- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- e2-313-797/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05691-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- D. I.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Gediminas Juknevičius, Valdas Poplovuchinas
- Kategorijos
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui D. I., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Poplovuchinui, atsakovės (duomenys neskelbtini) vadovui A. V., advokatui Gediminui Juknevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. I. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 19962,88 Eur ir išeitines kompensacijas; pripažinti, kad atsakovas darbo sutartį nutraukė darbdavio valia pagal Darbo kodekso 59 straipsnį ir priteisti priklausančias išmokas; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė ir ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad 2015-03-23 tarp ieškovo (darbuotojo) ir atsakovės (darbdavio) buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 25. Ieškovas buvo priimtas į darbą pardavimų projektų vadovo pareigoms. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 553,11 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą. Darbo santykių metu atsakovė nuolat vėluodavo mokėti atlyginimą, dėl ko ieškovas kelis kartus buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisiją. 2019 m. atsakovė vėl nustojo mokėti atlyginimą, teigdama, kad skolos bus sumokėtos pagerėjus ekonominei situacijai. Nurodo, jog 2021-04-22 el. laišku atsakovės vadovas A. V. patvirtino, kad ieškovui nėra mokamas atlyginimas, kad ieškovas buvo tinkamai vertinamas darbovietėje, nusiskundimų dėl jo darbo nebuvo, priešingai, buvo manoma, kad priėmus vietoj ieškovo naują darbuotoją, jis net ir per porą metų nepasiektų ieškovo kvalifikacijos lygio, taip pat atsakovė patvirtino esant įsiskolinimą ieškovui. Šalims nesusitarus dėl atlyginimo išmokėjimo terminų ir tolimesnio darbo perspektyvų, atsakovė vienašališkai nutraukė darbo sutartį pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnį už pravaikštas, prašo pakeisti atleidimo pagrindą į Darbo kodekso 59 straipsnį, nes jis pravaikštų nepadarė. Ieškovas pripažino, kad 2021 m. balandžio mėnesį dvi savaites buvo išvykęs į užsienį savo įmonės (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, neinformavęs darbdavio (duomenys neskelbtini) vadovo. Teigia pravaikštų nepadaręs, nes bendravo telefonu su atsakovės tiekėjais, 2021-03-29 darbą atliko, jis komercinių pasiūlymų neteikdavo nuo 2019 m., kodėl neatsakė į darbdavio el. laiškus, neatsiliepė į skambučius, negalėjo paaiškinti, dirbo nuotoliniu būdu, darbą atlikdavo. Pagal pateiktą jam neišmokėtų sumų paskaičiavimą, neišmokėtą sumą sudaro apie 21660 Eur.
2. Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog terminas kreiptis į teismą nepraleistas, nes DGK sprendimas pasirašytas 2021-09-22, o jei teismas manytų kitaip – prašo terminą atnaujinti. Prašo priteisti neišmokėtas išmokas, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 59 straipsnį, išmokant 6 mėnesių dydžio išeitines išmokas, už neišmokėtas su darbo teisiniais santykiais susijusias išmokas taikyti netesybas, kurių maksimalus dydis yra 6 mėnesiai. Atsakovė nepareikalavo ieškovo pasiaiškinti, nors privalėjo tai padaryti, prieš priimdama įsakymą dėl atleidimo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Ieškovas buvo atleistas iš darbo direktoriui 2021-04-27 priėmus įsakymą. Minėtą įsakymą direktorius priėmė po to, kai ieškovas mėnesį nesirodė darbe, neatsiliepdavo į direktoriaus skambučius, neatsakydavo į elektroninius laiškus, neatliko darbo funkcijų, paskirtų darbų. Atsakovės direktorius ne vieną kartą bandė susisiekti su ieškovu tiek telefonu, tiek ir elektroniniu paštu. Į atsakovės direktoriaus telefono skambučius ieškovas taip pat neatsakė. Atsakovė taip pat bandė susisiekti ir su ieškovo broliu ir per jį išsiaiškinti, ar su ieškovu viskas gerai, kodėl ieškovas ignoruoja direktoriaus bandymus susisiekti, neatlieka darbų. Ieškovo brolis tąkart paaiškino, kad ieškovas yra sveikas. 