Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo - (duomenys neskelbtini) pirmininko ir BUAB „P.“ kreditorių komiteto nario D. Š. ( toliau Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas Pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro M. R. ( toliau Prokuroras ) 2016 m. liepos 27 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo pareiškimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1. Skundžiama 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė Pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Prokuroro 2016 m. liepos 27 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Pareiškėjo pareiškimo, kuriuo jis kreipėsi prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodydamas, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) proceso dalyvis – bankroto administratorius netinkamai atliko bankroto procedūras, nevykdė bankroto administratoriaus pareigų, o bylą nagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S., pažeisdama elementariausius teisės ir procesinio teisingumo principus, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, todėl jų veiksmus vertina kaip akivaizdžiai nusikalstamus, atitinkančius požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

1.1 Skundžiama nutartimi apylinkės teismas konstatavo, kad Prokuroro nutarimas pagrįstas ir teisėtas, o Pareiškėjas skunde dėl Prokuroro nutarimo pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio samprotavimus, sąlygotus nepasitenkinimu dėl jam nepriimtinų sprendimų jo minimoje civilinėje byloje.

2.2 Su skundu prokuratūrai buvo pateikęs esminius duomenis, kurių pagrindu jis teigė, kad teisėja B. S. nagrinėdama civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) veikė nusikalstamai, savo veiksmais ji pažeidė Konstitucijos saugomas vertybes, o apylinkės teismas jo skundą išnagrinėjo atmestinai, neatsakė nei į vieną skundo argumentą. Pažymi, kad jis nereiškia nepasitenkinimo teisėjos B. S. priimtais sprendimais, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, o prašo Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą E. P. imtis visų įstatymo numatytų priemonių atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Apylinkės teismas atsisakęs tenkinti jo skundą, atsisakė vykdyti teisingumą ir tapo Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. padarytų nusikaltimų bendrininku, aktyviu pagalbininku.

3. Panevėžio apygardos teismui adresuotu raštu Prokuroras nurodo, kad skunde Pareiškėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl atsiliepimų į skundą neteikia.

4. Skundas netenkinamas.

5. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Pareiškėjas pareiškimu – prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos B. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų, priimant sprendimus civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bei proceso atnaujinimo minimoje civilinėje byloje (medž. 2 lapas). Pareiškėjo prašymas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo persiūtas Panevėžio apygardos prokuratūrai ir dėl jo priimtas sprendimas, kurio pagrindu priimta skundžiama nutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl jo nurodomų aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu, dėl skundo argumentų, susijusių su proceso atnaujinimu civilinėje byloje, nepasisakoma, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

5.1 Pagal BPK 2 straipsnio normą prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kita vertus, tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie galimai padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Remiantis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

5.2 Skundą nagrinėjančiam teismui įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei pateiktos skundo nagrinėjimui medžiagos duomenis, darytina išvada, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, kadangi nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Nei Pareiškėjo skunde, nei pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą, kad skunde minima Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. nagrinėdama civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimdama sprendimus joje, ar šioje byloje paskirtas bankroto administratorius, padarė Pareiškėjo skunde nurodomas nusikalstamas veikas, tuo pačiu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas Pareiškėjo skundas dėl Prokuroro 2016 m. liepos 27 d. nutarimo. Nagrinėjamu atveju sutiktina tiek su Prokuroro 2016 m. liepos 27 d. nutarime, tiek su apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nurodytais Pareiškėjo skundų atmetimo motyvais bei padarytomis išvadomis. Priešingai nei teigia Pareiškėjas, skundžiamos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos priimtos nutarties argumentacija yra pakankama bei teisinga, todėl pagrindo naikinti nutartį Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad pats Pareiškėjas savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas ir naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį kaip nepagrįstą.

