- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3390-1130/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34285-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- K. B.
- Nukentėjusysis
- A. P., D. B., B. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 12 kartų, paskutinį kartą:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme; paleistas 2024 m. birželio 14 d. atlikus bausmę;
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. B. 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:53 val. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipęs tvorą, pateko į saugomą teritoriją - statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini), po ko neteisėtai neturint leidimo įėjo į neužrakintą persirengimo vagonėlį, kur iš B. A. kelnių kišenės pagrobė 80 eurų, iš A. P. kuprinėje buvusios piniginės pagrobė 90 eurų ir iš D. B. kuprinėje buvusios piniginės pagrobė 10 eurų, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam B. A. 80 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. P. 90 eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam D. B. 10 eurų turtinę žalą,
Šiais savo veiksmais K. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad tą dieną iš pačio ryto užėjo į kiemą, norėjo į tualetą, pažiūrėjo, kad aptverta teritorija ir joje atidarytas vagonėlis, perlipo per tvorą ir taip pateko į vagonėlį, iš dviejų kuprinių ir iš vienų kelnių pavogė pinigus ir išėjo, pinigus išleido. Sutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti ieškinius. Šiuo metu nedirba, turi artritą, nėra pilnavertis darbuotojas, gyvena iš pašalpos, gauna 200 eurų. Pragyvenimui neužtenka, būna, kad ir nakvynės namuose miega, būna, kad draugai padeda. Yra atlikęs bausmę pagal tą patį straipsnį.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. rugsėjo 2 d. apklaustas liudytoju D. B. parodė, kad nuo 2021 metų dirba UAB „A“, adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną dieną į darbą ateina apie 06:40 val., užeina į persirengimų vagonėlį, kuriame persirengia ir palieka savo asmeninius daiktus. 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 06:40 val., atėjo į darbą, persirengė ir savo drabužius su asmeniniais daiktais paliko vagonėlyje, spintelėje, kuri kairėje pusėje, arčiau link išėjimo, nerakinama. Kuprinėje, kuri juodos spalvos su užtrauktukais, viduje buvo piniginė, kurioje buvo 10 eurų - 5 eurai kupiūra ir 5 eurai monetomis. Apie 12:00 val., atėjo į vagonėlį pietauti. Vagonėlyje jau buvo kolegos, tačiau užfiksavo tik A. P., kuris tikrino savo daiktus ir pastebėjo, kad jo spintelėje, kurioje buvo kuprinė yra atsegta. Priėjo prie kuprinės, pažiūrėti kuprinę ir pastebėjo, kad iš jo piniginės dingo 10 eurų. Atėjo apsauginis kurio vardo ir kitų duomenų nežino, ir pasakė kartu su A., kad dingo pinigai, jog įvyko vagystė. Apsauginis patikrino visų jų kišenes, jog įsitikintų ar kažkas ne iš savų darbuotojų nepaėmė pinigų, tačiau nerado. Apsaugos darbuotojas pasakė, kad atsuks vaizdo stebėjimo kameras ir pažiūrės kas įėjo į vagonėlį. Visi darbuotojai papietavę nuėjo toliau dirbti. Po kiek laiko apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Kiek dirba šioje įmonėje, jau ne kartą įvyko pinigų vagystė iš kitų darbininkų, tačiau niekas nekviesdavo policijos. Iš jo pavogė pirmą kartą. Jam padaryta 10 eurų turtinė žala (b. l. 33-36).
2024 m. rugsėjo 19 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti, kad jo pinigų vagystė įvykdyta 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:53 val. Tai sužinojo kalbant su apsaugos darbuotoju, kuris nurodė, kad tokį laiką užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Pinigai buvo piniginėje, kuri buvo kuprinėje. Pinigai buvo 5 eurų kupiūra ir 5 eurų smulkiomis monetomis, kokiomis, nurodyti negali, bet tikrai buvo lygiai 5 eurai. Vagystės metu statybinis vagonėlis nebuvo užrakintas. Kuprinė buvo drabužių spintelėje, kuri nebuvo taip pat užrakinta. Jam padaryta 10 eurų žala. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 37-39).
