Kauno apygardos teismo nutartis

rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Š. atstovės advokatės J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Š. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Š. atstovės advokatės J. A. skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė ginčija F. Š. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 75 straipsnio 3 dalyje, bei nesutinka su apylinkės teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad F. Š. atliko pareigą pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir tai nėra laikytina žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, o jos pranešimuose nurodytos aplinkybės pasitvirtino.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos Nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, kad F. Š. atstovė apeliacinį skundą iš dalies grindžia tais pačiais argumentais, kurie jau buvo nurodyti pateikiant skundą pirmosios instancijos teismui dėl Institucijos Nutarimo ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje buvo išsamiai pasisakyta. Taigi, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstytiems motyvams jų išsamiai nekartos, o juos papildys atsakydamas į esminius apeliantės skundo argumentus.

8. ANK 75 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas suteikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju F. Š. pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 85 Eur bauda už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pranešimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) apie tai, kad V. K. galimai turi psichinių sutrikimų, savo mažamečio sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), neveda į lauką ir į darželį, muša, iš jos buto girdimi riksmai, motina vaiko atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, dėl nuolatinio mažamečio verksmo skundžiasi kaimynai, tačiau vaiko A. K. situacijos vertinimų metu nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų.

9. Apeliaciniame skunde, kaip ir skundžiamoje nutartyje, cituojama Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta pareiga, be kita ko, nedelsiant informuoti policiją arba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą apie būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia, smurto prieš vaiką, tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš mokymo, auklėjimo ar gydymo įstaigų ar panašių priežasčių). Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, F. Š. nuo 2023 m. gegužės 5 d. iki 2024 m. vasario 12 d. pateikė institucijoms šešis pranešimus apie tai, kad V. K. mažametis sūnus nuolat verkia, rėkia ir klykia, V. K. sūnaus atžvilgiu vartoja fizinį bei psichologinį smurtą, neveda jo į darželį, nuolat vaiko atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius bei dėl to taip pat skundžiasi kaimynai. Šiuos pranešimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovė vertina kaip aukščiau paminėtame teisės akte įtvirtintos pareigos įgyvendinimą. Vis tik, kaip teisingai akcentuota apylinkės teismo nutartyje, šiuo atveju vienintelė objektyviai byloje nustatyta aplinkybė buvo ta, kad V. K. sūnus verkia bei isteriškai šaukia. Šios aplinkybės viso administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu neneigė ir pati A. K. mama V. K., tačiau apygardos teismas pažymi, kad vaiko verkimas dar savaime nesuponuoja išvados, jog vaiko atžvilgiu yra naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, arba kokiu nors kitokiu būdu pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai.

10. Pirma, V. K. paaiškino, kad jos sūnus susierzina ir verkia tuomet, kai negauna to ko nori, arba kuomet yra drausminamas neleidžiant ko nors daryti (administracinio nusižengimo b. l. 57). Antra, administracinio nusižengimo byloje buvo tikrinamos ir kitos administracinėn atsakomybėn patrauko asmens pareiškimuose nurodytos aplinkybės, tačiau iš (duomenys neskelbtini) gauta informacija, kad A. K. 2022-2023 m. laikotarpiu dėl silpnos sveikatos retai lankė darželį, tačiau nuo 2023 m., pagerėjus jo sveikatai, A. K. lopšelį-darželį lanko pastoviai, mama aktyviai ir tinkamai rūpinasi vaiku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad susirgus vaikui V. K. kreipiasi į gydymo įstaigą, nuperka medikamentus, laikosi paskirto gydymo, atlieka tyrimus, vaiko nepriežiūros atvejų nenustatyta (administracinio nusižengimo b. l. 45, 55). Trečia, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, vaiko situacijos vertinimo anketa buvo pildyta ne mažiau kaip tris kartus – 2023 m. gruodžio 27 d., 2024 m. vasario 1 d., 2024 m. vasario 19 d. (administracinio nusižengimo b. l. 40–49, 50–61, 62–71), taigi akivaizdu, kad ši susidariusi situacija buvo įvertinta atidžiai, o šios situacijos analizės metu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2024 m. kovo 22 d. pažymoje konstatuota, jog vaiko mama V. K. tinkamai įgyvendina tėvų valdžią savo sūnaus atžvilgiu, todėl tyrimas buvo baigtas nepasitvirtinus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo pradėtas (administracinio nusižengimo b. l. 84–86). Be kita ko, iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad bendraujant su F. Š. ir V. K. kaimynais jie nurodė, jog V. K. yra tvarkinga moteris, kuri rūpinasi savo vaiku, jos atžvilgiu nebuvo išsakyta jokių nusiskundimų, tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo įvardintas kaip konfliktiška asmenybė, apie kitus kaimynus rašanti skundus dėl neva daromų pažeidimų bei itin pykstanti ant V. K., kuri gyvena gretimame bute, nes pastaroji girdi V. K. vaiko verkimą (administracinio nusižengimo b. l. 22–23, 39–40). Taigi, apart vaiko verkimo, kas šiuo atveju savaime, be kitų aplinkybių, nebuvo laikoma vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, nei viena F. Š. pareiškimuose nurodyta aplinkybė nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, tuo tarpu priešingai – jo pareiškimuose nurodytos aplinkybės buvo paneigtos administracinio nusižengimo byloje surinktų ir apylinkės teismo ištirtų įrodymų visuma.

