Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkes teismo teiseja Vijole Vitiene, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui R. B., o atsakovo UAB „Utenos autotransportas“ atstovui nedalyvaujant, apie posedi pranešta, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškini atsakovui UAB „Utenos autotransportas“ del žalos atlyginimo regreso tvarka ir palukanu priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

LR CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) isipareigoja už sutartyje nustatyta draudimo imoka (premija) sumoketi kitai šaliai (draudejui) arba treciajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta draudimo išmoka, apskaiciuota istatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu ivyksta istatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis ivykis. Asmuo, sudarydamas draudimo sutarti, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo apsauga – tai draudiko isipareigojimas sumoketi draudimo išmoka ivykus draudiminiam ivykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (LR CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos draudimo istatymo 2 str. 15 d.). Draudimo sutarties šalys paprastai nesidera del sutarties salygu, draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rušies taisykles prisijungimo budu (LR CK 6.160 str. 2 d., 6.185 str. 1 d.). Draudimo rušies taisyklese, be kitu reikalavimu, turi buti nustatyti draudiminiai ivykiai, taip pat gali buti nustatyta, kurie ivykiai nelaikomi draudiminiais. Vadovaujantis civiliniu santykiu subjektu lygiateisiškumo, sutarties laisves, teisinio apibrežtumo, teisetu lukesciu principais, draudikas, turedamas istatymo suteikta teise parengti draudimo rušies taisykles, privalo užtikrinti sutarties salygu teisini apibrežtuma ir ju suderinamuma, taisyklese pateiktos savokos turi buti kiek imanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; itrauktos i sudaryta draudimo sutarti, jos tampa sudetine sutarties dalimi. Jeigu sutarties salygos vis delto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spresdamas šaliu ginca del sutarties salygu vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarciu aiškinimo taisyklemis (LR CK 6.193 str.).

Nagrinejamos bylos atveju draudimo sutarties sudaryma patvirtina draudimo sutartis, kurioje nurodomos pagrindines draudimo sutarties salygos. Jos gali buti detalizuojamos, taip pat papildomos atitinkamos rušies draudimo taisyklese, kurios yra sudetine draudimo sutarties dalis. Draudimo taisykles yra standartines, bendros salygos, paprastai taikomos visiems draudejams, sudarantiems atitinkamos draudimo rušies sutarti su tuo paciu draudiku, o draudimo sutartyje nurodomi ne bendri, bet konkrecia sutarti individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavejas, draudžiamas objektas, ji identifikuojantys duomenys, draudimo imokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Šios sutarti individualizuojancios salygos priklauso nuo draudejo pasirinkimo, neišeinant už tam tikru istatymo ir draudiko nustatytu ribu. Nuo draudimo apsaugos apimties (sutarties galiojimo termino ir teritorijos, kitu salygu) pasirinkimo priklauso draudikui mokamo atlyginimo už prisiimtus isipareigojimus – draudimo imokos dydis.

LR TPSVCAPDI 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad draudimo imoku dydžius nustato draudikas. Tokia pati salyga itvirtinta ir Standartiniu draudimo sutarties salygu 26 p. Šiame punkte taip pat numatyta, jog draudimo imoka turi buti nustatoma atsižvelgiant i draudiko suteikiama draudimo apsauga draudejui (apdraustiesiems), taip pat draudimo imoka turi buti proporcinga draudiko prisiimamiems isipareigojimams pagal draudimo sutarti bei nepažeisti draudejo (apdraustuju) interesu.

Šalys buvo sudare transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti AYAS Nr.017666748, kuria buvo apdrausta automobilio „VOLVO FH42T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe (12-14 b.l.), ir sutarti AYAS Nr.017838845 (toliau tekste – Sutartys), kuria apdrausta automobilio „SCANIA R380“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) valdytojo civiline atsakomybe (45-47 b.l.). Šiu sutarciu 1.6 p. šalys susitare, kad šie automobiliai bus eksploatuojami tik Lietuvos Respublikoje. Draudimo liudijimuose nurodyta, kad šis dokumentas suteikia draudimo apsauga Europos Sajungos ir Europos ekonomines erdves valstybese bei Šveicarijoje (14, 47 b.l.).

Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurode, jog transporto priemones eksploatavimas už Lietuvos Respublikos ribu negali buti rizika didinantis veiksnys, taciau, kaip matyti iš Sutarciu turinio, transporto priemones eksploatavimo teritorija, t.y. jos eksploatavimas Lietuvoje, ar už jos ribu, buvo vienas iš draudimo rizikos kriteriju, remiantis kuriuo buvo paskaiciuotas daug mažesnis draudimo imokos dydis ir del kurio šalys susitare ( 12-14, 45-47, 87 b.l.). Sudarant draudimo sutarti buvo nustatyta ir sumoketa vieninga draudimo imoka, paskaiciuota ivertinus atsakovo sutarties sudarymo metu suteikta informacija apie draudžiamos transporto priemones eksploatavimo teritorija. Draudimo apsauga buvo suteikta. Atsakovas yra verslininkas, turi patirties sudarant privalomojo civilines atsakomybes draudimo sutartis, o budamas protingu, rupestingu bei apdairiu, turejo suprasti, kad mineta salyga draudikui yra itin svarbi, nes ji yra vienas iš pagrindu, remiantis kuriais draudikas ivertina draudimo rizika ir apskaiciuoja draudimo imoka. Atsakovas sutarti pasiraše, i ieškova su pretenzijomis, kad Sutarciu turinys neatitinka jo tikrosios valios, nesikreipe, budamas apdairus ir rupestingas, prieš vykstant i Italija, taip pat galejo pasidometi sutarties salygomis ir pranešti apie padidejusia draudimo rizika. Ieškovas reikalavima grindžia teises aktu pagrindu, remdamasis sudarytos sutarties individualiomis salygomis, kurios yra pirmajame puslapyje, matomoje vietoje, aiškios ir nekeliancios abejoniu. Teismas vertina, kad atsakovas suprato, jog turi pareiga pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidejima.

TPVCAPD istatymo 16 str. numatyta, kad atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoka, jeigu transporto priemones valdytojui del padarytos žalos nukentejusiam treciajam asmeniui atsiranda civiline atsakomybe. Atsakingas draudikas moka išmoka nukentejusiam treciajam asmeniui, kai transporto priemones valdytojui atsirado civiline atsakomybe del žalos padarymo naudojant apdrausta transporto priemone, nepaisant to, ar valdytojas vykde draudimo sutarties salygas, išskyrus šio istatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus atvejus, ir nepaisant to, ar prieš sudarant draudimo sutarti draudejas suteike draudikui visa butina informacija, kurios reikia draudimo sutarciai sudaryti (TPVCAPDI 16 str. 1, 2 d.).

2010-07-20 Fombio, Italijoje, ivyko eismo ivykis, del šio ivykio kaltu pripažintas atsakovo darbuotojas, vairaves automobili „VOLVO FH42T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas del šio ivykio (automobilis kliude vartus ir juos apgadino) išmokejo viso 2.651,75 Lt dydžio išmoka (15-44 b.l.).

2011-04-04 Suseganoje, Italijoje, ivyko eismo ivykis, del šio ivykio kaltu pripažintas atsakovo darbuotojas, vairaves automobili „SCANIA R380“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) Ieškovas del šio ivykio (automobilis judejo atbuline eiga ir kliude kita transporto priemone) išmokejo viso 7.970,44 Lt dydžio išmoka (48-70 b.l.).

Civiline atsakomybe už padaryta žala atsiranda tik pažeidus teises normas ir nustacius bendrasias civilines atsakomybes salygas, be kuriu civiline atsakomybe iš viso neatsiranda, t.y. neteiseta veika, žala (nuostolius), priežastini ryši, kalte (LR CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.) Atsakovas šioje byloje negincija ieškovo nurodytu faktiniu aplinkybiu del Italijoje ivykusiu eismo ivykiu ir transporto priemones vairavusiu asmenu kaltes (LR CK 6. 264 str., 6.270 str.), o taip pat iš esmes negincija ir nuostoliu dydžio bei kitu nuostoliu atlyginimo aplinkybiu. Ieškovas pateike teismui iš Italijos nacionalinio transporto priemoniu draudiku biuro gautus dokumentus su paskaiciuota eismo ivykiu metu padarytos žalos suma, pranešima apie eismo ivykius, kuriuose nurodytos eismo ivykiu aplinkybes, o taip pat dokumentus, patvirtinancius ieškovo atliktus mokejimus (15-18, 23-24, 26-44, 48, 49-50, 52-70 b.l.). Iš draudimo išmokos mokejimo pažymu (23,49 b.l.) matyti, kad del 2010-07-20 eismo ivykio išmoketos draudimo išmokos suma - 618,00 EUR, žalos reguliavimo išlaidos - 150,00 EUR, o del 2011-04-04 eismo ivykio išmoketos draudimo išmokos suma – 2.068,40 EUR, žalos reguliavimo išlaidos - 240,00 EUR.

