- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1-258-983/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18911-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- B. B.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės Šeštojo skyriaus prokurorei I. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lenkas, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkas, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui – dukrai B. B., o būtent: 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė dukrai B. B. į dešinę ranką, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia dukrą B. B. pastūmė, po ko ji nugara atsitrenkė į sieną, tokiu būdu dukrai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.
Taip pat jis grasino nužudyti savo dukrą B. B., o būtent: 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto kilusio su dukra B. B. metu, suduodamas dukrai smūgį žarstekliu, jai grasino, sakydamas, kad ją užmuš, ji negyvens, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) tarp jo ir dukros B. B. kilo konfliktas, nes jis uždarė lauko duris. Dukra B. B. ant jo supyko, kad jis uždarė lauko duris, atėjus į koridorių pradėjo triukšmauti, klausti, kodėl jis uždarė duris. Konflikto metu jis dukrai B. B. tris kartus pasakė, kad ji išeitų, bet niekur dukrai nesudavė. Paaiškino, kad dukra B. B. į namus visada ateina per verandos duris, o jis eina į namus per tas duris, kurios buvo uždarytos. Nurodė, kad konflikto metu gal ir galėjo sakyti dukrai „duosiu, gausi“ gal ir galėjo grasinti nužudyti, tačiau to nepamena. Pripažino, jog konflikto metu laikė žarsteklį rankoje, kadangi jam reikėjo uždaryti krosnies sklendę, tačiau nurodė, kad žarstekliu jis dukrai B. B. nesudavė. Be to, nurodė, jog dukros niekada nėra mušęs. Teigė, kad dukra B. B. jį šmeižia, nes nori kartu su savo motina išmesti jį iš namų. Nurodė, kad 2015-03-31 dviejų valandų bėgyje jis buvo išgėręs 2 butelius alaus po 0,5 litro, 6 proc. stiprumo. Teigė, kad dukra B. B. su juo nuo 2013 m. liepos mėn. nekalba. Pažymėjo, jog civiliniu ieškiniu prašomos 1500 Eur sumos sumokėti negalės, kadangi pats gauna tik 150 Eur pensiją.
Nukentėjusioji B. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dabartiniu metu nuolat gyvena Vilniaus mieste, į namus pas tėvus (duomenys neskelbtini), atvažiuoja savaitgaliais. 2015-03-27 dieną į namus pas tėvus atvažiavo vakare ir nuo to laiko ten buvo. Ji buvo kitame name, t.y. šalia esančiame name, kuriame gyvena (duomenys neskelbtini) ir mama. Name, kuriame ji pakūrė pečių, gyvena jos tėvas ir ji, kai būna savaitgaliais. Maždaug po kokių 20 minučių, kaip pakūrę pečių, ji norėjo įeiti į namus ir įdėti į pečių dar malkų, tačiau durys į namą buvo užrakintos. Tėvas A. B. tuo metu buvo namuose. Paėmusi už durų rankenos, ji suprato, kad kažkas jas laiko, kadangi durų rankena nesilenkė. Tuomet ji traukė už durų rankenos, tėvas paleido durų rankeną ir ji atidarė duris. Už durų stovėjo tėvas, kuris rankoje laikė žarsteklį ir garsiai šaukdamas „tu negyvensi, nebūsi, ne tavo namai“ vieną kartą trenkė jai su žarstekliu į dešinę ranką. Po to tėvas nuėjo į kitą namo pusę, o ji tuo metu įdėjo į krosnį malkų. Tėvui grįžus, ji jo paklausė, kam jis užrakino pagrindines namo duris. Į tai tėvas atsakė, kad tai yra ne jos reikalas ir koridoriuje tėvas ją pastūmė, po ko ji atsitrenkė į sieną nugara. Tuomet ji išbėgo iš namo. Nurodė, kad kai tėvas sudavė jai žarstekliu, ji pajuto fizinį skausmą. Pažymėjo, kad tėvo grasinimai užmušti buvo realūs, kadangi jis ne pirmą kartą taip smurtauja ir anksčiau mušdavo visus namiškius, rėkė. Po įvykio jai buvo išsivysčiusi depresija, nemiga, tuo metu ji negalėjo daug ko daryti. Po įvykio paskambino broliui, kuris iškvietė policiją. Nurodė, kad tarp tėvų yra pradėta skyrybų byla, tačiau ji neturi pagrindo tėvo apkalbėti, kadangi į namą nepretenduoja.