2024 m. rugsėjo 2 d. apklaustas liudytoju B. A. parodė, kad apie 4 mėnesius dirba UAB „A“ adresu (duomenys neskelbtini). Kiekvieną darbo dieną į darbą ateina 06:30 val., į vagonėlį, kuriame persirengia, pasilieka asmeninius daiktus ir eina dirbti. Viename vagonėlyje 7 žmonės dalijasi spintelėmis. 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 12:30 val., nuėjo pietauti į vagonėlį, kuriame palieka asmeninius daiktus. Kai atėjo į vagonėlį jo kolega A. pasakė, kad iš pastarojo dingo pinigai, kokia suma pinigų dingo nežino, nepasakė. Šalia A. buvo ir apsaugininkas, kurio vardo ir kitų duomenų nežino. Jis iškart nuėjo prie savo džinsų, kurių dešinėje pusės kišenėje buvo 80 eurų ir kurie kabėjo ant spintelės kairėje pusėje. Spintelė buvo per vidurį ir nerakinama, drabužiai ir asmeniniai daiktai matėsi išorėje. Priėjęs prie savo džinsų pastebėjo, kad nėra jo 80 eurų. Apsauginis pasakė, kad atsuks vaizdo stebėjimo kameras ir pažiūrės kas buvo įėjęs į vagonėlį. Jis nuėjo dirbti toliau, o vėliau, apie kelintą valandą tiksliai pasakyti negali, apsaugos darbuotojas atsuko vaizdo stebėjimo kameras ir paskambino į policiją. Jam padaryta 80 eurų turtinė žala (b. l. 48-51).
2024 m. rugsėjo 19 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis B. A. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti, kad jo pinigų vagystė įvykdyta 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:53 val. Tai sužinojo bendraujant su apsaugos darbuotoju, kuris nurodė, kad tokį laiką užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Pinigai buvo džinsuose, dešinėje priekinėje kišenėje. Pinigai buvo - trys kupiūros po 20 eurų ir dvi kupiūros po 10 eurų. Viso 80 eurų. Vagystės metu statybinis vagonėlis nebuvo užrakintas. Kelnės buvo pakabintos drabužių spintelėje, kuri nebuvo taip pat užrakinta. Jam padaryta 80 eurų žala. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 54-56).
2024 m. rugsėjo 2 d. apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad apie įvyki nori pasakyti tai, kad 2024 m. rugsėjo 2 d. diena apie 06:40 valandą jis atvyko į darbą, statybvietę adresu (duomenys neskelbtini). Jis kaip įprastai nuėjo į vagonėlį kuriame visada persirengia ir padeda savo asmeninius daiktus į rakinamą spintelę tačiau spintelės jis neužrakino. Į spintelę jis įdėjo savo rūbus bei per petį dėvimą rudos spalvos kuprinę, kurioje buvo jo piniginė, o joje buvo 90 eurų, dvi kupiūros po 20 eurų, keturios kupiūros po 10 eurų ir 10 eurų smulkiomis monetomis. Ankščiau minėtame vagonėlyje yra sudarytos 7 vietos darbuotojams kurie galėtų persirengti. Tuo momentu, kai jis dėjo savo kuprinę į spintelę viduje vagonėlio buvo pora jo kolegų tai yra B. A., D. B.. Persirengęs ir padėjęs savo daiktus į spintelę jis ir kiti jo kolegos nuėjo dirbti savo tiesioginį darbą. Jis į vagonėlį grįžo tik 11:50 valandą, kada prasidėjo pietūs, jis atėjo pirmas ir pamatė, kad jo kuprinė yra pasegta, patikrinus savo daiktus pastebėjo, kad nėra pinigų, jis iškart nuėjo pas savo vadovą ir pasakė apie vagystę. Kartu su vadovu nuėjo pas apsauginį ir vadovas pranešė pastarajam. Tada visi kiti darbuotojai apžiūrėjo savo daiktus ir dar du darbuotojai pastebėjo, kad ir pas pastaruosius pavogę pinigus. Po kiek laiko apsauginis apžiūrėjo vaizdo stebėjimo kameras ir pastebėjo, kad nepažįstamas asmuo, pašalinis perlipo tvorą ir įėjo į jų vagonėlį ir greičiausiai pavogė jo ir jo kolegų pinigus (b. l. 65-68).
2024 m. rugsėjo 19 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad prie savo ankstesnių parodymų nori papildyti, kad jo pinigų vagystė įvykdyta 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:53 val. Tai sužinojo kalbant su savo bendradarbiais ir apsaugos darbuotoju, kurie nurodė, kad tokį laiką užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros. Pinigai buvo piniginėje, kuri buvo padėta kuprinėje. Pinigai buvo dvi kupiūros po 20 eurų, keturios kupiūros po 10 eurų ir 10 eurų smulkiomis monetomis, kokiomis nurodyti negali, bet tikrai buvo lygiai 10 eurai. Vagystės metu statybinis vagonėlis nebuvo užrakintas. Kuprinė buvo drabužių spintelėje, kuri taip pat nebuvo užrakinta. Jam padaryta 90 eurų žala. Prašo pripažinti civiliniu ieškovu (b. l. 69-71).
