Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2555-609/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-09-27
Bylos Nr.: eI-2555-609/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-01310-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: E. R.
Atsakovas: Klaipėdos teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos
Advokatai: Jolanta Zabitytė

Kategorijos

1.10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-2555-609/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01310-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.10.10; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E. R., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Zabitytei, atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei Žanetai Endris, trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos atstovei Nijolei Jūrevičienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-02-19 sprendimą Nr. l(LM03)-6 „Dėl muitinės tarpininko UAB „Gelna“ muitinės tarpininko atstovo E. R. kvalifikacijos panaikinimo“ ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-04-11 sprendimą Nr. 1A-155 „Dėl E. R. skundo“.

Skunde nurodė, jog Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir Muitinė) 2016-02-19 sprendimu Nr. 1(LM03)-6 panaikino jo- UAB ,,Gelna” muitinės tarpininko atstovo, kvalifikaciją ir pripažino negaliojančiu Muitinės mokymo centro 2015-05-28 jam išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą Nr. 002757. Nesutikdamas su sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), kurio 2016-04-11 sprendimu Nr. 1A-155 „Dėl E. R. skundo“ jo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas pažymi, kad Muitinės ir Muitinės departamento sprendimuose nurodomi analogiški argumentai, t. y., kad pagal 1993-07-02 Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalį, pateikus muitinės įstaigai deklaranto ar jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas ar jo atstovas tampa atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, bei visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą; o muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas nėra ekonominės sankcijos taikymas ar papildomas muitinės tarpininko atstovo nubaudimas, o tik atimama teisė, neturint reikiamos kompetencijos (reikiamų žinių ar nesant tinkamai susipažinus su teisės aktais) teikti deklaracijas muitinei. Pareiškėjas su nurodytais motyvais nesutinka ir laiko jos formalaus pobūdžio.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiami sprendimai grindžiami šešiais (2015-07-23, 2015-07-24, 2015-09-01, 2015-09-04 ir 2015-11-26 (2 pažeidimai)) jo padarytais administraciniais teisės pažeidimais (toliau- ATP), pažymint, kad paskutiniai iš jų laikomi kartotiniais pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (toliau – ir Muitinės įstatymas) 107 straipsnyje pateiktą kartotinių administracinių teisės pažeidimų apibrėžimą. Pažymi, kad už atitinkamus teisės pažeidimus paskyrus pinigines baudas, kvalifikacijos panaikinimas yra pernelyg griežta sankcija, nes ji jam sukelia papildomus neigiamus turtinius padarinius. Argumentuoja, jog muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas yra sankcija, kuria esminis neigiamas poveikis teisės pažeidėjo turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ir netiesiogiai: jis yra pašalinamas iš muitinės tarpininko atstovo teikiamų paslaugų rinkos, apribojama jo ūkinės veiklos laisvė, neleidžiant verstis atitinkama veikla bei iš jos gauti pajamų; ir tiesiogiai: siekiant sugrįžti į muitinės tarpininko atstovo teikiamų paslaugų rinką, reikia išlaikyti Muitinės tarpininko atstovų kvalifikacinį egzaminą, už kurį mokama valstybės rinkliava (40 Eur už teorinę dalį ir 46 Eur už praktinę dalį).

Pareiškėjas akcentuoja, kad nors jo padaryti kartotiniai ATP dėl prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų formaliai sudarė prielaidas muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijai panaikinti, mano, kad tai yra neproporcinga (neadekvati) sankcija, per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjui paskirtų administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant papildomos sankcijos. Pažymi, kad nei viename iš padarytų ATP nebuvo konstatuota jo tiesioginė tyčia ar žalos valstybės ekonominiams interesams padarymas, dėl kiekvieno padaryto ATP jam buvo taikyta administracinė atsakomybė ir skirtos baudos. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama tik tokiais atvejais, kai yra būtina ginti vartotojų interesus ir kitų asmenų teises, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, viešąjį interesą, viešąją tvarką, visuomenės narių saugumą, valstybės ekonominius interesus (ūkio sistemą, finansinę tvarką ir kt.) (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Būtina atsižvelgti į padarytų administracinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais.

