- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2S-1758-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20820-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- E. P., G. P.
- Trečiasis asmuo
- E. M.
- Advokatai
- Marijus Sakalauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26858-1102/2019 pagal pareiškėjų E. P. ir G. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, trečiasis asmuo E. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai E. P. ir G. P. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu. Sutuoktiniai 2019 m. liepos 4 d. pranešimu informavo kreditorių E. M., kad inicijuojamas santuokos nutraukimo bendru sutarimu procesas ir, kad pagal su kreditoriumi santuokos metu sudarytą Paskolos sutartį, po santuokos nutraukimo įsipareigojimas grąžinti skolą lieka G. P..
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. liepos 22 d. gauti E. M. savarankiški reikalavimai dėl solidarios atsakomybės taikymo prievolei sugrąžinti paskolą, kuriuose kreditorius nurodė, kad jam buvo atsiųstas pareiškėjų pranešimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu proceso iniciavimo ir sutuoktinių sudaryta Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 13 punkte numatyta, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimas pagal Paskolos sutartį asmeninės nuosavybės lieka G. P.. Paskambinęs į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kreditorius sužinojo, kad teisme yra pradėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbiami) dėl E. P. ir G. P. santuokos nutraukimo abiejų šalių sutarimu. Kreditorius teigimu, sutuoktiniai nepagrįstai siekia modifikuoti solidarią savo prievolę kreditoriui į G. P. asmeninę ir nepagrįstai pažeidžia jo teises ir interesus, todėl pateikė savarankiškus reikalavimus, prašydamas teismo nustatyti, kad E. P. ir G. P. lieka solidariai atsakingi E. M. pagal prievoles, kylančias iš 2017 m. balandžio 11 d. Paskolos sutarties (notarinio registro (duomenys neskelbiami)) ir šios sutarties pakeitimus bei priteisti iš sutuoktinių E. M. patirtas 385 Eur bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjų E. P. ir G. P. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
4. Teismas nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams dvidešimties kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutarties nuostatas, pateikti teismui papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti apie pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo, išvardinti visą pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, pateikti pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Teismas pareiškėjams taip pat išaiškino, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjų prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pratęsė teismo nustatytą terminą prašymo trūkumams pašalinti iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Teisme 2019 m. liepos 22 d. taip pat buvo gauti trečiojo asmens (kreditoriaus) E. M. savarankiški reikalavimai, apie kuriuos teismas informavo pareiškėjus (įteikta pareiškėjai 2019 m. liepos 24 d., pareiškėjui – 2019 m. liepos 27 d.), tačiau pareiškėjai iki teismo nustatyto termino dėl jų nepasisakė. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai per teismo nustatytą terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu trūkumų nepašalino, teismas prašymą laikė nepaduotu ir grąžintino jį padavusiems asmenims (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
5. Pasisakydamas dėl trečiajam asmeniui priteistinų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, kad prašymą grąžinus pareiškėjams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka, byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Trečiasis asmuo E. M. atskiruoju skundu prašo priteisti iš E. P. ir G. P., jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad jis nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų neišsprendimo ir nepriteisimo, nes jo suinteresuotumas yra priešingas nei pareiškėjų. Ruošdamas savarankiškus reikalavimus trečiasis asmuo E. M. patyrė išlaidų, kurios turi būti atlygintos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė dėl trečiojo asmens E. M. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjų.
11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. liepos 11 d. gautas pareiškėjų E. P. ir G. P. (toliau – pareiškėjai) prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjams dvidešimties kalendorinių dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kuris, pareiškėju prašymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 10 d. Teisme 2019 m. liepos 22 d. buvo gauti trečiojo asmens (kreditoriaus) E. M. savarankiški reikalavimai, kuriuos teismas priėmė ir išsiuntė pareiškėjams (įteikta pareiškėjai 2019 m. liepos 24 d., pareiškėjui – 2019 m. liepos 27 d.). Pareiškėjai per teismo nustatytą terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu trūkumų nepašalino ir nepateikė atsiliepimo į trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjų prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Atsižvelgdamas į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 6 dalimi teismas nesprendė trečiojo asmens E. M. prašymo dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Nesutikdamas su nutarties dalimi, kuria neišspręstas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo E. M. pateikė atskirąjį skundą.
12. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad trečiojo asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įtvirtina CPK 46 straipsnio 2 dalyje, kuri nurodo, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, taigi, ir teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o faktas, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nesudaro pagrindo nespręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.
13. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų ir trečiojo asmens E. M. reikalavimai yra priešingi, t. y. trečiasis asmuo E. N. nesutinka, kad nutraukus pareiškėjų santuoką, jų prievolė pagal Paskolos sutartį taptų asmenine pareiškėjo G. P. prievole ir, teikdamas savarankiškus reikalavimus, prašo, kad nutraukus pareiškėjų santuoką, jų įsipareigojimas pagal Paskolos sutartį liktų solidarus. Įvertinęs tai, jog pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens E. M. interesai šioje byloje yra priešingi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
14. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pripažintas nepaduotu, nes pareiškėjai neištaisė teismo nustatytų procesinių dokumentų trūkumų, t. y. dėl pareiškėjų kaltės. Trečiojo asmens E. M. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už savarankiškų reikalavimų parengimą) buvo sąlygotos pareiškėjų inicijuoto teisminio proceso. Gavęs pranešimą dėl pareiškėjų inicijuojamo santuokos nutraukimo proceso ir nesutikdamas su jam atsiųstos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, pagal kurią įsipareigojimas pagal 2017 m. balandžio 11 d. Paskolos sutartį po pareiškėjų santuokos nutraukimo lieka G. P. asmenine prievole, E. M. kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, siekiant parengti savarankiškus reikalavimus. Svarbu pažymėti tai, jog trečiojo asmens E. N. savarankiškus reikalavimus teismas priėmė ir apie juos informavo pareiškėjus (įteikta pareiškėjai 2019 m. liepos 24 d., pareiškėjui – 2019 m. liepos 27 d.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad trečiasis asmuo E. M. tinkamai įgyvendino įstatymo jam suteiktas procesines teises, pagrįstai ir laiku kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl jo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas teisėtų ir spręstinas.
15. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) priteisimo byloje, užbaigtoje nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taip pat vadovaujamasi ir CPK 98 straipsnio nuostatomis. Nurodytos išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai yra pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jos turi būti proporcingos bylos sudėtingumui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms ir neviršyti Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).
16. Bylos medžiaga patvirtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens interesams atstovavo advokatas Marijus Sakalauskas 2019 m. liepos 18 d. sudaryto Susitarimo dėl atstovavimo pagrindu (b. l. 54). 2019 m. liepos 19 d. sąskaita faktūra MS Nr. (duomenys neskelbiami) ir 2019 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbiami) patvirtina, kad trečiasis asmuo advokatui sumokėjo 385 Eur už teisines paslaugas (b. l. 51, 53). Iš bylos medžiagos matyti, kad trečiojo asmens atstovas parengė savarankiškus reikalavimus (b. l. 72-74). Atstovavimo sutartis ir kvitas dėl advokato atstovavimo išlaidų apmokėjimo pirmosios instancijos teismui buvo pateikti 2019 m. liepos 22 d. kartu su savarankiškais reikalavimais (b. l. 72-74). Tą pačią dieną šie dokumentai teismo buvo priimti ir prijungti prie bylos. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad trečiojo asmens prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti yra pateiktas laikantis CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Prašoma priteisti 385 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija maksimalių dydžių, nustatytų 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, todėl nėra pagrindo jos mažinti.
17. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nespręsdamas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, papildomai nurodant, kad iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiamos trečiojo asmens E. N. patirtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš pareiškėjų E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 385 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.