2021-04-22 elektroniniu laišku atsakovės direktorius dar kartą bandė susiekti su ieškovu ir išsiaiškinti priežastis, kodėl šis nesirodo darbe ilgą laiką ir spręsti dėl tolimesnės darbo santykių eigos. Ieškovui ir į šį laišką nepateikus jokio atsakymo, toliau nesirodant darbe, neatsakant į direktoriaus laiškus bei skambučius, tyčia nevykdant jokių darbo funkcijų, 2021-04-27 atsakovės direktorius priėmė įsakymą Nr. 21/04/27 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį (už pravaikštas). Jau po to, kai atsakovė su ieškovu nutraukė darbo sutartį dėl ieškovo kaltės, paaiškėjo, kad ieškovas neteisėtai panaudojo atsakovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, siekdamas nesąžiningai konkuruoti su atsakove, taip perimti atsakovės užsakymus. Dar dirbdamas atsakovės įmonėje, ieškovas panaudojo atsakovės komercinę paslaptį, siekdamas perimti atsakovės užsakymus. Būtent dėl to, kad ilgą laiką su atsakove nesąžiningai konkuravo (duomenys neskelbtini) ir pats ieškovas, atsakovės turtinė padėtis ir buvo prasta. Paaiškėjo, kad pelningus atsakovės užsakymus perėmė ieškovas ir jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini). Būtent ši įmonė (kartu su ieškovu) gavo pelną atsakovės nuostolių sąskaita. Atsakovės ieškovui mokėtina suma sudaro 11 284,12 Eur. Jau minėta anksčiau, kad šios sumos atsakovė ieškovui nėra išmokėjusis, kadangi dėl ieškovo neteisėtų veiksmų atsakovei buvo padaryti nuostoliai, kurie žymiai viršija minėtą sumą.
4. Atsakovės vadovas A. V. su ieškiniu sutinka iš dalies, pripažįsta, kad su ieškovu nuo 2019 m. neatsiskaitė, nesumokėjo darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nes buvo sunki finansinė padėtis dėl karantino, nors dirbo, bet pajamų negavo, vėliau išsiaiškino, kad ieškovas yra pažeidęs šalių sudarytą konfidencialumo sutartį, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius. Paaiškino, kad bandymas susitarti su ieškovu taikiai nepavyko, dėl ko svarstys galimybę reikšti ieškinį teisme. Kitą ieškinio dalį prašo atmesti, nes atsakovas darbe nebuvo ir darbų neatliko visą 2021 m. balandžio mėnesį. Ieškovas rengdavo komercinius pasiūlymus, o 2021 m. balandžio mėnesį neatliko jam pavestų užduočių, neatsiliepė telefonu, neatsakė į el. laiškus, dėl ko jis pats buvo priverstas atlikti darbą už ieškovą, rengti komercinius pasiūlymus. Teismo posėdyje paaiškino, kad yra patikslinta kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma, kuri yra didesnė, nei nurodyta pažymoje.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas advokatas prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nors yra nesumokėtas ieškovui darbo užmokestis, bet ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, nes DGK sprendimas buvo priimtas 2021-09-14, o ieškovas kreipėsi į teismą tik 2021-10-22. Nors iš ieškovo nepareikalauta paaiškinimo prieš jį atleidžiant iš darbo, tačiau ieškovas nenurodė svarbių priežasčių ir teisme, neįrodė darbo funkcijų atlikimo balandžio mėnesį. Atsakovės vadovo rašyti laiškai, skambučių išklotinė įrodo, jog tam, kad ieškovas atliktų pavestą darbą, atsakovė buvo priversta ieškoti ieškovo visą mėnesį, tačiau ieškovas su vadovu nebendradarbiavo, darbo funkcijų neatliko, nes pats patvirtino, jog tuo metu savo įmonės (duomenys neskelbtini) reikalais buvo išvykęs į užsienį. Todėl atmestinas reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir su tuo susijusio reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Ieškovas D. I. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir prašė priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokestį nuo 2019-01-01 iki 2021-04-27, nurodydamas 19962,88 Eur sumą ir kad darbdavys išmokėtų išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir delspinigius už laiku neįvykdytus atsiskaitymus.