Pareiškėjas pažymi, kad penkiais iš šešių atvejų, kada jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už muitinės taisyklių pažeidimą, formalūs pažeidimai nepriklausė nuo jo paties subjektyvaus elgesio ar kompetencijos ir buvo sąlygoti aplinkybių, kurių jis protingai elgdamasis negalėjo numatyti. Keturi iš šešių skundžiamuose sprendimuose nurodytų ATP protokolų buvo surašyti dėl deklaracijoje nurodyto ir faktinio krovinio svorio neatitikimo. ATP bylose nustatyta, kad pareiškėjas prekes deklaravo nurodydamas duomenis tiksliai, kaip jie buvo nurodyti prekes lydinčiuose dokumentuose: sąskaitose-faktūrose, pakavimo lapuose ir CMR važtaraščiuose, pagal kurių duomenis deklaruotas ir faktinis prekių pakuočių skaičius atitiko, tuo tarpu faktinis ir deklaruotas krovinio svoris skyrėsi. Pažymi, kad 2015-09-01 ATP protokolas surašytas dėl pareiškėjo neatidumo deklaruojant prekes – klaidingai nurodytas prekės aprašas, tačiau Muitinės 2015-09-23 nutarime konstatuota, jog neteisingi prekės aprašymo duomenys mokesčių padidėjimui ar galimam skolos muitinei dydžio paskaičiavimui įtakos neturėjo. Visais atvejais žala valstybės ekonominiams interesams nebuvo padaryta, grėsmė Konstitucijos ginamoms vertybėms nekilo. Akcentuoja, kad penki jo padaryti pažeidimai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209² straipsnio 5 dalį, kurioje už pažeidimą numatyta minimali sankcija – įspėjimas. Mano, kad už pažeidimą nustatydamas nurodytą sankciją, įstatymų leidėjas tokio pobūdžio veikos nelaiko tokia pavojinga, kaip kitų muitinės procedūrų ar kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos pažeidimų, už kuriuos numatytos griežtesnės sankcijos. Argumentuoja, kad nors formaliai pareiškėjo padaryti pažeidimai nustatyti, tačiau jie nėra tokie pavojingi muitinės sistemai, viešajai tvarkai, valstybės ekonominiams interesams ir kitoms Konstitucijos ginamoms vertybėms, kad dėl jų reikėtų panaikinti muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją. Nurodytų pažeidimų aplinkybės taip pat nesudaro prielaidų daryti išvadoms apie pareiškėjo kompetencijos stoką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, jog vienas jo padarytas ATP buvo nagrinėjamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme ir iš bylos medžiagos akivaizdu, jog ATP faktiškai buvo padarytas dėl vairuotojo M. B. veiksmų: prekių išgabenimo iš muitinės priežiūros zonos, negavus tam leidimo, o ne dėl pareiškėjo kaltės. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas vairuotojui paaiškino muitinio patikrinimo tvarką, tačiau vairuotojas neatliko visų reikalingų procedūrų, be kurių negalimas krovinio transportavimas, ir paėmė krovinį iš terminalo pristatyti klientui be muitinės leidimo. Nurodo, kad šis ATP nepriklausė nuo pareiškėjo subjektyvaus elgesio ir buvo sąlygotas aplinkybių, kurių jis protingai elgdamasis negalėjo numatyti ar kontroliuoti. Mano, kad teismas nurodytoje byloje formaliai teigdamas, kad deklarantas ar jo atstovas yra atsakingi už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros, vykdymą, konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą užtikrinti, kad prekės nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos. Pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ,, <...> pagal Bendrijos muitinės kodeksą muitinės procedūros vykdytojas yra vežėjas arba gavėjas. <...> muitinės prižiūrimo krovinio vežėjo <...> atstovui, atsakingam už krovinio gabenimą iki paskirties įstaigos – Klaipėdos krovinių posto, kyla atsakomybė pagal Bendrijos muitinės kodeksą ir ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-102-746/2015).

