pagrindu už Nemuno gatvės važiuojamojoje dalyje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugas iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išmokėti 12 883,50 EUR. Be to, kaip sprendime jau nustatyta, ieškovei neatsirado ir pareiga užsakyti minėtas paslaugas, nes teršalų turėtojas buvo žinomas, o organizuoti bei atlikti tokio pobūdžio gelbėjimo darbus yra Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir Klaipėdos APGV pareiga.

Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių.

CK 6.253 straipsnio1, 5 dalys nustato, kad civilinė atsakomybė gali būti netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, tai gali būti ir rizikos prisiėmimas. Sąvoka „civilinės atsakomybės netaikymas“ yra platesnė ir apima visus, net CK 6.253 straipsnyje neminimus atvejus, kai civilinė atsakomybė iš viso negali atsirasti, pavyzdžiui, jeigu nėra priežastinio ryšio ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

Jau minėta, kad Sutarties objektas – Klaipėdos miesto teritorijoje susidariusių pavojingų atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, surinkimo, paėmimo, nuvežimo utilizuoti ar saugoti paslaugos. Taigi išskirtinai tik tuo atveju, kai susidariusių pavojingų atliekų turėtojo nustatyti neįmanoma ar turėtojas nebeegzistuoja, ieškovė įgytų teisę Sutarties pagrindu kreiptis į UAB „Ekonovus“ ir paslaugas užsakyti, o tam naudoti Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad dar įvykio dieną susidariusių pavojingų atliekų turėtojas buvo žinomas, tokius duomenis turėjo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, į kurį ieškovė kreipėsi, tačiau tik po Atliktų darbų akto pasirašymo, nors privalėjo kreiptis ir gauti informaciją iki užsakant UAB „Ekonovus“ paslaugas.

Ieškovei pasiūlius pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), galinčius patvirtinti, kad iki kreipiantis Sutarties pagrindu į trečiąjį asmenį UAB „Ekonovus“ 2017-06-08 nebuvo įmanoma nustatyti pavojingų atliekų (naftos produktų) turėtoją (Sutarties 1 punktas), atstovas nurodė, kad remsis tik paaiškinimais.

Ištyrus ir įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, yra pagrindas prieiti prie išvados, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (atsakomybė tenka dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, kurio pasekmės – dyzeliniu kuru užteršta Nemuno gatvės važiuojamoji kelio dalis) ir ieškovės patirtos žalos (UAB „Ekonovus“ Sutarties pagrindu iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų sumokėta 12 883,50 EUR suma) nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis).

Nors viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas), nagrinėjamos bylos dalykas nebuvo reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 883,50 EUR sumą už UAB „Ekonovus“ ne Sutarties pagrindu atliktus kitokius Nemuno gatvės važiuojamosios dalies valymo darbus. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus.

Ieškovė neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai), kad yra visos sąlygos atsakovės atžvilgiu taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, nes neįrodyta esant priežastinį ryšį, atsakovės atžvilgiu deliktinė civilinė atsakomybė netaikytina, ieškovė atliko veiksmus, kuriais prisiėmė riziką dėl nuostolių atsiradimo (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys). Ieškinys atmestinas.

Ieškinys atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).

CPK 93 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Atsakovė už advokatės teisines paslaugas advokatų kontorai, įskaitant PVM, iš viso per 2018 m. I-III ketvirčius sumokėjo 3 909,24 EUR (26-37, 112-114 b.l., t. 2). Atsakovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.1, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20 papunkčiuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, atsižvelgus į tai, kad 2017 m. III – IV ir 2018 m. I ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo: 850,80 EUR, 884,80 EUR, 895,20 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo atsakovės atstovė, truko 8 val., atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, papildomai užklausė ir teikė teismui prašymus, įrodymus bei atsiliepimą į prašymą (174-175, 179 b.l., t. 1, 55 b.l., t. 2), atsakovės išlaidos už teisines paslaugas, išskyrus išlaidas už atsiliepimo parengimą (667,92 EUR), viršija nustatytus maksimalius dydžius.

Teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės išlaidos už teisines paslaugas likusioje dalyje nėra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, jas mažina iki 973,38 EUR (701,55 EUR už atstovavimą, 263,07 EUR už prašymų parengimą, 8,76 EUR už papildomų įrodymų rinkimą). Iš pateiktų rašytinių įrodymų (26-37, 112-114 b.l., t. 2) matyti, kad atsakovė apmokėjo ir atstovės advokatės kelionės išlaidas, t.t. ir už kurą. Kelionėje sugaištas laikas negali būti prilyginamas laikui, sugaištam tiesiogiai atliekant profesines funkcijas, kelionės išlaidos atlyginamos Rekomendacijų 3 punkte nustatyta tvarka, tokio pobūdžio prašymas nepareikštas. Iš ieškovės atsakovei priteistina iš viso 1 641,30 EUR advokatės teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 18,77 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos priteistinos iš ieškovės, kuri yra atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu, tačiau nėra atleista nuo minėto pobūdžio išlaidų atlyginimo (CPK 83, 93, 96 straipsniai).

Byla buvo nagrinėjama viešame teismo posėdyje, todėl teismo iniciatyva pripažintina, kad civilinės bylos Nr. e2-674-356/2018 dalis – medicininio dokumento 2 kopijos (bylos lapai: 133, 144, t. 1) yra nevieša, nes reikia apsaugoti informacijos apie byloje nedalyvavusio asmens sveikatą konfidencialumą (CPK 10 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710823, atsakovei L. R. įmonei „Vikunija“, juridinio asmens kodas 183633839, 1 641,30 EUR (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 30 ct) advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710823, valstybei 18,77 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti civilinės bylos Nr. e2-674-356/2018 dalį (bylos lapai: 133, 144, t.1) nevieša.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.