7. Darbo ginčų komisija 2021-09-14 priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei dėl nesumokėto darbo užmokesčio, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino, konstatavus nustatytų trijų mėnesių termino praleidimą be svarbių priežasčių.
8. Darbo ginčo šaliai, nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (DK 231 str. 1 d.). Darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.
9. Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimas yra priimtas 2021-09-14. Ieškovas į teismą kreipėsi 2021-10-22 ir nurodo, jog pats DGK sprendimas yra pasirašytas tik 2021-09-22, todėl vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą, ieškovo manymu, nėra praleistas, o jei teismas manytų kitaip – prašo jį atnaujinti. Atsakovė nurodo, jog yra praleistas vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą. Darbo kodekso 15 straipsnis numato, kad ieškinio senatis – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą; bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų; ieškinio senačiai skaičiuoti ir taikyti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nenustato specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 str.), kuriam taikomos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 str., 16 str. 1 d.). Šiuo atveju ieškinio senaties terminas (treji metai) nėra praleistas, todėl nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties termino. Šioje byloje ieškovas nurodo, jog DGK sprendimas pasirašytas tik 2021-09-22, todėl teigia laiku kreipęsis į teismą. Galimai ieškovą suklaidino gauta informacija iš DGK, jog sprendimas yra pasirašytas 2021-09-22, todėl jo priėmimo diena laikė ne 2021-09-14, o 2021-09-22, nors iš pateikto sprendimo matyti, jog jis priimtas 2021-09-14. Kadangi procesinis terminas kreiptis į teismą per vieną mėnesį buvo praleistas nežymiai, tai nėra ieškinio senaties terminas, ieškinys teisme buvo priimtas 2021-10-25, tik nenurodyta rezoliucijoje, kad yra atnaujinamas terminas ieškiniui pateikti, bet laikytina, kad teismas, priimdamas ieškinį, jau yra atnaujinęs terminą ieškiniui pateikti (CPK 78 str.).
10. Iš bylos duomenų nustatytos šios faktinės aplinkybės: šalys 2015-03-23 sudarė neterminuotą Darbo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo dirbti pardavimų projektų vadovu, o atsakovė - mokėti 553,11 Eur darbo užmokestį, išmokant du kartus per mėnesį. Pareiginių nuostatų atsakovė teigia neturinti. Darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad nustatoma 8 val. per darbo dieną darbo dienos trukmė, esant 5 d. d. savaitei. 2018-12-28 sudarytas darbo sutarties pakeitimas Nr. 1, pagal kurį atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 712,96 Eur mėnesinį darbo užmokestį, kuris mokamas du kartus per mėnesį, sumas pervedant į ieškovo nurodytą sąskaitą. Šalys 2015-03-23 buvo sudariusios konfidencialumo sutartį. Atsakovės direktoriaus 2021-04-27 įsakymu ieškovas atleistas iš darbo nuo 2021-04-27 pagal Darbo kodekso 58 straipsnį (už pravaikštas), išmokant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Juridinių asmenų registro išrašai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius yra A. V., (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2018-07-31 yra ieškovas D. I. Apie tai, kad ieškovas yra kitos įmonės vadovas, atsakovė nebuvo informuota, sužinojo po ieškovo atleidimo iš darbo. Iš Sodros rašto matyti, kad ieškovas nuo 2015-03-24 iki 2021-04-27 dirbo (duomenys neskelbtini). Pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį įrodo, kad ieškovui už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2021 m. balandžio mėn. priskaičiuota išmokėti 11284,12 Eur suma, 2019-05-07 išmokėta 81,90 Eur. Iš mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad ieškovas nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. dirbo kiekvieną mėnesį apie 20 dienų, o 2021 m. balandžio mėn. nedirbo, pažymėta 0 valandų, neatvyko į darbą 18 dienų. Atsakovės 2021-12-21 pažymoje nurodyta, kad ieškovo vidutinis mėnesinis atlyginimas yra 712,96 Eur, vidutinis dienos atlyginimas 35,06 Eur. Atsakovės 2022-02-01 patikslintame rašte nurodyta, kad ieškovui už kasmetines nepanaudotas atostogas priskaičiuota 2700,28 Eur, atskaičius mokesčius išmokama suma yra 1552,66 Eur.