Pareiškėjas mano, kad administracinė atsakomybė už visus pažeidimus, išskyrus už pažeidimą, kai buvo nurodytas netinkamas prekių kodas, buvo pritaikyta vien dėl to, kad tokia atsakomybė įtvirtinta teisiniu reguliavimu muitinės tarpininko pareigybei, nevertinant konkretaus asmens subjektyvios kaltės. Teisiniame reguliavime įtvirtintas muitinės tarpininko pareigybės, kaip garanto, užtikrinančio, kad deklaruojamų prekių faktiniai kiekiai ir svoriai tiksliai sutaps su prekių siuntėjo nurodytais duomenimis, principas tarptautinėje prekyboje objektyviai nėra ir negali būti pilnai įgyvendinamas. Todėl taikant tam tikras sankcijas, nepakanka apsiriboti vien nuoroda į 1993-07-02 Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalį, būtina įvertinti, ar pakankamai atidus ir rūpestingas muitinės tarpininkas konkrečiomis aplinkybėmis galėjo pažeidimo išvengti. Mano, kad esant griežtam formaliam teisiniam reguliavimui, kai muitinės tarpininkas laikomas atsakingu už tikslų deklaruojamų importuojamų, ar eksportuojamų prekių svorio nurodymą, kai nėra privalomai sveriami visi importuojami ir eksportuojami kroviniai, duomenis, reikalingus prekėms deklaruoti, muitinės tarpininkas gali gauti tik iš prekes lydinčių dokumentų, ATP tikimybė nepriklauso nuo muitinės tarpininko kvalifikacijos, kompetencijos, atidumo, o yra grynai atsitiktinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaiko ir prašo jį tenkinti iš esmės jame ir teismo posėdžio metu išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atsiliepime į skundą nurodyta, jog Muitinė su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į pareiškėjo padarytus ATP, 2016-02-19 sprendimu buvo nuspręsta panaikinti muitinės tarpininko UAB „Gelna“ muitinės tarpininko atstovui E. R. suteiktą muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu Muitines mokymo centro 2015-05-28 išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą Nr. 002757. Pareiškėjui muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija panaikinta, remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-07-08 įsakymu Nr. 1B-391 patvirtintų Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.2. punktu. Muitinės 2016-02-19 sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – pareiškėjo padaryti ATP. Pareiškėjo nuolatiniai teisės aktų pažeidimai leidžia spręsti, jog jis neturi reikiamos kompetencijos ar žinių tinkamai deklaraciją užpildyti ir ją pateikti, todėl suteiktos muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas nėra ekonominės sankcijos taikymas ar papildomas nubaudimas, o tik atimama teisė pildyti, teikti, įforminti muitinės deklaracijas, neturint reikiamos kompetencijos, reikiamų žinių ar nesant tinkamai susipažinus su muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Muitinė priimdama sprendimą dėl muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimo laikėsi teisės aktuose nustatytų pagrindų (Taisyklų 34.2. punktas).

Atsakovė nurodo, kad Muitinė nustatė, jog pareiškėjui per mažiau nei vienerius metus buvo surašyti net šeši ATP protokolai: 1) 2015-07-23 protokolas, 2015-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu ATP byloje Nr. A2.11-3312- 201/2015, taikant ATPK 30¹ straipsnį paskirta 200,00 Eur bauda už pažeidimą numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punkte; 2) 2015-07-24 protokolas 2015-09-03 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-37328307-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 3) 2015-09-01 protokolas, 2015-09-23 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-38845521-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 4) 2015-09-04 protokolas, 2015-09-23 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-38845521-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 5) 2015-11-26 protokolas, 2015-12-10 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-45948412-15, vadovaujantis 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 6) 2015-12-01 protokolas, 2015-12-10 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-45948412-15, vadovaujantis 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda.

Atsakovė pažymi, kad per tikrinamą laikotarpį pareiškėjas padarė net 5 deklaravimo tvarkos pažeidimus (ATPK 209² straipsnio 5 dalies) ir 1 muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą (ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punkto). Tuo jis pažeidė 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio 1 dalį.

