- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- I-378-281/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01631-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjai R. M., pareiškėjos atstovui Česlovui Norinkevičiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Gediminui Sasnauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl turto arešto akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. M. 2016-04-25 teismui padavė skundą, kurį 2016-05-12 patikslino, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI prie FM) 2016-03-09 turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-560 (b. l. 1–3, 7-8).
Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu areštuoti jai priklausantį turtą. Paaiškino, kad 2015-03-25 gavo VMI prie FM Turto arešto aktą Nr. (23.31-08)-319-560 (toliau – Turto arešto aktas), kuriuo buvo areštuotas jai priklausantis turtas. Nurodyta, kad turtas areštuotas vadovaujantis LR Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str. bei civiliniu kodeksu. Pareiškėja teigia, kad minėtos įstatymų nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai mokestinis ginčas yra baigtas ir yra nustatyta mokestinė nepriemoka. Turto arešto akte yra nurodoma, kad dokumentas, kurio pagrindu nustatyta mokestinė nepriemoka yra Vilniaus AVMI 2014-10-27 sprendimas Nr.(4.65)-FR 0682-687 dėl patvirtinimo akto tvirtinimo, t. y. sprendimas, kuris apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Centrinis mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ nustatytos mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, nes nesulaukęs kol bus išnagrinėtas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme, nepagrįstai nustatė mokestinę nepriemoką, remdamasis skundžiamu Vilniaus AVMI sprendimu bei priėmė neteisėtą turto arešto aktą.
Per teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI prie FM atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-16).
Paaiškino, kad mokesčių administratoriaus teisė taikyti turto areštą atsiranda tada, kai, pirma, yra priimamas sprendimas (gali būti ir neįsiteisėjęs) dėl papildomų mokesčių priskaičiavimo, antra, kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojo veiksmų ar kitų veiksnių poveikio gali būti sunku ar tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su tuo susijusių sumų. Vienas iš veiksnių, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su tuo susijusių sumų, yra aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitu būdu jo netekti. Be to, šiai sąlygai konstatuoti pakanka nustatyti tik tikėtino pobūdžio aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje VMI prie FM mano, kad yra pagrindas areštuoti pareiškėjos turtą, nes 2014-10-17 patikrinimo aktu priskaičiuota mokestinė nepriemoka yra ženkli (9 976,96 Eur). Atsakovo teigimu, svarbu tai, kad minėta nepriemoka apskaičiuota patikrinimo aktu, o tai reiškia, kad galimai buvo pažeista mokesčių mokėtojo pareiga tiksliai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius. Paminėtų aplinkybių kontekste kyla rizika, kad pareiškėja gali nesumokėti minėtu patikrinimo aktu priskaičiuotų mokesčių, o turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims, taip apsunkindama mokestinės nepriemokos išieškojimą.
Per teismo posėdį atsakovės atstovas prašė skundą atmesti remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities AVMI 2014-12-16 sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-687 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė patvirtinti 2014-10-17 patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR0680-681 ir jame papildomai apskaičiuotą 1 625 Lt PVM, 15 674 GPM, 4 964,40 Lt PSD įmokų ir 900 Lt VSD įmokų bazinei pensijos daliai, 600 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 11 717,40 VSD įmokų (b. l. 31-40).
2016-03-09 VMI prie FM turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-560, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 str. 15 p., 95 str. 1 d. 2 p., 101 str. 2 p., (mokesčių administratoriui priėmus 2014-12-16 sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-687 dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti) areštavo R. M. (kitas bendraturtis Ž. M.) priklausantį nekilnojamąjį turtą 9 976,99 Eur sumai (b. l. 11).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus sprendimo areštuoti pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą teisėtumo.
Pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ).
Mokesčių mokėtojo turto areštas yra viena iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų, numatytų MAĮ IV skirsnyje. Pagal MAĮ 101 straipsnio 1 dalį turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 4 d. įtvirtina dvi sąlygas, kurioms esant mokesčių administratorius mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui turi teisę areštuoti mokesčių mokėtojo turtą: 1) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (žr., pvz., 2014-03-13 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-711/2014). Pagrindinis šio prievolės užtikrinimo būdo tikslas yra užtikrinti mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimą, nustatant draudimą skolininkui disponuoti jam priklausančiu turtu, kilus pavojui dėl tokio turto netekimo.
Iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad joje yra pateiktas neužbaigtas sąrašas galimų mokesčio mokėtojo veiksmų ar kitų veiksnių, dėl kurių galėtų būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sąrašas tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti“. Todėl, aiškinant antrąją sąlygą – kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma išieškoti mokestinės nepriemokos, reikia atsižvelgti į visus mokesčio mokėtojo veiksmus bei kitus veiksnius, kurie buvo padaryti (įvyko) praeityje iki priimant sprendimą dėl papildomų mokesčių priskaičiavimo, bei į tuos, kurie yra daromi (vyksta) ir šiuo metu. Be to, šiai sąlygai konstatuoti pakanka nustatyti tik tikėtino pobūdžio aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas išvadai dėl galimo pavojaus, kad „gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų“.
Siekiant taikyti turto areštą, kiekvienu atveju turi būti nustatyta, jog egzistuoja realus pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-194/2008). Ši sąlyga išreiškia tikėtino pobūdžio aplinkybes, todėl, sprendžiant turto arešto klausimą, pakanka konstatuoti mokesčių mokėtojo turto praradimo riziką. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, didelė mokestinės nepriemokos suma gali būti laikoma pateisinančia turto arešto taikymą (žr., pvz., 2011-06-09 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1497/2011).
Nagrinėjamos bylos atveju matyti, kad ginčas tarp šalių vyksta ilgą laiką, bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs su pakankamai didelės apimties piniginių sumų išieškojimu, kurių atsiradimą galimai iššaukė neteisėti pareiškėjos veiksmai. Teismo vertinimu šios aplinkybės yra pakankamos pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjos veiksmų ar kitų veiksnių gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Šiuo atveju turto areštas yra pateisinama priemonė, nes pareiškėja nenurodė jokių argumentų bei nepateikė jokių faktinių duomenų, kad, pradėjus galimą mokestinės nepriemokos išieškojimą, ji turės galimybę padengti skolą ir tokia jos galimybė nesumažės.
MAĮ 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Taigi remiantis šiuo reglamentavimu, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, vien tik skundo padavimas savaime nėra pagrindas netaikyti MAĮ 95 straipsnyje įtvirtintos mokestinės prievolės užtikrinimo priemonės – turto arešto. Todėl nagrinėjamu atveju mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nesudarė kliūties taikyti pareiškėjos turto areštą ir nėra pagrindas šią mokestinės prievolės užtikrinimo priemonę naikinti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad areštuotam, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui, yra apribota tik disponavimo teisė, t. y. teisė turtą parduoti ar kitokiu būdu jo netekti dėl ko gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pareiškėjos teisė turtą naudoti ir valdyti nėra apribota, todėl areštuotą turtą pareiškėja gali naudoti, gauti pajamas ir kitaip įgyvendinti savininkės teises.
Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad VMI prie FM 2016-03-09 turto arešto aktas Nr. (23.31-08)-319-560 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis MAĮ nuostatomis, todėl jį naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.