11. Nors atsakovė nurodo, jog ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, bet atsakovės vadovas iš dalies sutinka su ta ieškinio dalimi, kuri yra susijusi su neišmokėtu darbo užmokesčiu ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, o kitą dalį ieškinio prašo atmesti. Tarp šalių kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių pabaigos įforminimo. Ieškovas prašo pakeisti atleidimo pagrindą iš DK 58 straipsnio – atleidimą dėl darbuotojo kaltės į DK 59 straipsnį – atleidimą darbdavio valia.
Dėl reikalavimo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą
12. Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal atsakovės 2021-04-27 Įsakymą Nr. 21/04/27 nuo 2021-04-27 pagal DK 58 straipsnį (už pravaikštas, t. y. 58 str. 3 d. 1 p.), išmokant kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Ieškovas prašo pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 59 straipsnį – darbdavio valia, nurodo, jog prieš priimant įsakymą, nebuvo pareikalauta ieškovo pateikti paaiškinimą. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta darbdaviui įrodžius darbuotojo neatvykimo į darbą faktą ir atitinkamai darbuotojui neįrodžius priežasčių, dėl kurių jis negalėjo atvykti į darbą, svarbumo.
13. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas atleistas iš pareigų, nes be svarbių priežasčių nedirbo pas atsakovę nuo 2021-04-01 iki 2021-04-27. Darbo teisinių santykių specifika šiuo atveju yra ta, kad ieškovo darbas vyko nuotoliniu būdu - darbdavys pateikdavo užduotį, o ieškovas turėjo tą užduotį atlikti, taigi, šalys buvo sutarusios, kad vyksta nuotolinis darbas ir darbo funkcijas ieškovas gali atlikti nuotoliniu būdu. Pagal DK 52 straipsnį darbo sutarties sąlygos dėl nuotolinio darbo gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, bet ir nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų. Šiuo atveju pagal darbo specifiką šalių susitarimu buvo organizuotas nuotolinis darbas. Svarbu yra tai, jog šalims sutarus dėl nuotolinio darbo, darbuotojas turi atlikti darbo funkcijas ir jei jis darbo funkcijas vykdo nuotoliniu būdu, tokiu atveju negalima laikyti, kad padaryta pravaikšta. Pravaikšta būtų laikomas neatvykimas į darbą (pareigų neatlikimas nuotoliniu būdu) visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, kuris gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Pravaikštą padaręs darbuotojas gali būti atleistas iš darbo be įspėjimo ir negauti išeitinės išmokos. Paprastai darbuotojas, negalėdamas atvykti į darbą (ar atlikti darbinių funkcijų) dėl kokios nors priežasties, apie tai darbdaviui pateikia reikiamus dokumentus, patvirtinančius neatvykimo priežastį arba paprašo darbdavio suteikti laisvą dieną, paskambina darbdaviui ir praneša apie neatvykimą į darbą (negalėjimą dirbti) ir pan. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu, svarbu yra nustatyti, ar darbuotojas tik imituoja darbo funkcijų atlikimą nuotoliniu būdu, bet faktiškai nedirba, kas taip pat gali būti vertinama kaip neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių.
