- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-610-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- A. K.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5251-811/2011 pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. pateikė skundą dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų. Skundu prašė panaikinti antstolio 2011-06-06 patvarkymus Nr. 0025/11/00322, Nr. 0025/1100283, Nr. 0025/09/04623 ir siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas Nr. 0025/09/04623 bei sustabdyti vykdymo veiksmus iki kol teimas išnagrinės pareikštą skundą. Nurodė, kad anstolis atliko neteisėtus veiksmus dėl pinigų arešto bei pervedimo ir vykdymo išlaidų nusirašymo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų. Teismas sprendė, kad patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto bei pervedimo išieškotojui yra procesinis dokumentas, bet ne antstolio veiksmas CPK 510 str. prasme, todėl negali būti skundžiamas CPK 510 str. nustatyta tvarka. Pareiškėja skunde nenurodė, kokį antstolio procesinį veiksmą skundžia, nesuformulavo, kodėl, jos manymu, veiksmai yra neteisėti. Be to, siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas taip pat nėra antstolio veiksmas, kuris gali būti CPK 510 str. numatyto skundo objektu. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos ir apskaičiuojamos CPK 611 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos pagrindu. Todėl tik gavus teisme antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo, teismas spręstų jo dydžio pagrįstumo ir išieškojimo atidėjimo klausimus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti 2011-07-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir piniginių lėšų pervedimo išieškotojai yra antstolio atliekamas procesinis veiksmas, kuris skundžiamas CPK 510 str. pagrindu. Patvarkyme yra nurodyta apskundimo tvarka. Antstolis priėmė sprendimą taikyti areštus ir pervesti lėšas išieškotojai, todėl tokie sprendimai yra įforminti kaip patvarkymai ir yra skundžiami, kaip antstolio atlikti procesiniai veiksmai. Skunde yra nurodžiusi asmenį, kurio veiksmus skundžia, nurodė pagrindą, dėl ko antstolio procesinis veiksmas yra nepagrįstas. Todėl jeigu teismas manė, kad pareiškėja netiksliai suformulavo savo reikalavimus, tai privalėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet nurodyti trūkumus ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Teismas trūkumų šalinimo institutu nepasinaudojo, o tai užkerta kelią iš naujo kreiptis į teismą skundžiant antstolio veiksmus. Be to, jeigu yra paduotas skundas dėl kelių reikalavimų, kurių keli yra priimtini nagrinėti teisme, o vienas ne, tai teismas ir turi pasisakyti dėl nepriimtino nagrinėti skundo dalies, o kitus reikalavimus priimti ir nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2011-07-07 nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjos skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).
Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2011 m. liepos 7 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio A. Bespalovo veiksmų. Pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį tuo pagrindu, kad šiuo atveju antstolis priėmė sprendimą taikyti areštus ir pervesti lėšas išieškotojai, todėl tokie sprendimai yra įforminti kaip patvarkymai ir yra skundžiami, kaip antstolio atlikti procesiniai veiksmai (CPK 510 str.).
Pagal įstatymą antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (CPK 594 str. 1 d.). Antstolio procesiniais veiksmais laikoma: CPK 587 str. nurodytų dokumentų vykdymas, faktinių aplinkybių konstatavimas, teismo pavedimu teismo šaukimų ir kitų dokumentų įteikimas bei CPK nustatyta tvarka pavestų atlikti kitų veiksmų vykdymas (CPK 634 str.). Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 str. 1 d.). Teismas nesprendžia, kaip antstolis turi atlikti vieną ar kitą veiksmą, tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ar įpareigoja atlikti veiksmą. Išnagrinėdamas bylą pagal skundą dėl antstolio procesinių veiksmų teismas siekia įvertinti skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumą ir tuo atveju, kai nustatomas neteisėtumas antstolio veiksmuose, apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.
CPK 611 str. 1 d. nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. CPK 510 str. 1 d. įtvirtinta galimybė apskųsti antstolio procesinius veiksmus ar atsisakymą procesinius veiksmus atlikti.
CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 5 str. nuostata sistemiškai taikytina su CPK 510 str. 1 d., reglamentuojančia antstolio veiksmų apskundimą. Suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą turi būti grindžiamas siekiu apginti pažeistą ar ginčijamą jo teisę arba įstatymų saugomą interesą. Tokia pati taisyklė taikoma ir skundžiant antstolio procesinius veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikras antstolio procesinis veiksmas, kuriuo asmens teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimas yra ne faktinis ar realus, o tik potencialus, nesuponuoja ir teisminės gynybos poreikio dėl tokio veiksmo apskundimo, t. y. tokio asmens teisinio suinteresuotumo CPK 5 str. prasme. Šiuo atveju nustatant, ar antstolio raštiškas siūlymas dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo laikomas antstolio procesiniu veiksmu, dėl kurio galimas skundas teismui CPK 510 str. nustatyta tvarka, reikalinga įvertinti tokio siūlymo prigimtį, paskirtį ir jo sukeliamus teisinius padarinius.