5.3 Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Pareiškėjo skundas iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad Šiaulių apygardos teismo teisėja B. S. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB „P.“ bankroto administratoriaus ieškinio pagrindu, 2011 m. birželio 15 d. priimdama sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovės L. P. ieškovei UAB „P.“ priteisė 3484 Lt neteisėtai išmokėtų lėšų, įvykdė nusikalstamas veikas, turinčias nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje požymių. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį ir atmesdamas jo skundą nevykdo teisingumo ir dangsto teisėją B. S.. Su tokiais Pareiškėjo skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

5.4 BPK įtvirtintos normos įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo įstaigą imtis visų įstatymo numatytų priemonių tik tuo atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, t. y. numato pareigą, prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, visapusiškai įvertinti surinktus duomenis ir jų pagrindu priimti procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek Prokuroras, nagrinėjęs Pareiškėjo pateikto skundo pagrįstumą ir priėmęs atitinkamą procesinį sprendimą, tiek Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, tikrinusi priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išanalizavo turimą medžiagą ir vertino gautų duomenų visumą. Taigi, Pareiškėjo skundo pagrįstumas buvo įvertinas atsižvelgus į paties pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, tačiau jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl galimai teisėjos B. S., ar civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirto bankroto administratoriaus padarytų nusikalstamų veikų, nebuvo nustatyta ir baudžiamasis procesas pastarųjų atžvilgiu nebuvo pradėtas.

5.5 Iš teismui pateiktų ir LITEKO duomenų matyti, kad atsakovei L. P., kurios atžvilgiu buvo priimtas 2011 m. birželio 15 d. sprendimas už akių, teisė reikalauti šį sprendimą peržiūrėti, t.y. tvarka, kaip patikrinti šio sprendimo teisėtumą jai buvo išaiškinta, po ko, jei įstatyme nustatyta tvarka L. P. būtų kreipusis į teismą dėl sprendimo peržiūrėjimo ir po to priimtas sprendimas jai nebūtų palankus, ji būtų įgijusi ir teisę sprendimą skųsti aukštesnės instancijos teismams. Tačiau pati L. P. nesilaikė Civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos ir dėl to prarado galimybę teisėtu būdu patikrinti teisėjos B. S. priimto sprendimo teisingumą, o tai negali būti pagrindas pradėti teisėjos baudžiamąjį persekiojimą.

5.6 Šioje vietoje pažymima ir tai, kad net ir pripažinus atitinkamą teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimą neteisėtu ir jį atitinkamai aukštesnės instancijos teismui ar prokurorui panaikinus, savaime nėra pagrindas išvadai, kad tokį sprendimą priėmęs asmuo padarė nusikalstamą veiką, o nagrinėjamu atveju sprendimas, kurio teisėtumu ir pagrįstumu Pareiškėjas abejoja, yra įsiteisėjęs, kas tuo pačiu reiškia, kad jis turi būti besąlygiškai vykdomas, todėl, kol sprendimas įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, negali būti vada baudžiamajam persekiojimui pradėti nei šį sprendimą priėmusio, nei jį vykdančių asmenų atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas, todėl baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, remiantis spėjimais ar prielaidoms, o juo labiau, kaip šiuo atveju, kada teismo sprendimas netenkina vienos proceso šalies, kuri tinkamai nepasinaudojo galimybe jį apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju Pareiškėjas savo skundo argumentus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų grindžia išimtinai savo subjektyvia nuomone ir samprotavimais, nenurodydamas esmingai jokių faktinių aplinkybių, galinčių nulemti kitokio sprendimo priėmimą ir baudžiamojo proceso pradėjimą skunde nurodomų asmenų atžvilgiu.

5.7 Taigi, skunde išdėstytos jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstos prielaidos dėl teisėjos ar bankroto administratoriaus tariamai padarytų nusikalstamų veikų nėra pakankamas pagrindas ikiteisminio tyrimo pradėjimui, ką skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių teigtina, kad vien tai, jog byloje nustatytų aplinkybių visumos pagrindu buvo priimtas Pareiškėjo netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos įstatyme įtvirtintos nuostatos ir priimti nepagrįsti procesiniai sprendimai.

5.8 Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjo skundą dėl jo nurodomų nusikalstamų veikų nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju tiek prokuroras, tiek apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino Pareiškėjo skundą, todėl naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, kuria paliktas galioti Prokuroro 2016 m. liepos 27 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

NUTARIA:

atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pirmininko ir BUAB „P.“ kreditorių komiteto nario D. Š. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.