14. Iš šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, jog 2021-03-29 atsakovė el. paštu išsiuntė ieškovui darbo užduotį dėl naujo gamybos cecho, nurodė keturias užduotis, terminą, kad darant pasiūlymą, reikia pasiūlyti du transportavimo variantus - jūra ir geležinkeliu, kad reikia parengti komercinius pasiūlymus, kuriuos reikia dar supaprastinti, nes reikia pateikti pasiūlymą, turi būti bazinė komplektacija, jos kaina, opcijos ir jų kainos, pristatymo terminai, serviso ir kitos paslaugos (63, 64 b. l. t. 1). Ieškovas 2021-03-31 atsakovei el. laišku atsakė dėl JQ lazerio, Bodor lazerio, dėl M3-1530 ATC su vakuumu, kad pjūklo kainos dar neturi, nurodė, kokiu būdu vyks transportavimas ir nurodė: ,,jei tinka maxicam ir kainos, tada tikslinam ir laukiu maxicam pasiūlymų“. Komercinio supaprastinto pasiūlymo su foto ieškovas darbdaviui nepateikė. Po šio ieškovo atsakymo atsakovės vadovas 2021-04-02 parašė el. laišką ieškovui nurodydamas laiške, kad jau kelintą kartą jį ieškovas nuvilia, nes negauna iš jo darbų, kuriuos reikėjo padaryti, po ko jam reikia sėdėti iki paryčių, kad pasiruoštų susitikimui (63 b. l. t. 3). Atsakovė pateikė duomenis, kokį darbą pagal 2021-03-29 užduotį turėjo atlikti ieškovas, t. y. pateikti tokį Komercinį pasiūlymą, kurį už ieškovą buvo priverstas atlikti atsakovės vadovas, nes ieškovas balandžio mėnesį darbų neatliko (59-62 b. l. t. 2). Atsakovė nurodė, kad darbo ieškovas nepabaigė, o į 2021-04-02 jam siųstą el. laišką ieškovas neatsakė. 2021-04-06 atsakovės vadovas parašė ieškovui dar vieną el. laišką, kuriame nurodė, kad kalbėjo su klientais, kurie yra užsakę 105ATC ir 132ATC, sutinka mokėti papildomai, kad šiandien reikia paskaičiavimų, klausė, ar spės iki darbo pabaigos. Į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovas įvykdė užduotį, kad paskaičiavimai pateikti. 2021-04-12 atsakovė vėl kreipiasi į ieškovą el. laišku, klausia, kur vėl ieškovas yra dingęs, kad sezonas prasideda, juk neįmanoma dirbti, kai ieškovo savaitėmis nepavyksta surasti (pagauti), kviečia paskambinti, nurodo, kad jei ieškovas nenori dirbti, tada reiktų ieškotis kito žmogaus (62 b. l. t. 1). Duomenų, kad ieškovas sureagavo į atsakovės jam siųstą el. laišką, taip pat byloje nėra. Byloje esantis el. laiškas, rašytas darbdavio ieškovui 2021-04-22, patvirtina, jog atsakovė klausia ieškovo, ar dėl ko nors įsižeidė, kad buvo sutarę, jog reikia palaukti, kol pagerės situacija rinkoje, kad realizuoja 2020 m. įdirbį ir jei ieškovas nenori dirbti toliau, reikia kalbėtis. El. laiške taip pat nurodo, jog SODROS įmokos sumokėtos, VMI atidėjimas, kad 10 000 su viršum suma nėra didelė, kad reikia susitarti dėl išmokėjimo etapų, nurodo, kad gaila skirtis, nes ieškovas turi daug patirties, o priėmus naują žmogų, kol pasieks jo lygį praeis pora metų (66 b. l. t. 1). Duomenų, kad ieškovas būtų atsakęs atsakovei ir į šį laišką, nepateikta.
15. Kasacinio teismo yra nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 185 str.). Ieškovas teismo posėdyje pripažino, jog 2021 m. balandžio mėn. dviem savaitėms buvo išvykęs į užsienį jo įmonės (duomenys neskelbtini) darbo reikalais, neinformavęs (duomenys neskelbtini) vadovo. Vėliau teigė, kad atliko atsakovės darbo funkcijas, bendravo su atsakovės tiekėjais, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Iš šalių susirašinėjimo el. laiškais matyti, jog atsakovė buvo priversta ieškoti ieškovo, kad jis atliktų darbo funkcijas, tačiau ieškovo nepavyko rasti, jis telefonu neatsiliepė, į laiškus neatsakinėjo. Atsakovės vadovas net skambino ieškovo broliui S. I., kuris nenorėjo atskleisti informacijos, kur yra ieškovas, bet sutiko perduoti žinutę, kad ieškovui gresia atleidimas iš darbo. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino aplinkybę, kad atsakovės vadovas skambino jo broliui. 2021 m. balandžio mėnesio susirašinėjimas el. laiškais patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovas visą balandžio mėnesį neatsakinėjo į darbdavio el. laiškus, byloje nėra duomenų, jog ieškovas balandžio mėnesį būtų atlikęs darbdavio jam pavestas užduotis (CPK 178, 185 str.). Atsakovė į bylą yra pateikusi duomenis – 2021 m. balandžio mėn. telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių matyti, jog ieškovas perduotu jam atsakovės darbiniu telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), į atsakovės vadovo skambučius tel. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsiliepdavo, į siųstas SMS žinutes neatsakydavo (CPK 178 str.). Įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas 2021 m. balandžio mėn. neatliko atsakovės (duomenys neskelbtini) nurodytų darbinių funkcijų, pats patvirtino, jog jis net dvi savaites buvo užsienyje ir dirbo savo įmonės vardu, įrodymų, kad nuotoliniu būdu balandžio mėnesį vykdė atsakovės pavestas darbo funkcijas nepateikė ir tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 str.).