2024 m. rugsėjo 3 d. apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad dirba įmonėje UAB „E“ apsaugos darbuotoju, dirba objekte adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vyksta daugiabučio namo statyba. Pagal darbo grafiką dirbo nuo 2024 m. rugsėjo 2 d. d. 06:30 val. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. d. 06:30. 2024 m. rugsėjo 2 d. d. būdamas darbo vietoje į jį apie 12:00 val. kreipėsi keli įmonės darbuotojai (kurių duomenų nežino), kurie nurodė, kad pas pastaruosius iš piniginių dingo pinigai. Jis tada nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kameras ir pamatė kaip 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:50 val. į aptvertą statybvietės teritoriją per tvorą perlipo asmuo, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos džemperiu su gaubtuvu ir su savimi turėjo kuprinę. Asmuo perlipęs tvorą užėjo į statybvietėje esantį vagonėlį, kuriame laikomi darbuotojų daiktai, jame asmuo prabuvo apie 10 min. ir iš vagonėlio išėjo ir vėl perlipo per tvorą. Vagonėlio vidus nėra filmuojamas. 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 07:50 val. būdamas poste ir žiūrėdamas vaizdo stebėjimo kameras realiu laiku, vėl pamatė, kad asmuo bando perlipti tvorą ir patekti į statybvietės teritoriją, per vaizdo kameras žiūrėdamas iš karto suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris statybvietėje buvo ir vakar, kadangi pastarasis buvo apsirengęs taip pat ir asmens išvaizda buvo tokia pati, asmuo į teritoriją patekti nespėjo. Asmeniui lipant tvora už statybvietės teritorijos, pastarasis buvo sulaikytas, asmeniui uždėjo antrankius ir nuvedė į apsaugos postą, ir apie įvykį pranešė policijai (b. l. 80-83).
2024 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju K. B. parodė, kad dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Yra ne kartą teistas už vagystes, yra nedirbantis, todėl neturi pinigų pragyvenimui. 2024 m. rugsėjo 2 d. apie 07:50 val. ėjo (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje. Ėjo šalia statybvietės, pažymėtos Nr. 25. Eidamas už tvoros pamatė, nes teritorija buvo aptverta metaline tvora, atidaryto statybinio vagonėlio duris, todėl nusprendė patekti į šį vagonėlį, kažko paieškoti bei pagrobti. Pamatė, kad šalia vagonėlio nieko nebuvo. Tuomet perlipo per tvorą bei įėjo į vagonėlį, kur drabužių spintelėse apieškojo rūbus ir daiktus. Vienuose džinsuose, priekinėje kišenėje rado apie 80 eurų, po to dvejose kuprinėse rado pinigines, iš kurių paėmė apie 90 eurų ir apie 10 eurų. Su pagrobtais pinigais iš karto išėjo iš vagonėlio bei perlipo atgal per tvorą ir tokiu būdu pasišalino. Kad jį filmuoja vaizdo kameros, nepastebėjo. Buvo apsirengęs su mėlynos spalvos džinsais ir juodos spalvos džemperiu. Pinigus išleido maistui. Šiuo metu pinigų grąžinti nukentėjusiems asmenims negali, nes neturi, tačiau gali pažadėti, kad per pusmetį pinigus galės grąžinti (b. l. 112-118).
2024 m. rugsėjo 19 d. K. B. patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (b. l. 119-124).
2024 m. rugsėjo 2 d. apžiūros metu buvo apžiūrėta įvykio vieta - statybvietė (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 23-31).