11. Be kita ko, iš administracinių nusižengimų byloje esančių Policijos įvykių suvestinėje registruojamų įvykių duomenų matyti, kad V. K. ne vieną kartą kreipėsi tiek į policijos įstaigą, tiek į Instituciją su pareiškimais dėl F. Š. konfliktiško elgesio bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų kvietimo be pagrindo (administracinio nusižengimo b. l. 13, 16–18, 30, 33–35). Šiame kontekste pažymėtina, kad F. Š. administracinio nusižengimo bylos duomenimis per kiek daugiau nei dešimties mėnesių laikotarpį net šešis kartus kreipėsi į įvairias administracinio nusižengimo teiseną įgaliotas atlikti institucijas dėl neva V. K. netinkamo elgesio su sūnumi, tačiau penkis kartus atlikus vaiko situacijos vertinimą, jos pareiškimuose nurodytos aplinkybės nei karto nepasitvirtino. Sutikintina su skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad F. Š., neabejotinai žinodama ir prevencinio pokalbio metu būdama įspėta už toko pobūdžio tolimesnį elgesį galinčias kilti teisines pasekmes (administracinio nusižengimo b. l. 77), visgi toliau rinkosi teikti institucijoms žinomai melagingus pranešimus apie V. K. ir jos elgesį su sūnumi. Šiuo atveju melagingos informacijos teikimas buvo ne vienetinis atvejis, dėl kurio galėtų būti sąžiningai klystama, tačiau tyčinis ir sistemingas veiksmas, nes kaip minėta, tokio pobūdžio pranešimai buvo teikti net šešis kartus. Apygardos teismo vertinimu, tai apylinkės teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad F. Š. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo įsitikinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti ne tik objektyvieji, tačiau ir subjektyvieji ANK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymiai.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos Nutarimu skirta ANK 75 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkį siekianti bauda – 85 Eur. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, Institucijos Nutarimu F. Š. paskirta administracinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga jos padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytina jos teises suvaržanti labiau nei tai būtina pasiekti administracinės nuobaudos tikslams. Bauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta tinkamai pritaikius ANK nuostatas, be to, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta nei F. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ji nepripažino padariusi administracinį nusižengimą. Sprendžiant, kad F. Š. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai svarbu paminėti ir tai, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes ir sulaikyti nuo tolimesnių analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų darymo.

13. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Š. skundas ir paliktas nepakeistas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl F. Š. atstovės advokatės J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

14. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė prašė priteisti ir visas F. Š. patirtas atstovavimo išlaidas. Aukštesnės instancijos teismui nustačius, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, prašomos priteisti atstovavimo išlaidos F. Š. taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens F. Š. atstovės advokatės J. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.