Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-08 · Administracinė byla Nr. A-438-182-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
A-438-182-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
G.B.
Atsakovas
Valstybinei
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-182/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjai G.B.,atsakovo atstovui Š.J.,vertėjai Gretai Maselskienei,

apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G.B. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

I.

Pareiškėja G.B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-10-24 sprendimą, kuriuo jai nurodyta sumokėti 7442 Lt akcizo mokesčio, 1750,36 Lt delspinigių ir 744 Lt baudą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2006-12-15 sprendimą Nr. 68-155 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-02-14 sprendimą Nr.S-28(7-7/2007).

Pareiškėja paaiškino, kad mokesčių administratorius netinkamai taikė Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir nepagrįstai pripažino pareiškėją akcizo mokėtoja bei jos atžvilgiu taikė Akcizų įstatyme nustatytus mokesčius. Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad alkoholį pareiškėja įgijo iš nepažįstamo ir nenustatyto vyro, todėl teigti, kad šis alkoholis buvo atgabentas į Lietuvą be akcizo, nėra pagrindo, nes ši aplinkybė baudžiamojoje byloje nenustatyta. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, 1 ir 2 dalį prievolė mokėti akcizo mokestį atitenka asmeniui, jeigu asmuo pats atgabeno ir laiko prekes, - tam, kas atgabeno ir laiko; jeigu prekes atgabena pardavėjas ir jas parduoda - pardavėjui. Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė, kad ne pareiškėja atgabeno prekes į Lietuvą, pareiškėja pirko alkoholį iš nepažįstamo vyro, todėl pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatas ne pareiškėjai, bet nenustatytam vyrui tenka pareiga mokėti akcizo mokestį. Anot pareiškėjos, patikrinimo akte nėra nurodyta mokesčių administratoriaus nustatyto fakto, kad rastas pas pareiškėją alkoholis buvo atgabentas į Lietuvą Akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje numatytiems tikslams, todėl Akcizų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies norma negali būti taikoma.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti nepagrįstą.

Paaiškino, kad mokestinis pažeidimas užfiksuotas ir akcizai apskaičiuoti, remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-11-22 baudžiamuoju įsakymu. Vilniaus rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėja padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, t. y. turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo, bei pažymėjo, kad pareiškėja prisipažino padariusi nusikaltimą. Atsakovo nuomone, apmokestinimą akcizais, akcizinių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus nustato Akcizų įstatymas (2001-10-30 įstatymas Nr. IX-569). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą akcizų objektu yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams, ir pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o pagal 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui verslo tikslais laikančiam šias akcizais apmokestinamas prekes. Apmokestinimas akcizais yra siejamas su akcizais apmokestinamų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, laikymo faktu. Toks faktas yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo 2004-11-22 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, todėl pareiškėjai, pradėjus savo namuose laikyti minėtas akcizais apmokestinamas prekes, atsirado prievolė mokėti akcizus.

Tretysis suinteresuotasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija savo atsiliepime į pareiškėjos skundą palaikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime išdėstytus argumentus, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog prekių apmokestinimą akcizais reglamentuoja 2001-10-30 Akcizų įstatymas Nr. lX-569 (2004-01-29 įstatymo Nr. IX-1987 redakcija), pagal kurio 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą akcizo objektu yra laikomas etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams, ir pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais. Pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o pagal to paties įstatymo 8 dalies 1 punktą šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, Lietuvos Respublikoje verslo tikslais laikančiam šias akcizais apmokestinamas prekes. Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Europos Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, priklausomai nuo aplinkybių, mokestį privalo sumokėti pristatymui skirtus produktus pristatantis ar laikantis asmuo arba produktus naudojimui kitoje, nei ta, kurioje produktai jau buvo išleisti vartojimui, valstybėje narėje gaunantis asmuo, arba atitinkamas prekybininkas ar viešoji įstaiga.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-09-04 patikrinimo akte mokestinis pažeidimas užfiksuotas ir akcizai apskaičiuoti, remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-11-22 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kuriame konstatuota, jog pareiškėja 2004-07-08 įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio ir, turėdama tikslą realizuoti, iki 2004-07-09 savo gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose neteisėtai laikė 172,77 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,0- 96,4 procentų, 55,28 litrus techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 34,6 - 95,2 procentų, bei 56,27 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9-93,6 procentų. Vilniaus rajono apylinkės teismas minėtame baudžiamajame įsakyme konstatavo, kad pareiškėja padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje - turėdama tikslą realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno penkiasdešimt arba daugiau litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) arba juos realizavo, - bei pažymėjo, kad pareiškėja prisipažino padariusi nusikaltimą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Kadangi pareiškėja šios prievolės neįvykdė, teismo nuomone, atsakovas pagrįstai nurodė jai šią prievolę įvykdyti.

