- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-12
- Bylos Nr.
- 2K-632/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Vytautas Masiokas, Antanas Klimavičius (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – trisdešimt parų arešto, pagal 214 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrinus bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė V. A. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, V. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. A. pradėti dirbti ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Apeliacine tvarka baudžiamoji byla nebuvo nagrinėta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 6 d., apie 24.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pasisavinti mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX 65“ ir siekdamas palaužti nukentėjusiojo M. T. pasipriešinimą, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, o būtent, smogė vieną kartą ranka M. T. į veidą ir sukėlė fizinį skausmą, bandant pastarajam bėgti, pavijo jį, prievarta įsodino į automobilį ir taip atimdamas galimybę jam priešintis, pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. T. priklausantį turtą – 599 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens CX 65“.
V. A. nuteistas ir už tai, kad 2005 m. liepos 18 d., apie 23 val., būdamas jam priklausančiame bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš M. T. pagrobė jam priklausantį turtą – 80 Lt bei S. T. priklausantį turtą – 130 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, taip iš viso pagrobė svetimo turto už 210 Lt.
Be to, V. A. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 18 d., apie 23 val., būdamas jam priklausančiame bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), iš M. T. pagrobė svetimą M. T. išduotą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti –AB banko „Snoras“ mokėjimo kortelę.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendį, V. A. už BK 214 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtu 30 parų areštu ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šiuo būdu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie paskirtos už BK 180 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės bei galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Skunde kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. V. A., vogdamas nedidelės vertės turtą, kartu pagrobė ir mokėjimo instrumentą, o tai reiškia, kad jis nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. V. A. nuteistas už plėšimą (BK 180 straipsnio dalis), mokėjimo instrumento pagrobimą (BK 214 straipsnio l dalis), t. y. už du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), bei už nedidelės vertės svetimo turto grobimą (BK 178 straipsnio 4 dalis), t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą (BK 10 straipsnis). Todėl, kasatoriaus nuomone, byloje yra net du privalomi BK 63 straipsnio 5 dalies taikymo pagrindai: idealioji nusikaltimo (BK 214 straipsnio l dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 178 straipsnio 4 dalis) sutaptis, taip pat šios inkriminuotos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Kasatorius tvirtina, kad, skirdamas V. A. bausmę, teismas privalėjo vadovautis bausmių skyrimo taisyklėmis, numatytomis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktuose, 63 straipsnio 4 dalyje, 63 straipsnio 6 dalyje: esant idealiai nusikaltimų sutapčiai ir skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims bei kategorijoms, paskirtas bausmes apimti, o skiriant galutinę bausmę, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikaltimą, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę. Tuo tarpu bendrindamas visas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Motyvuojamoji dalis
Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl bausmių bendrinimo
Bausmių, paskirtų už kelias nusikalstamas veikas, apėmimo taikymo privalomi pagrindai numatyti BK 63 straipsnio 5 dalyje. Čia nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Pagal įstatymo prasmę idealioji nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. Tuo tarpu realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse.
BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą; antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms.
Laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.
Skunde Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pagrįstai teigia, kad V. A. padarytos veikos – nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas ir mokėjimo instrumento pagrobimas – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Iš teismo nuosprendžio matyti, kad šias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, V. A. padarė viena veika ir tuo pačiu metu. Esant tokiai situacijai, teismas privalėjo už šias veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu taip, kaip reikalauja BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.
Tačiau kasacinė teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiu, kad bendrinant bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir BK 214 straipsnio 1 dalį, be BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, yra ir kitas šių bausmių bendrinimo apėmimo būdu pagrindas – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas. Taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, teismas turėtų apimti bausmę, paskirtą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, su bausme, paskirta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, po to, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi, apėmimo būdu paskirtą bausmę bendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Todėl bendrinant bausmes pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas negali būti taikomas. Šiuo atveju teismas gali rinktis tik vieną iš BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkte nustatytų bendrinimo apėmimo būdu pagrindų, nes šie pagrindai yra vienodai palankūs V. A.
Pagal BK 63 straipsnio 6 dalį, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas pirmiau taiko bausmių apėmimą, po to šiuo būdu paskirtą bausmę visiškai ar iš dalies sudeda su kitomis paskirtomis bausmėmis.
Be nedidelės vertės svetimo turto ir mokėjimo instrumento pagrobimo, V. A. dar padarė apysunkį nusikaltimą – apiplėšė M. T., ir teismas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už šią veiką paskyrė vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Ši nusikalstama veika su kitomis pirmiau minėtomis V. A. padarytomis veikomis sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. V. A. padarytas plėšimas (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir mokėjimo instrumento pagrobimas (BK 214 straipsnio l dalis) pagal BK 11 straipsnį yra apysunkiai nusikaltimai, priskiriami tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai ir labai nesiskiria pagal pavojingumą, be to, nė už vieną iš šių veikų nėra paskirtas laisvės atėmimas dvidešimčiai metų ar iki gyvos galvos. Todėl bendrinant apėmimo būdu bendrintiną bausmę su bausme, paskirta už V. A. įvykdytą plėšimą, nesant BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, taikytinas dalinio bausmių sudėjimo būdas.
Visų šių bausmių bendrinimo nuostatų pirmosios instancijos teismas nesilaikė, pasirinkto dalinį bausmių, paskirtų už visas padarytas veikas, sudėjimo būdą, nesant tam pagrindo, ir nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punkto bei 63 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, V. A. už BK 214 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskirtu 30 parų areštu ir paskirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, šiuo būdu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie už BK 180 straipsnio l dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirtos vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir galutinę subendrintą bausmę V. A. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.