Skolininko teisminės gynybos poreikis yra nukreiptas į tai, kad iš jo nebūtų nepagrįstai išieškomos vykdymo išlaidos ar jų dalis. Šis interesas užtikrinamas CPK 611 str. įtvirtinta vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, pagal kurią į teismą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kreipiasi pats antstolis. Skolininkas, prieštaraudamas antstolio prašomam priteisti vykdymo išlaidų dydžiui, turi galimybę pateikti visus argumentus antstolio pareiškimą nagrinėjančiam teismui, o nesutikdamas su teismo nutartimi, skųsti ją aukštesnės instancijos teismui (CPK 611 straipsnio 2 dalis). Taip skolininkui yra užtikrinama teisminė gynyba nuo galbūt nepagrįstų vykdymo išlaidų išieškojimo. Taigi antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui. Kai skolininkas, nesutikdamas su antstolio siūlymu, neperveda nurodytų sumų, antstolis kreipiasi į teismą ir įrodinėja prašomų sumų pagrįstumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši procesinė vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka skirta skolininko interesams vykdymo procese apsaugoti, nes, nesuderinus ne ginčo tvarka vykdymo išlaidų, šį klausimą išsprendžia teismas, tačiau visais atvejais turi įvykti pasiūlymo procedūra, kad vykdymo išlaidų išieškojimas netaptų vien tik teisminio nagrinėjimo dalykas. Numatant galimybę skųsti antstolio siūlymą skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas, būtų pažeista įstatymo leidėjo nustatyta tvarka, pagal kurią vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas pirmiausiai sprendžiamas neteismine tvarka.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad galimybė skųsti antstolio siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas suponuotų neracionalų proceso organizavimą. Skolininkui geranoriškai nepadengiant vykdymo išlaidų, antstolis bet kokiu atveju turėtų (jei jis norėtų tokį poreikį patenkinti) kreiptis į teismą dėl jų priteisimo, o teismo sprendimas dėl siūlymo (net jei toks sprendimas būtų priimtas) nesuteiktų antstoliui teisės priverstinai išieškoti vykdymo išlaidų iš skolininko; tų pačių vykdymo išlaidų išieškojimo klausimas teisme galėtų būtų sprendžiamas du kartus, tai prieštarautų proceso koncentruotumo principui (CPK 7 str.). Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo priimti atitinkamą skundą nagrinėti teisme, jeigu pagal CPK nustatyta kita tokių veiksmų teisminės kontrolės tvarka (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011 m.).
Antstolio patvarkymas – teisės aktas, kuriuo vykdymo proceso metu antstolis išsprendžia iškylančius klausimus (CPK 613 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad antstolis Andrius Bespalovas 2011-06-06 priėmė tris patvarkymus Nr. 0025/11/00322, Nr. 0025/11/00283 ir Nr. 0025/09/04623 dėl piniginių lėšų arešto bei pervedimo išieškotojui (b. l. 4-6). Vadovaudamasis CPK 688 str., 689 str. areštavo pinigines sumas, esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje ir priklausančias A. K.. Patvarkymuose nurodė, kad skundas dėl antstolio veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pareiškėjos kreipimasis į teismą grindžiamas siekiu apginti, jos manymu, pažeistą teisę dėl piniginių lėšų arešto bei pervedimo išieškotojui ir tai faktiškai suponuoja teisminės gynybos poreikį skundžiant antstolio veiksmus. Taigi patvarkymas dėl piniginių lėšų arešto ir piniginių lėšų pervedimo išieškotojai yra antstolio atliekamas procesinis veiksmas, kuris skundžiamas CPK 510 str. tvarka.
Pažymėtina, kad jei teismas ir laikė, jog pareiškėja netiksliai suformulavo savo reikalavimus, tai privalėjo nurodyti pareiškimo trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl antstolio A. Bespalovo 2011-06-06 patvarkymų, pažeidė minėtas Civilinio proceso kodekso normas, todėl skundžiama teismo 2011-07-07 nutartis naikinama ir klausimas dėl pareiškėjos skundo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti, pareiškėjos A. K. skundo dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.