Teismas akcentavo ir tai, jog apmokestinimas akcizais yra siejamas su akcizais apmokestinamų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, laikymo faktu. Toks faktas nagrinėjamu atveju yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo 2004-11-22 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, todėl pareiškėjai, pradėjus savo namuose laikyti minėtas akcizais apmokestinamas prekes, atsirado prievolė mokėti akcizus. Atsižvelgiant į tai, šių prekių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas neturi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjos mokestinei prievolei mokėti akcizus. Europos Bendrijos Teisingumo Teismo byloje Nr. C-455/98 buvo konstatuota, kad etilo alkoholio importas yra tiek akcizų, tiek PVM objektas. Nustačius nelegalų tokio produkto importą, už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą etilo alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai bei PVM. Iš to darytina išvada, kad bet koks nelegaliai importuotas, pagamintas ir konfiskuotas etilo alkoholis turi būti apmokestinamas akcizais. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad ji nepagrįstai pripažinta akcizų mokėtoja, nes baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog minėtas alkoholis į Lietuvą buvo atgabentas nesumokėjus akcizų, tačiau, teismo nuomone, ji nepateikė įrodymų, kad savo namuose laikė Akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestintas prekes. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 7442 Lt akcizų, 1750,36 Lt akcizų delspinigių ir 744 Lt akcizų baudos, o atsakovas ir Mokestinių ginčų komisija teisėtai patvirtino šiuos nurodymus savo sprendimais.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais,

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamas, iš esmės nesutinkant su tuo, kad pareiškėja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, atitinka akcizų mokesčio mokėtojo statusą. Savo argumentus dėl netinkamo Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, pareiškėja grindžia tuo, jog pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktą, šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, atgabenusiam į Lietuvos Respubliką akcizais apmokestinamas prekes. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ne ji į Lietuvos Respubliką atgabeno ginčo prekes, bet kitas ( nenustatytas ) asmuo iš kurio ji ir įgijo šias prekes. Pareiškėjos nuomone, šiam nenustatytam asmeniui ir tenka pareiga sumokėti akcizo mokestį. Taip pat nurodo, kad yra neįrodyta, jog ginčo prekes ji įsigijo be akcizų, kas šalina jos atsakomybę ir pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjai akcizo mokestis apskaičiuotas, pritaikant du Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme numatytus pagrindus - 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 8 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Byloje nagrinėjamo įvykio metu ( 2004 07 08 – 2004 07 09 ), galiojusi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto redakcija numatė, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už akcizais apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos Respublikoje panaudotos kitiems tikslams.

Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 6 dalį akcizo mokesčio mokėtoju buvo pripažįstamas asmuo, kuris 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju, panaudojo akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, t. y. panaudojo šias prekes kitaip, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsniuose.

Minėtų nuostatų išaiškinimui, reikšminga yra 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, nes Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas yra suderintas su šios direktyvos nuostatomis (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 priedas ).

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. van de Water vs. Staatssecretaris van Financi?n) dėl Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/12/EEB nuostatų taikymo išaiškino, kad Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipa ( akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui ) turi būti aiškinama taip, kad vien turėjimas prekės, apmokestintos vartojimo mokesčiu Direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos prasme yra prekės išleidimas vartojimui, jeigu ši prekė pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas nebuvo apmokestinta.

Remiantis šiuo išaiškinimu, darytina išvada, kad 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB 6 straipsnio 1 pastraipoje naudojamos sąvokos - akcizais apmokestinamų prekių išleidimas vartojimui, atžvilgiu taikomas išaiškinimas ( prilyginimas ) dėl akcizais apmokestinamų prekių turėjimo, yra taikytinas ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 6 dalyje naudojamos sąvokos - „akcizais apmokestinamos prekės panaudojimas“ atžvilgiu, šios sąvokos turinį aiškinant analogiškai, nes prekės panaudojimas ir jos išleidimas vartojimui, pagal atliekamų veiksmų turinį iš esmės yra tapatūs.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 11 22 baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2004 07 08 įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto vyriškio ir, turėdama tikslą realizuoti, iki 2004 07 09 savo gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose neteisėtai laikė 172,77 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,0- 96,4 procentų, 55,28 litrus techninio etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 34,6 - 95,2 procentų, bei 56,27 litrus denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9-93,6 procentų.

Šie faktiškai atlikti pareiškėjos veiksmai – laikymas etilo alkoholio, turint tikslą jį realizuoti, įrodo, kad pareiškėja, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 6 dalies taikymo prasme, panaudojo akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, t. y. panaudojo šias prekes kitaip, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 17, 25 ar 41 straipsniuose.

Tai, kad pareiškėja be akcizų įsigijo minėtas prekes, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog dalis pas pareiškėją rastų alkoholinių gėrimų, išpilstytų buteliuose, buvo, arba išvis nepažymėti banderolėmis, arba buvo pažymėti trečiųjų valstybių banderolėmis ( mokestinė byla b. l. 19 ), nes pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 27 straipsnį, alkoholiniai gėrimai skirti parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pažymėti banderolėmis. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad už pareiškėjos laikytus alkoholinius gėrimus buvo sumokėtas akcizo mokestis, nesurinkta. Tokių įrodymų teismui nepateikė bei nenurodė ir pareiškėja.

Apibendrinant darytina išvada, kad pareiškėjos veika atitiko Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir to paties straipsnio 6 dalies sąlygas, dėl ko jai akcizų mokestis yra priskaičiuotas pagrįstai ir teisingai. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos apeliacinis skundas negali būti tenkinamas vien šiuo pagrindu.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto bei šio įstatymo 8 dalies 1 punkto taikymo.

Iš Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punkto matyti, kad asmeniui, prievolė mokėti akcizus, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, tenka kai jis laiko ( gauna ) verslo tikslais į Lietuvos Respubliką atgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

Kaip minėta, baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pareiškėja akcizu apmokestinamas prekes laikė tikslu jas realizuoti. Šiuo atveju, baudžiamojoje teisėje vartojama sąvoka - laikymas tikslu realizuoti, pagal turinį atitinka Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 8 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos – laikymas verslo tikslais, turinį. Šių aplinkybių pagrindu, atsakovo veiksmai, priskaičiuojant pareiškėjai akcizo mokestį ir šiuo pagrindu, taip pat yra pagrįsti ir teisingi.

Dėl paminėtų priežasčių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos G.B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius