Kauno apygardos teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-2208-230/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2S-2208-230/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
V. N., D. N.
Trečiasis asmuo
Gezaz Ltd
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2208-230/2012
Pirmosios instancijos teisėja Sigita Bružienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 116.8; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. ir atsakovų V. N., D. N. atskiruosius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo ir vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-42-214/2012 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams V. N. ir D. N., trečiajam asmeniui Gezaz Ltd dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskiruosius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-214/2012 pripažino 2011-04-16 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A. S. ir V. N., negaliojančia. Taikė restituciją ir iš atsakovų V. N. ir D. N. solidariai priteisė A. S. 28 000 Lt, taip pat priteisė solidariai iš atsakovų V. N. ir D. N. ieškovui A. S. 2 565,10 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 873,02 Lt žyminio mokesčio, 226,45 Lt išlaidų, turėtų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei mokestį už kontoros administravimą, 389,95 Lt išlaidų už vertimo paslaugas.

Atsakovai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išdėstyti 2012 m. kovo 30 d. teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui, pirmąjį mėnesį sumokant 794,52 Lt, likusius 35 mėnesius mokant po 792 Lt kas mėnesį. Prašymą grindė prasta turtine padėtimi, dėl ko negali įvykdyti teismo sprendimo iš karto. Nurodė, kad atsakovai augina mažametę dukrą, atsakovų mėnesines pajamas sudaro 3 235,36 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, o išlaidos per mėnesį sudaro 3085,34 Lt, kitų pajamų atsakovai negauna, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (išskyrus dvi nedidelės vertės transporto priemones).

Šalies argumentai

Ieškovas prašė teismo atmesti atsakovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, priteisti iš atsakovų ieškovui 847 Lt bylinėjimosi išlaidų ir išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-42-214/2012.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo patenkino iš dalies. 2012 m. kovo 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą 28 000 Lt skolą, 2 565,10 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, 873,02 Lt žyminį mokestį, 226,45 Lt išlaidas, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei mokestį už kontoros administravimą, 389,95 Lt išlaidas už vertimo paslaugas - viso 32 054,52 Lt mokėjimą, atskaičius 3 200 Lt sumą, sumokėtą į 28-ojo notarų biuro notaro M. V. depozitinę sąskaitą vykdant dalinę prievolę pagal 2012-03-30 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-42-214/2012, likusį mokėjimą – 28 854,52 Lt išdėstė 18 mėnesių laikotarpiui, įmokas mokant dalimis nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 1 600 Lt, paskutinį mėnesį - likusią sumą. Ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovui 300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus atsakovų turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus, padarė išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis nėra gera. Teismas nustatė, kad D. N. gauna 3235,36 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, atsakovė V. N. negauna jokių draudžiamųjų pajamų, augina vaiką iki 3 metų, taip pat nustatė, kad atsakovų mėnesinės išlaidos yra 3 085,34 Lt per mėnesį, be to, atsakovai turi kreditinių įsipareigojimų, jų turimų transporto priemonių vertė nedidelė, o nekilnojamojo turto neturi. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovo turtinė padėtis būtų sunki, todėl sprendė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ieškovui neturėtų sukelti didelių neigiamų pasekmių, nes skolą ieškovas atgaus palaipsniui per ilgesnį laiko tarpą. Įvertinęs atsakovų gaunamas pajamas, turimą turtą, teismas sprendė, kad priverstinio sprendimo vykdymo atveju išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovų pašalpą - vienintelį pragyvenimo šaltinį. Todėl prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintino iš dalies, sprendimo vykdymą išdėstydamas 18 mėnesių laikotarpiui. Teismas netenkino ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą nurodydamas, jog patenkinus iš dalies atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pasikeičia skolos mokėjimo tvarka ir nėra pagrindo manyti, kad atsakovai nevykdys jų prašymu pakeistos sprendimo išdėstymo tvarkos. Bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisė proporcingai patenkinto reikalavimo daliai.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: atmesti atsakovų prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, o ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą tenkinti. Nurodo, jog teismo nutartis priimta neobjektyviai, ginant atsakovų, o ne ieškovo, kaip silpnesniosios proceso šalies, interesus, visiškai nesivadovaujant ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir netinkamai įvertinus atsakovų pateiktus įrodymus, taip pat nesivadovaujant sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovų mėnesines pajamos sudaro tik 3 235,36 Lt motinystės pašalpa. Atsakovai yra sveiki, darbingo amžiaus asmenys, tačiau galimai piktnaudžiauja teise į motinystės pašalpą ir nesiekia gauti didesnių darbinių pajamų bei nededa pastangų, kad skola būtų sumokėta kuo greičiau. Be to, teismas vadovavosi atsakovų pateiktomis išlaidų ir poreikių paskaičiavimo lentelėmis, kurios nėra pagrįstos konkrečiais rašytiniais įrodymais, nors tokią pareigą numato CPK 178 straipsnis. Ieškovas atsakovams už automobilį sumokėjo 30 000 Lt, tačiau atsakovai net neužsimena, kur išleido gautus pinigus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovų turtinė padėtis yra tokia sunki, jog teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti yra būtina, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas ne tik pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus, bet ir apsunkina jo finansinę padėtį, kadangi ieškovas turi teisę į teisingą teismo sprendimo vykdymą. Aplinkybė, jog atsakovai yra pervedę 3 200 Lt į notaro depozitinę sąskaitą nėra reikšminga, nes ši suma yra neproporcingai maža priteistai sumai,ir tai nelaikytina pakankamu užtikrinimu, kad atsakovai sąžiningai vykdys sprendimą. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra duomenų apie sunkią ieškovo turtinę padėtį, todėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas neturėtų sukelti jam didelių neigiamų pasekmių, ir nurodo, jog jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 1 400 Lt, be to, ieškovas, gyvendamas (duomenys neskelbtini), priverstas važinėti į darbą Klaipėdoje, dėl ko patiria papildomas išlaidas kurui ir maistui. Ieškovas automobilio pirkimui iš atsakovų reikalingą 30 000 Lt sumą skolinosi pagal paprastąjį vekselį, todėl dėl sunkios turtinės padėties jis negalės įvykdyti prievolės atsiskaityti sus savo kreditore, ir tokia teismo nutartis pažeidžia apelianto turtinius interesus.

Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį ir priimti naują nutartį – išdėstyti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-214/2012 įvykdymą per 36 mėnesių laikotarpį, įpareigojant atsakovus kas mėnesį mokėti po 800 Lt, o paskutinį mėnesį – likusią sumą. Nesutinka su teismo nutartimi, ir nurodo, kad dėl prastos turtinės padėties neturės galimybių ieškovui mokėti po 1 600 Lt kas mėnesį. Prastą turtinę padėtį atsakovai grindžia aplinkybėmis, jog jų mėnesinės pajamos sudaro 3 235,36 Lt, o išlaidos - 3 085,34 Lt, atsakovai augina nepilnametę dukrą, turi įsipareigojimų kitiems kreditoriams, prievolės kuriems atsirado dar iki teismo sprendimo priėmimo, nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kurį realizavę galėtų įvykdyti teismo sprendimą, taip pat neturi. Atsakovai yra sąžiningi, nuo prievolės įvykdymo nesislapsto, ieškovui kas mėnesį moka po 800 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas ieškovo atskirojo skundo argumentais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Apeliacijos dalykas šioje byloje yra teismo sprendimo vykdymo išdėstymas. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Šiuo požiūriu yra svarbūs ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, taip pat į tai, ar taikius šią išimtį, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo suformuotą praktiką, priimtos nutarties pagrįstumas ir teisėtumas vertintinas šalių teisėtų interesų pusiausvyros požiūriu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši interesų pusiausvyra nėra pažeista. Byloje pagrįstai nustatyta, kad atsakovų vienintelis pajamų šaltinis yra 3 235,36 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, mokama atsakovui D. N. (t. 1, b. l. 144-145). Kadangi atsakovų mažametei dukrai tėra 1 metai ir 3 mėnesiai (t. 1, b. l. 164), atsakovės V. N. įsidarbinimo galimybės yra ribotos, todėl nėra akivaizdaus pagrindo teigti, kad atsakovai nesistengia gauti papildomų darbinių pajamų. Taip pat nustatyta, kad atsakovai kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, kurį pardavus šiuo metu atsirastų galimybė įvykdyti teismo sprendimą, neturi (t. 1, b. l. 165-170), todėl nėra ir kito pagrįsto pajamų šaltinio. Nors atsakovai teigė, kad jų mėnesio išlaidos sudaro 3 085,34 Lt, tačiau darytina išvada, kad atsakovai šios aplinkybės (nurodytų išlaidų dydžio) pilnai, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnis, neįrodė. Atsakovų pateiktos vieno mėnesio išlaidų apskaičiavimo lentelės (t. 1, b. l. 137-143) nėra pagrįstos faktiniais duomenimis. Tačiau neabejotina, kad tam tikros piniginės lėšos turi būti skirtos atsakovų kasdieniniam pragyvenimui, jos iš dalies patvirtintos ir atsakovų mokėjimus už tam tiras paslaugas patvirtinančiais įrodymais (t. 1, b. l. 160-163). Be to, iš atsakovų pateiktų paskolų sutarčių ir mokėjimo dokumentų nuorašų (t. 1, b. l. 147-159) matyti, kad atsakovai turi kreditinių įsipareigojimų ir juos vykdo. Todėl atmestinas ieškovo atskirojo skundo argumentas, kad byloje nepagrįstai nustatyta atsakovų sunki turtinė padėtis, nesudaranti jiems galimybių sprendimą įvykti iš karto visa apimtimi. Tačiau kadangi atsakovų mėnesio pajamos absoliučiu dydžiu yra pakankamai didelės, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nepažeisti ir nesumenkinti ieškovo turtinių interesų, pagrįstai netenkino atsakovų prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą jų prašomu būdu, t.y. 36 mėnesių laikotarpiui, jį sutrumpindamas pusiau – 18 mėnesių, tuo pačiu padidindamas mėnesio įmokas nuo 800 Lt (kaip prašė atsakovai) iki 1 600 Lt, kas iš esmės sudaro 50 % atsakovų gaunamų pajamų kas mėnesį. Bet kuriuo atveju esant nurodytai atsakovų turtinei padėčiai, priverstinio sprendimo vykdymo atveju išieškojimas būtų nukreiptas į atsakovų gaunamas pajamas, kuris yra vienintelis jų pragyvenimo šaltinis. Nors ieškovas teigia, kad jam gaunant 1 400 Lt dydžio mėnesio pajamas ir turint įsipareigojimų pagal pasirašytą vekselį, ką patvirtina jo pateikti įrodymai (t. 1, b. l. 188-190), jo turtinė padėtis yra sunkesnė, tačiau vertinant tai, kad pagal ginčijamą nutartį ieškovas kas mėnesį gaus dar po 1 600 Lt, darytina išvada, kad jo interesai esmingai nėra pažeidžiami ir tuo pačiu išlaikoma šalių turtinių interesų pusiausvyra. Atmetant atsakovų argumentus, kad jų turtinė padėtis nesudaro galimybių kas mėnesį ieškovui mokėti po 1 600 Lt, atsižvelgtina į tai, kad atsakovai pagal pirkimo-pardavimo sandorį iš ieškovo daugiau kaip prieš metus laiko yra gavę 28 000 Lt (t. 1, b. l. 11), tačiau šią aplinkybę nutyli ir nenurodo, kur šiuos pinigus panaudojo, ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl gali būti, kad jie šionos piniginėmis lėšomis tebedisponuoja pilnai ar bent iš dalies.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė tinkamas išvadas, taip pat tinkamai taikė CPK 284 straipsnio reikalavimus, ir jo priimta nutartis optimaliausiai užtikrina abiejų šalių interesus, išlaikant jų pusiausvyrą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus abiejų šalių apeliacinius skundus, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo priteisti jam turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nes sprendimas nėra priimtas jo naudai (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Nors ieškovas turėjo išlaidų ir dėl atsiliepimo į atsakovų atskirąjį skundą paruošimo – 484 Lt ( t. 2, b. l. 24-25), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiame atsiliepime yra atkartoti ieškovo atskirojo skundo argumentai, darytina išvada, kad tai nėra pagrįstos savarankiškos išlaidos, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies punktu,

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Nijolia Indreikienė