Kaip mineta aukšciau, prieš sudarant draudimo sutarti, draudejas privalo suteikti draudikui jo prašoma teisinga informacija ir pateikti dokumentus, butinus draudimo sutarciai sudaryti. Standartiniu draudimo sutarties salygu 38 p. numatyta, jog, jeigu draudimo rizika, numatyta draudimo sutartyje, padideja ar gali padideti draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, draudejas ar apdraustasis privalo informuoti draudika apie padidejusia draudimo rizika 38 punkte nustatyta tvarka. Tokia pareiga, t.y. pareiga pranešti apie padidejusia rizika yra itvirtinta ir tarp šaliu sudarytos draudimo sutarties 1.6 p. TPVCAPDI 22 straipsnio 2 dalis numato, jei draudejas nevykde ar netinkamai vykde draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teise reikalauti, kad draudejas gražintu išmoketa suma ar jos dali. Tokiais atvejais draudiko reikalaujamos gražinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant i nustatytu pareigu pažeidima, priežastini ryši su eismo ivykiu, del pažeidimo ar pareigu nevykdymo atsiradusios žalos dydi, kitas reikšmingas aplinkybes ir i eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokejimo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintu Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykliu 62 punkte numatyta, jeigu draudejas nevykde ar netinkamai vykde draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teise reikalauti, kad draudejas gražintu išmoketos sumos dali: iki 50 procentu išmoketos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutarti draudejas ar jo atstovas nuslepe sutarties sudarymui svarbia informacija apie aplinkybes, galincias tureti esmine itaka draudžiamojo ivykio atsitikimo tikimybei ir šio ivykio galimu nuostoliu dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteike atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos (62.1. p.); iki 50 procentu išmoketos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidejus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybems, turincioms itakos draudimo imokos apskaiciavimui ar padidinimui) draudejas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2).

Šiuo atveju, išmokejes draudimo išmoka ieškovas igijo atgrežtinio reikalavimo teise (LR CK 6.280 str. 1 d.), nes atsakovas del savo kaltes neivykde pareigu ir neinformavo draudiko apie rizikos padidejima, t.y. transporto priemones eksploatavima už Lietuvos Respublikos ribu, kas turejo itakos draudimo imokos paskaiciavimui. Pagal LR CK 6.251 straipsni padaryti nuostoliai turi buti atlyginami visiškai. Tai reiškia nukentejusiojo gražinima i tokia turtine padeti, kokia butu buvusi nepadarius žalos. Todel atsakovo argumentas, kad ieškovas neturi teises reikalauti žalos reguliavimo išlaidu, atmestinas.

Ieškovas atsakovui pretenzijas pareiške 2011-10-10: del 1.325,88 Lt žalos atlyginimo pretenzija Nr.23/10-4037, del 3.985,22 Lt žalos atlyginimo pretenzija Nr.23/10-4038 (25, 51 b.l.). Atsakovas gera valia ieškovui žalos neatlygino.

Kaip nurode ieškovas, jis, jeigu atsakovas butu savalaikiai atskleides informacija apie tai, kad automobilius ketina eksploatuoti ir užsienio valstybese, butu reikalaves pakeisti sutarties salygas ir imokos butu paskaiciuotos daug didesnes, t.y. ne 314 Lt, o 3.747 Lt, ne 383 Lt, o 5.656 Lt (87 b.l.). Nors atsakovas teigia, kad nera jokiu irodymu patvirtinti tai, jog ieškovas atsakovui ir siule butent tokias sutarties salygas tam atvejui, jei atsakovas butu ketines eksploatuoti automobilius ne tik Lietuvoje, taciau atsakovo išsakytos abejones nepaneigia ieškovo rašte (87 b.l.) nurodytu faktu, kad draudimo imokos, jei transporto priemone yra eksploatuojama užsienyje, yra ženkliai didesnes.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. nuostatas istatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybes, tai reiškia, kad istatymu žinojimas yra preziumuojamas. Taigi pripažintina, kad atsakovui, kuris yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, sprendime nurodytu teises aktu nuostatos buvo žinomos, taciau atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rupestingas, nes ivykus pirmam eismo ivykiui, ne tik kad nepraneše apie tai ieškovui, taciau eksploatavo ir kita automobili užsienio valstybeje taip pat nepranešes ieškovui apie draudimo rizikos padidejima, todel teismas vertina, kad atsakovas elgesi nesažiningai (LR CK 6.158 str.) ir prisieme sau visa rizika del šaliu Sutarciu 1.6 p., draudimo sutarties 36, 38, 39 punktu nevykdymo.