Atsakovė akcentuoja, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N575 - 269/2009) nurodoma, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio nuostatas, deklaraciją pasirašęs ir ją muitinės įstaigai pateikęs deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui turinčiam teisę pateikti prekes muitinei yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti. Tokią teisę (taip pat ir pasisverti prekes prieš pateikiant muitinei deklaraciją, kad faktiniai duomenys apie prekės svorį, atitiktų duomenims nurodytus deklaracijoje) deklarantui suteikia įstatymo nuostatos - 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 42 straipsnis. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis dėlto ją pateikia muitinės įstaigai, t. y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, todėl kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Pažymėtina, kad deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdamas deklaraciją muitinės tarpininkas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę (svorį, kiekį, vertę, kodą ir kt.), atitinka duomenis nurodytus deklaracijoje.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjui administracinės nuobaudos skirtos, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia t.t. suvaržymų paskyrimą, todėl negatyvių padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Muitinės taikoma poveikio priemonė – panaikinti muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą yra proporcinga pareiškėjo padarytiems kartotiniems teisės pažeidimams. Mano, kad pareiškėjui, kuriam mažiau nei per vienerius metus buvo surašyti šeši ATP protokolai, buvo pagrindas vadovaujantis Taisyklių 34.2. punktą, panaikinti jo kvalifikaciją, kadangi faktiškai (atsižvelgiant į surašytų protokolų skaičių ir pažeidimų kartotinumą) jis netinkamai vykdė muitinės tarpininkui keliamus reikalavimus.

Atsakovė akcentuoja, kad teisė dirbti muitinės tarpininku pareiškėjui nėra panaikinama visiškai, nes asmuo, vadovaujantis Taisyklių 4.2. punktu gali laikyti kvalifikacijos egzaminą, norint atnaujinti muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją pripažinus muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą negaliojančiu. Be to, neprivaloma lankyti muitinės tarpininko atstovų rengimo kursų, o vadovaujantis Taisyklių 5. punktu asmeniui pageidaujant, kvalifikacinis egzaminas gali būti laikomas pasiruošus savarankiškai. Muitinės tarpininkas, kuriam buvo panaikintas muitinės tarpininko atstovo pažymėjimas, išlaikęs kvalifikacinį egzaminą vėl gali dirbti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė jos išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos prie finansų ministerijos atsiliepime į skundą nurodyta, jog Muitinės departamentas su skundo argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad Muitinės departamento sprendimas ir Muitinės sprendimas buvo priimti, išnagrinėjus visas aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus bei atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus. Nurodo, kad sprendimas panaikinti pareiškėjo kvalifikaciją buvo priimtas ne po 1, o net po 5 pažeidimų padarymo, todėl mano, kad sprendimas priimtas ne formaliai, o išsamiai išanalizavus visas sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes.

Pareiškėjo nuolatiniai pažeidimai leidžia spręsti, kad jis neturi reikiamos kompetencijos (reikiamų žinių) tokią deklaraciją parengti ir ją tinkamai pateikti. Teigiama, kad suteiktos muitinės tarpininko kvalifikacijos panaikinimas Taisyklių 34.2 punkto pagrindu nėra ekonominės sankcijos taikymas ar papildomas pareiškėjo nubaudimas.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Muitinės departamento atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Konstatuojama

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-02-19 sprendimo Nr. l(LM03)-6 „Dėl muitinės tarpininko UAB „Gelna“ muitinės tarpininko atstovo E. R. kvalifikacijos panaikinimo“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui panaikinti muitinės tarpininko kvalifikaciją ir pripažinti negaliojančiu jam išduotą muitinės tarpininko atstovo pažymėjimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas (toliau- Įstatymas) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01 iki 2016-04-27) ir Muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo taisyklės (toliau- Taisyklės), patvirtintos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 1B-391 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015-07-08).