16. Ieškovas nurodo, jog nebuvo paprašyta iš jo paaiškinimo, nors pagal DK 58 straipsnį tai yra privalu padaryti. Darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnyje nurodytais pagrindais procedūros, kurių darbdavys privalo laikytis, detaliai įtvirtintos šio straipsnio 4–6 dalyse. DK 58 straipsnio 4 dalis darbdaviui nustato pareigą pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Nurodyto DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo rašytinio paaiškinimo iš darbuotojo tikslas – darbdavio disponavimas visapusiška informacija apie darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Nepareikalavęs darbuotojo rašytinio paaiškinimo, darbdavys apriboja savo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas sprendimui nutraukti darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį priimti, be to, prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo ir jį ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes (pavyzdžiui, patvirtinančias jo kaltės nebuvimą), eliminuojančias galimybę konstatuoti, kad jis padarė darbo pareigų pažeidimą, ir taikyti darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnį, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo dėl darbuotojo kaltės. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikšmingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimą raštu pareikalauti iš darbuotojo pasiaiškinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime būtų laikomas neteisėtu.
17. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė, prieš priimdama įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnį, nepareikalavo ieškovo paaiškinimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo. Tokią galimybę pateikti paaiškinimus, kodėl balandžio mėn. neatliko atsakovės pavestų užduočių, kodėl neatsakė į atsakovės el. laiškus, skambučius, SMS žinutes, teismo posėdyje ieškovui suteikė teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar buvo svarbios priežastys, lėmusios ieškovo nebuvimą darbe ir funkcijų neatlikimą 2021 m. balandžio mėnesį. Ieškovas paaiškino, jog tą mėnesį vykdė atsakovės pavestas užduotis, bendraudamas su atsakovės tiekėjais, tačiau šios aplinkybės apie atliekamus ar atliktus darbus ieškovas neįrodė, o atsakovės pateikti įrodymai paneigia šias ieškovo nurodytas aplinkybes, pats ieškovas pripažino, kad dvi savaites dirbo užsienį savo įmonės vardu, neinformavęs darbdavio - atsakovės (CPK 178 str.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai nustatoma, jog šiurkštus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo rašytinio paaiškinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu (LAT nutartis Nr. e3K-3-130-701/2019 ir kt.). Todėl nors ir nebuvo pareikalauta paaiškinimo, bet nustačius, jog ieškovas 2021 m. balandžio mėn. atsakovės nurodytų užduočių, darbinių funkcijų neatliko, nenurodė nei darbdaviui, nei teismui svarbių neatlikimo priežasčių, šiurkštus pažeidimas yra neatvykimas į darbą visą darbo dieną, ar pamainą be svarbių priežasčių, o ieškovas nevyko į darbą (neatliko darbinių funkcijų) visą mėnesį, laikytina, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl paaiškinimo nepareikalavimas nedaro atleidimo neteisėtu (CPK 185 str.). Ieškovas, nenorėdamas tęsti darbo teisinių santykių turėjo galimybę rinktis - pateikti prašymą dėl atleidimo iš darbo darbuotojo prašymu, šalių susitarimu ir/ar kt. pagrindais, nes atsakovė jam laiku nemokėjo darbo užmokesčio, tačiau ieškovas delsė ir dėl darbo užmokesčio išsireikalavimo įstatymų nustatyta tvarka ir dėl išėjimo iš darbo, nors darbo funkcijų neatliko visą 2021 m. balandžio mėnesį. Teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas dėl atleidimo pagrindo pakeitimo atmestinas, nenustačius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, leidžiančių keisti atleidimo iš darbo pagrindą iš DK 58 straipsnio į DK 59 straipsnį, nes teismas nustatė šiurkštų ieškovo darbo pareigų pažeidimą. Atmetus šį ieškovo reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas priteisti 6 mėnesių dydžio išeitines išmokas (CPK 178, 185 str., DK 58 str. 2 d. 1 p., 59 str. 1 d.).
Dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo
18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. laiku nemokėjo ieškovui atlyginimo, su ieškovu nebuvo atsiskaityta ir jo atleidimo dieną. Tą aplinkybę atsakovė pripažįsta, bet nurodo, jog iš dalies lėmė ir susiklosčiusi sunki finansinė padėtis, dėl kurios, atsakovės teigimu, yra atsakingas ir ieškovas, nes po ieškovo atleidimo iš darbo paaiškėjo, jog ieškovas yra pažeidęs šalių sudarytą Konfidencialumo sutartį, ieškovas galimai yra padaręs atsakovei nuostolių, kas lėmė atsakovės susiklosčiusią sunkią finansinę padėtį. Teismas šalims išaiškino, kad šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme pagal ieškovo reikalavimus, o dėl Konfidencialumo sutarties galimo pažeidimo atsakovė turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka. Priešieškinis nepareikštas.
19. Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Nenustatyta, jog šalys atleidimo dieną būtų sutarusios dėl kitos atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas paaiškino, kad nesikreipė dėl darbo užmokesčio sumokėjimo nuo 2019 m., nes atsakovės vadovas vis žadėdavo sumokėti. Iš atsakovės pateiktos pažymos apie paskaičiuotą darbo užmokestį matyti, jog su ieškovu nebuvo atsiskaityta nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog ieškovas visą tą laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn., iki 2021 m. kovo 31 d. pas atsakovę dirbo. Už 2021 m. balandžio mėnesį yra priskaičiuota išmokėti kompensacija už nepanaudotas atostogas, kuri buvo patikslinta ir vietoj 194,08 Eur nurodytos išmokamos kompensacijos, atskaičius mokesčius, ji už nepanaudotas atostogas yra 1552,66 Eur. Atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi 11 090,04 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-03-31 ir 1552,66 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 12 642,70 Eur (mokesčiai nuo šios sumos atskaityti). Atsakovei nepateikus ir neturint duomenų apie atsiskaitymą su ieškovu ar atsiskaitymą iš dalies, ši 12 642,70 Eur suma iš atsakovo priteistina ieškovui (DK 146 str., CPK 178, 185 str.).
20. Ieškovas palaiko prašymą priteisti netesybas. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuoto kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nenustatyta. Vidutiniam darbo užmokesčiui per mėnesį apskaičiuoti taikytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimas Nr. 496, kurio 5.1 punktas numato, kad darbuotojo vidutinis darbo užmokestis visais atvejais paskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio, tai yra 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) arba kuriame mokamas vidutinis darbo užmokestis, uždarbio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką. Ieškovo mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra 712,96 Eur. Su ieškovu atsakovė neatsiskaitė, todėl ji (darbdavys) privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Šiuo atveju iš atsakovės ieškovui priteistinos 4 277,76 Eur netesybos (ši suma nurodyta neatskaičius mokesčių, DK 147 str., CPK 178, 185 str.).
21. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinio dalis dėl su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų - darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas - priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovui 12 642,70 Eur (mokesčiai atskaityti) sumą, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas ir priteisiant 4 277,76 Eur netesybas (mokesčiai neatskaityti, DK 146, 147 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei, todėl už priteistą 16 920,46 Eur sumą paskaičiuotas 381 Eur žyminis mokestis, kuris valstybei priteistinas iš atsakovės (įmokos kodas 5660). Šalys patyrė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patyrė 2250 Eur, atsakovė – 1200 Eur atstovavimo išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys tenkintas tik 50 proc., todėl abiem šalims priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas – ieškovei 1125 Eur, atsakovei – 600 Eur. Atlikus įskaitymą, bylinėjimosi išlaidų suma būtų 525 Eur, kuri iš atsakovės priteistina ieškovui (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškovo D. I. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. I. iš (duomenys neskelbtini) 12 642,70 Eur (dvylika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt du eurus 70 centų) sumą, kurią sudaro neišmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2021-03-31 ir kompensacija už nepanaudotas (suma nurodyta atskaičius mokesčius) ir 4 277,76 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt septynis eurus 76 centus) netesybų (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) ir 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) valstybei 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.