(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-03-31 apie 18.00 val. sesuo B. B. jam parašė žinutę, kurioje jo prašė, kad jis jai paskambintų, nes tai jai yra labai svarbu. Jis vairavo automobilį, todėl sustojęs degalinėje paskambino sesei B. B., kuri jam pasakė, kad tėvas A. B. vėl psichuoja, nesąmones savo daro, jai trenkė. Jis paklausė sesės B. B. kur ji yra, kur yra jaunesnioji sesuo (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ji pabėgusi lauke, (duomenys neskelbtini) taip pat. Jis paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį policijai. Apie 18.30 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur rado abi seseris apsiverkusias ir išsigandusias. Sesuo B. B. jam pasakiusi, kad tėvas sudavė jai žarstekliu ir pastūmė. Teigė, kad matė ant sesers B. B. dešinės rankos paraudimą. Nurodė, kad tėvas A. B. anksčiau yra smurtavęs prieš visus šeimos narius, tiek prieš jį, tiek prieš motiną, tiek prieš sesę (duomenys neskelbtini). B. B. jam sakė, kad tą dieną suduodamas jai žarstekliu tėvas A. B. nuolat jai grasino, sakydamas, kad ją užmuš, ji čia negyvens. Jo manymu, tėvo A. B. grasinimai yra realūs, nes jis ne tik grasina, bet ir naudoja smurtą savo vaikų ir jų motinos atžvilgiu.
Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-03-31 ji buvo namuose, kai (duomenys neskelbtini) nuėjo į tėvo namą pakūrenti pečiaus. Ji matė, (duomenys neskelbtini) bandė įeiti į namus pro pagrindines namo įėjimo duris, bet durys buvo užrakintos (duomenys neskelbtini) užeiti negalėjo. Tada ji matė, (duomenys neskelbtini) nuėjo į namus pro verandos duris. Taip pat ji matė, (duomenys neskelbtini) nusistūmė sofą, nes durys, pro kurias jai reikėjo užeiti į kambarį, buvo užstumtos sofa. K. B. atstūmė sofą, ji išsigando, nes suprato, kad tai geruoju nesibaigs. Tada ji išėjo į kiemą, (duomenys neskelbtini) kartu ji nėjo. Būdama kieme, ji girdėjo kaip namuose tėvas A. B. barasi su sese B. B.. Ji žodžių nelabai suprato, nes jų negirdėjo, ji tik girdėjo, kad jie abu šaukė. Po to (duomenys neskelbtini) verkdama išėjo iš tėvo namo ir pasakė, kad tėvas jai trenkė su žarstekliu. Nurodė, kad sesuo mažai kalbėjo, nes verkė. Ar tėvas A. B. (duomenys neskelbtini) grasino, ji negirdėjo, nes ji buvo kieme ir aiškių žodžių negirdėjo. Anksčiau ji nėra mačiusi, kad tėvas A. B. būtų smurtavęs prieš (duomenys neskelbtini), jie tik pasibardavo.
Liudytojas J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-03-31, apie 18.00 val., jam dirbant su vyr. patruliu E. B. gavo iškvietimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), tėvas sumušė savo dukrą. Nuvykus minėtu adresu, juos kieme pasitiko apsiverkusi ir išsigandusi B. B., kuri paaiškino, kad 2015-03-31, apie 18.00 val. neblaivus tėvas A. B. rankoje laikydamas žarsteklį vieną kartą juo sudavė jai per dešinę ranką, po to kartą ją pastūmė. Taip pat B. B. pasakė, kad tėvas grasino ją užmušti. Nurodė, kad jokių sužalojimų ant B. B. nesimatė, nes ji buvo apsirengusi viršutiniais drabužiais. Teigė, kad B. B. pasakė, kad anksčiau tėvas yra ne vieną kartą smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš jos vyresnį brolį. A. B. iš pradžių buvo namuose užsirakinęs, o kai jį porininkas atvedė iš namų, buvo neramus, rėkė, keikėsi, buvo agresyviai nusiteikęs, todėl, siekdami išvengti sunkesnių pasekmių, jie A. B. uždėjo antrankius ir jis buvo pristatytas į komisariatą.
Iš 2015-03-31 VA VPK Trakų r. PK VPS PB vyr. patrulio J. N. ir vyr. patrulio E. B. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2015-03-31, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas A. B., rankoje laikydamas žarsteklį, vieną kartą juo sudavė per dešinę ranką savo dukrai B. B., po to kartą ją pastūmė. A. B. stumdamas savo dukrą B. B. visą laiką keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino ją užmušti (b.l. 4-5).
Iš 2015-03-31 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros objektas yra vieno aukšto su palėpe gyvenamasi namas, esantis vakarinėje sklypo dalyje. Į namą galima patekti per duris, esančias rytinėje namo pusėje, apžiūros metu durys yra užrakintos. Kitas įėjimas per verandoje esančias duris, vakarinėje pastato pusėje. Per jas patenkame į 4x8 m dydžio gyvenamą kambarį. Kairėje jo pusėje durys į kitą gyvenamą kambarį, už jų stovi sekcija, už kurios priekinės sienos kairiajame kampe yra durys į koridorių. Durų dešinėje pusėje stovi koklinis pečius, prie jo į kambario centrą atstumta lova. Kambaryje taip pat stovi dar dvi lovos, spinta. Per duris patekę į 1,8x5 m dydžio koridorių, dešinėje pusėje matome koklinį pečių, prie jo ant grindų guli malkos, į kampą atremtas metalinis 1 m ilgio žarsteklis. Per koridoriaus šoninėse sienose esančias duris patenkame į du gyvenamuosius kambarius. Dešinėje pusėje esančiame gyvenamajame kambaryje, kurio dydis 3x5 m, ant stalo stovi du 1 litro talpos pilni alaus buteliai (b.l. 6-9 ).
Iš 2015-03-31 asmens blaivumo testo matyti, kad 19.31 val. A. B. buvo nustatytas 0,81 ‰ girtumas (b.l. 48).
Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad 2015-03-31 centrui buvo pranešta, kad (duomenys neskelbtini), tėvas muša savo dukrą, kuriai 19 metų (b.l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis yra priimamas tik tada, kai teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (LR BPK 20 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 145 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamojo A. B. parodymai apie tai, kad jis B. B. jų konflikto metu nesudavė jokių smūgių yra vertinami kritiškai ir atmetami kaip prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms nustatytoms bylos nagrinėjimo teisme metu. Iš B. B. parodymų duotų teismo posėdžio metu, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, matyti, kad A. B. 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė dukrai B. B. į dešinę ranką, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia dukrą B. B. pastūmė, po ko ji nugara atsitrenkė į sieną, tokiu būdu dukrai B. B. sukėlė fizinį skausmą.
Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų I. B., S. B., J. N. parodymai duoti teismo posėdžio metu, kuriuose jie visi nurodė, kad B. B. 2015-03-31 vakare verkdama jiems pasakiusi, kad neblaivus tėvas A. B. rankoje laikydamas žarsteklį vieną kartą juo sudavė jai per dešinę ranką, o po to kartą ją pastūmė. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis 2015-03-31 VA VPK Trakų r. PK VPS PB vyr. patrulio J. N. ir vyr. patrulio E. B. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 4-5).