2024 m. rugsėjo 12 d. apžiūros metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti saugos tarnybos. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „Nr.1 ateina iš krūmu 07,53__07,55“. Atidarius vaizdo įrašą, viršuje kairėje pusėje žymima data ir laikas „2024-09-02 07:53:19“, apačioje dešinėje pusėje, užrašas „Camera 04“. Vaizdo įrašo trukmė 01:59 min. Vaizdas fiksuoja patekimą į teritoriją, duris į patalpą. Vaizdo įraše matyti kaip ateina asmuo nr. 1 (vyras, vilkintis tamsios spalvos megztinį su gobtuvu, šviesiai mėlynas džinsines kelnes, avi tamsius batus, ant pečių užsidėjęs mėlynos spalvos kuprinę) vaikšto aplink aptvertą teritoriją. Daugiau reikšmingos informacijos šiame vaizdo įraše neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „Nr.2 ieina i vagoneli 07,58__07,58“. Atidarius vaizdo įrašą, viršuje kairėje pusėje žymima data ir laikas „2024-09-02 07:58:25“, apačioje dešinėje pusėje, užrašas „Camera 04“. Vaizdo įrašo trukmė 00:13 min. Vaizdas fiksuoja patekimą į teritoriją, duris į patalpą. Vaizdo įraše matytas asmuo, iš rūbų kaip asmuo nr. 1, rankoje turi baltą „Maxima“ maišelį, esantis aptvertoje teritorijoje. Vaizdo įrašo pabaiga.
Toliau apžiūrimas vaizdo įrašas „Nr.3 iseina ir pasisalina is teritorijos 08,06__08,07“. Atidarius vaizdo įrašą, viršuje kairėje pusėje žymima data ir laikas „2024-09-02 08:06:08“, apačioje dešinėje pusėje, užrašas „Camera 04“. Vaizdo įrašo trukmė 01:23 min. Vaizdas fiksuoja patekimą į teritoriją, duris į patalpą. Vaizdo įraše matoma kaip asmuo Nr. 1 yra prie tvoros aptvertoje teritorijoje ir užeina už kameros fiksuojamo vaizdo. 08:07:11 asmuo Nr.1 matomas už aptvertos teritorijos ribų, išeina iš kameros fiksuojamo vaizdo. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo pabaiga. (b. l. 90-97).
2024 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) PK tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Vilniaus VPK OVS 2024 m. rugsėjo 3 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), statybvietės teritorijoje sulaikytas vagis. Nuvykus nurodytu adresu buvo nustatyta, kad sulaikytas asmuo K. B., kaip paaiškėjo, asmuo šiandien vagystės neįvykdė tik norėjo vėl patekti į statybvietės teritoriją, tačiau pastarajam į teritoriją nepatekus, buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo R. Š., kadangi apsaugos darbuotojas pastebėjo, kad tai tas pats asmuo, kuris įvykdė vagystę 2024 m. rugsėjo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini). Pildant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo medžiagoje, K. B. pradėjo skųstis kairės pusės šono skausmais, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba į vietą atvyko greitosios pagalbos brigada (duomenys neskelbtini), kuri apžiūrėjo K. B. ir nusprendė tolimesnei apžiūrai vežti į RVUL adresu Šiltnamių g. 29, Vilniuje, kartu su greitosios pagalbos medikais buvo nuvykta į RVUL (b. l. 98-99).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis K. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamojo K. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: D. B. apklausų protokolai (b. l. 33-36, 37-39), B. A. apklausų protokolai (b. l. 48-51, 54-56), A. P. apklausų protokolai (b. l. 65-68, 69-71), liudytojo R. Š. apklausos protokolas (b. l. 80-83), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 23-31), vaizdo įrašų apžiūros protokolas (b. l. 90-97), tarnybinis pranešimas (b. l. 98-99).
Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.
IV. Bausmės skyrimo klausimai
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Spręsdamas dėl K. B. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryta viena apysunkė nusikalstama veika), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, svetimas turtas pagrobtas įsibrovus į patalpą saugomoje teritorijoje, nusikalstama veika buvo padaryta žala, bei K. B. asmenybę – teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje. Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra laisvės atėmimo bausmė. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą K. B. skirtina 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teismas nemato galimybės kaltinamajam taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, nes kaltinamasis jau ne vieną kartą baustas už analogiškas veikas, yra atlikęs realias laisvės atėmimo bausmes, savo nusikalstamo elgesio nekeičia, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus realaus laisvės atėmimo bausmę.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu K. B. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
B. A. pareiškė 80 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 57).
D. B. pareiškė 10 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 40).
A. P. pareiškė 90 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 72).
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis ir įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, tarp jo veiksmų ir civiliniams ieškovams padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkinami visiškai ir jiems iš kaltinamojo K. B. B. A. priteisiama – 80 Eur, D. B. – 10 Eur, A. P. – 90 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 303, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
B. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
D. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 10 Eur (dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš K. B. 90 Eur (devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.