Taisyklės nustato muitinės tarpininko atstovo kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacijos suteikimo ir panaikinimo sąlygas (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyti muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimo pagrindai. Taisyklių 34 punkte nurodyta, jog muitinės tarpininko atstovo kvalifikacija naikinama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje veikia muitinės tarpininkas ir kuri atlieka muitinės tarpininkų atstovų kontrolę, sprendimu, remiantis Muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-405 „Dėl Muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“. Nagrinėjamu atveju aktualus Muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių 34.2. punktas, kuriame numatyta, kad muitinės tarpininko kvalifikacija naikinama, jeigu toks asmuo padarė reikšmingą arba kartotinį muitų teisės aktų pažeidimą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 107 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 107 straipsnio 1 dalis numato, kad taikant šį įstatymą ir kitus muitų teisės aktus, reikšmingu pažeidimu laikoma nusikalstama veika arba administracinis teisės pažeidimas, už kurį paskirta didesnė kaip 1 500 eurų administracinė bauda, o kartotiniu pažeidimu – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens pažeidimai, padaryti per paskutinius trejus metus iki teisės aktuose nustatytos asmens padarytų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai Europos Bendrijos muitų teisės aktuose, šiame ar kituose įstatymuose nustatyti kitokie terminai. Muitinės įstatymo priede nurodyti įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, vienas iš jų – 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 (toliau – ir Reglamentas), išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas. Minėto Reglamento 199 straipsnyje numatyta, jog nepažeidžiant galimo baudžiamojo pobūdžio nuostatų taikymo, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas ar jo atstovas pagal galiojančias nuostatas tampa atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų autentiškumą, ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal Muitinės įstatymo 107 straipsnio 1 dalį kartotinis pažeidimas – antras ir kiekvienas paskesnis administracinis teisės pažeidimas, kuris pagal šį straipsnį nelaikytinas reikšmingu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2015 metais pareiškėjas net šešis kartus buvo baustas administracine tvarka už teisės pažeidimų, numatytų ATPK 209 straipsnyje, padarymą ir jo atžvilgiu priimtų nutarimų neginčijo: 1) 2015-08-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu ATP byloje Nr. A2.11-3312- 201/2015, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirta 200,00 Eur bauda už pažeidimą numatytą ATPK 209 straipsnio 1 dalies 5 punkte; 2) 2015-09-03 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-37328307-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 3) 2015-09-23 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-38845521-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 4) 2015-09-23 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-38845521-15, vadovaujantis ATPK 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 5) 2015-12-10 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-45948412-15, vadovaujantis 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda; 6) 2015-12-10 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu ATP byloje Nr. MD-LM00N-45948412-15, vadovaujantis 209² straipsnio 5 dalimi, paskirta 57,00 Eur bauda.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodoma, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (pvz., LVAT 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-432/2013, 2011 m. vasario 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-929/2011). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Taisyklių 2 punktas nustato, jog Taisyklių nustatyta tvarka patvirtinama, kad asmuo atitinka muitinės tarpininko atstovo, galinčio teikti Muitinės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas, kvalifikacinius reikalavimus, jeigu jis: 2.1. yra susipažinęs su muitų teisės aktais ir moka juos taikyti praktikoje; 2.2. geba parengti ir pateikti muitinės deklaraciją ir kitus muitinės formalumams atlikti būtinus dokumentus bei kitą informaciją.

Pagal Taisyklių 2 punkto nuostatas, muitinės tarpininko atstovas gali būti asmuo turintis pakankamą kompetenciją ir kvalifikacinius reikalavimus, kurie leistų tinkamai parengti ir pateikti muitinės deklaraciją.

Muitinės tarpininko atstovo (deklaranto) darbo specifika pasižymi tuo, kad jis yra savo srities specialistas ir turi tinkamai atlikti su muitiniu deklaravimu susijusias pareigas, kitu atveju (neatlikdamas savo pareigų), asmuo prisiima riziką dėl savo veiksmais arba neveikimu atsiradusių teisinių pasekmių. Nors pareiškėjas teigia, kad muitinės tarpininko atstovo kvalifikacijos panaikinimas yra neproporcinga, per griežta administracinė sankcija, kuri teisine prigimtimi yra ekonominė sankcija, nes pareiškėjui iš esmės uždrausta visa veikla, susijusi su muitinės tarpininko atstovo teikiamomis paslaugomis, o jo padaryti pažeidimai nėra pavojingi ir nepadarė žalos, jų darymo intensyvumas verčia abejoti, ar pareiškėjas tikrai atitinka muitininko tarpininkui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Sprendimas panaikinti muitinės tarpininko atstovo kvalifikaciją yra teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje veikia muitinės tarpininkas ir kuri atlieka muitinės tarpininkų atstovų kontrolę, teisė. Kadangi į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas padarė kartotinį muitų teisės aktų pažeidimą, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 107 straipsnyje, Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-02-19 sprendimas Nr. l(LM03)-6 „Dėl muitinės tarpininko UAB „Gelna“ muitinės tarpininko atstovo E. R. kvalifikacijos panaikinimo“ laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėDalia GumuliauskienėVida Stonkuvienė