Teismas pažymi, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą Nr. 1A-462-508-2012 pažymi, jog tam, kad būtų konstatuotas fizinio skausmo buvimas, nėra būtinos specialios žinios. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas, susargdinimas.
Įvertinęs teismo posėdžio metu nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia metaliniu žarstekliu vieną kartą sudavė dukrai B. B. į dešinę ranką, o tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia dukrą B. B. pastūmė, po ko ji nugara atsitrenkė į sieną, tokiu būdu dukrai B. B. sukėlė fizinį skausmą.
Taip pat yra vertinami kritiškai kaltinamojo parodymai apie tai, kad 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su B. B. metu jis dukrai B. B. tik tris kartus pasakė, kad ji išeitų iš koridoriaus, tačiau neprisimena, ar dukrai grasino, sakydamas, kad ją užmuš, kad ji negyvens. Iš B. B., S. B., J. N. parodymų duotų teismo posėdžio metu, kurie sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, matyti, kad A. B. 2015-03-31, apie 18.00 val., namuose koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto kilusio su dukra B. B. metu, suduodamas dukrai smūgį žarstekliu, jai grasino, sakydamas, kad ją užmuš, ji negyvens, tokiu būdu sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.
Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad agresyvus kaltinamojo elgesys, žodžiai ir veiksmai akivaizdžiai suduodant žarstekliu davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai kaltinamojo grasinimus nužudyti įvertinti kaip realius, kurie gali būti įvykdyti. Todėl A. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo A. B. teismo posėdžio metu nurodyta gynybos versija, jog dukra B. B. tokiu būdu jį šmeižia, nes nori kartu su savo motina išmesti jį iš namų, teismo vertinama kaip nepagrįsta, kadangi byloje nėra jokių tokią versiją galinčių patvirtinti įrodymų, jos nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, t. y. nukentėjusios B. B. parodymus duotus teismo posėdžio metu, liudytojų J. N., S. B., I. B. teismo posėdžio metu duotus parodymus, o taip pat įvertinęs įvykio vietos apžiūros protokolą (b.l. 6-9), akistatos protokolą (b.l. 46-47), 2015-03-31 VA VPK Trakų r. PK VPS PB vyr. patrulio J. N. ir vyr. patrulio E. B. tarnybinius pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo (b.l. 4-5), 2015-03-31 asmens blaivumo testą (b.l. 48), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateikto garso įrašo apžiūros protokolą (b.l. 30), nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą (b.l. 19-27), konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu yra visiškai įrodyti, teisingai įvertinti ir kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.
Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: administracine tvarka baustas (b.l. 53), neteistas (b.l. 49), bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o sunkinančia atsakomybę aplinkybe laikytina tai, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b.l. 48).
Teismas pažymi, kad bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.), kaltinamasis teisiamas pirmą kartą (b.l. 49), yra pensininkas, todėl teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už nusikalstamų veikų padarymą skiriant laisvės apribojimo bausmes.
Nukentėjusioji B. B. pareiškė byloje 1500 Eur dydžio civilinį ieškinį (b.l. 67-68), o teismo posėdžio metu sutiko su 1000 Eur dydžio civiliu ieškiniu. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad po įvykio jai buvo depresija, nemiga, tuo metu ji negalėjo daug ko daryti.
Teismas pažymi, kad teismų praktikoje neturtine žala laikomi nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios, kurie visada yra individualūs, todėl nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį.
Teismas, remdamasis nustatytomis bylos aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir mąstą – nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narį, nukentėjusiosios išgyvenimus – jai pasireiškė nemiga, nerimas, ji patyrė emocinį sukrėtimą, kaltininko turtinę padėtį – jis pensininkas, sprendžia, kad nukentėjusiajai priteistina 400 Eur neturtinės žalos.
A. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktas garso įrašas - paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.
A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apimant ir skirti A. B. subendrintą galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant A. B. bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Priteisti iš A. B. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo B. B..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktą garso įrašą - palikti saugoti prie bylos.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.