Teismas vertina, kad prašoma išieškoti išmoketos draudimo išmokos dalis – 50 proc. (5.311,09 Lt) nera neprotingai didele, todel mažinti iki atsakovo nurodyto dydžio (10-20 proc.) nera pagrindo. Iš atsakovo ieškovui priteistina 5.311,09 Lt žalai atlyginti, ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 6.251 str., 6.270 str., 6.280 str. 1 d., TPVCAPDI 22 straipsnio 2 dalis, LR Vyriausybes 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr.122 patvirtintu Eismo ivykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokejimo taisykliu 62 p.).

LR CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo moketi istatymu nustatyto dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. LR CK 6.210 str. 2 d. numatyta, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatus juridiniai asmenys, tai už termino praleidima mokamos 6 procentu dydžio metines palukanos, jeigu istatymai ar sutartis nenustato kitokio palukanu dydžio. Taigi ieškovo prašomas priteisti palukanas ir ju dydi (6 proc.) reglamentuoja istatymai, todel ieškovo reikalavimas laikytinas pagristu, teisetu, irodytu ir tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistina jo prašomos 6 procentu dydžio metines palukanos nuo priteistos sumos (5.311,09 Lt) nuo bylos iškelimo teisme dienos (2012-09-21) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo dienos (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinejimosi išlaidos.

Ieškovas ieškini apmokejo 159,00 Lt žyminiu mokesciu (9 b.l.), taip pat sumokejo 444,60 Lt už dokumentu vertima i lietuviu kalba (10-11 b.l.). Pastarosios išlaidos buvo butinos, jos pagristos dokumentais, yra protingo dydžio, todel priteistinos ieškovui iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1d. 9 p.).

Už advokato pagalba (už ieškinio parengima - 459,80 Lt, dubliko parengima - 484,00 Lt ir atstovavima -1.633,50 Lt) ieškovas turejo viso 2.577,30 Lt išlaidu ( 7-8, 106-108 b.l.).

Ieškovo turetu išlaidu advokato pagalbai apmoketi dydi palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr.1R-85 patvirtintu „Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškini maksimalus dydis – 2.550,00 Lt ), 8.3. p. (už dublika – 1.487,50 Lt, 1.750,00 Lt), 8.18 p. (už viena atstovavimo teisme valanda - 150,00 Lt), pripažintina, kad ieškovo realiai turetos ir pagristos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmoketi buvo butinos, ju dydis, išskyrus ieškovo patirtas išlaidas už atstovavima teisme (1.633,50 Lt) atitinka protingumo kriterijus. Teismo posedis, kuriame dalyvavo ieškovo atstovas, truko 15 min., todel, atsižvelgiant i tai, kad advokatas atvyko teikti teisine pagalba i kita vietove, negu registruota advokato darbo vieta, nes byla nagrinejama pagal atsakovo buveines vieta, pripažintina, kad protingos, t.y. atitinkancios minetu Rekomendaciju nuostatas, išlaidos už ieškovo atstovavima yra 150,00 Lt.

Ieškinys patenkintas 100 proc., todel iš atsakovo ieškovui, pripažinus, kad abieju šaliu procesinis elgesys iš esmes buvo tinkamas, priteistina 1.093,80 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, 159,00 Lt ieškovo sumoketo žyminio mokescio, 444,60 Lt už dokumentu vertima i lietuviu kalba (LR CPK 88 str. 1d. 9p., 93 str., 98 str.).

Byloje susidare 14,00 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, ši suma priteistina iš atsakovo i valstybes biudžeta (LR CPK 79 str., 88 str. 1d. 3p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškini tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Utenos autotransportas“, juridinio asmens kodas 183673029, ieškovui UAB „PZU Lietuva“, juridinio asmens kodas 110057869, 5.311,09 Lt žalos atlyginima regreso tvarka, 6 procentu dydžio metines palukanas nuo priteistos 5.311,09 Lt sumos už laikotarpi nuo 2012-09-21 iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 1.093,80 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, 159,00 Lt žyminio mokescio, 444,60 Lt už dokumentu vertima i lietuviu kalba.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Utenos autotransportas“, juridinio asmens kodas 183673029, 14,00 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu.

I valstybes biudžeta priteistas išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu (imokos kodas - 5660), privalu sumoketi i Valstybines mokesciu inspekcijos biudžeto pajamu surenkamaja saskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia „Swedbank“, AB, arba saskaita Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esancia Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, irodyma pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Panevežio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkes teisma.