Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui L. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovė palaikė ieškovės reikalavimus, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės A. M. ir L. M. sudaryta 1990 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4). Santuokos metu šalys įgijo dvi patalpas – kambarius: kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5-8). Transporto priemonių ieškovės ir atsakovo vardu neregistruota (el. b. l. 9,10).

Dėl termino sutuoktiniams susitaikyti

Atsakovas prašė skirti terminą sutuoktiniams susitaikyti, nurodė, jog nori išsaugoti šeimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.64 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu bendrai nebegyvena arba termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų vieno sutuoktinio ar jų vaikų interesams, taip pat kai abu sutuoktiniai reikalauja nagrinėti bylą iš esmės, terminas susitaikyti nenustatomas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sutuoktinių gyvenimas atskirai, bendrų šeimos interesų, skatinančių juos išlaikyti santuoką neturėjimas, nulemia šeimos faktinį iširimą, dėl to gali būti nenustatomas terminas susitaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2007).

Ieškovė nesutiko, kad būtų paskirtas terminas sutuoktiniams susitaikyti, nurodė, kad jai atvažiavus pas sūnų, su atsakovu tik nuolat ginčijasi, ji yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tiek ieškovė, tiek atsakovas patvirtino, kad kartu negyvena nuo 2019 metų pavasario. Nors atsakovas nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta, visgi teigė, jog jie gyvena atskirai ir taip gali toliau atskirai gyventi, tik nereikia nutraukti santuokos, nes reikia rūpintis sūnumi, kuris nors ir yra jau pilnametis, bet dar mokosi. Teismas sprendžia, jog laiko tarpas, nuo kurio šalys kartu negyvena (nuo 2019 m. pavasario) buvo pakankamas atsakovui padaryti išvadas dėl noro pasikeisti ir išsaugoti šeimą, imtis tuo tikslu aktyvių veiksmų. Tačiau atsakovas ne tik, kad nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti šeimą, tačiau nurodė, kad gali ir toliau taip gyventi, tik nereikia nutraukti santuokos. Ieškovė kategoriškai nesutiko taikytis su atsakovu. Teismas, įvertinęs tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, tiek jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, mano, kad susitaikymo termino nustatymui ir bylos sustabdymui nėra pagrindo, priešingai, teismo nuomone, susitaikymo termino nustatymas iš esmės prieštarautų ieškovės interesams, todėl atsakovo prašymas skirti terminą šalims susitaikyti netenkinamas.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Teismas, susipažinęs su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, teismo posėdžio metu duotais ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, daro išvadą, jog abu sutuoktiniai pažeidė pareigas, vienas kitu nesirūpina, negyvena kartu, neveda bendro ūkio, todėl bendras šeimyninis gyvenimas negalimas. Dėl šių aplinkybių šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, šalims paliktinos santuokinės pavardės: „M.“, „G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto, prievolės padalijimo

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalinimo klausimą, yra būtina nustatyti asmeninį sutuoktinių turtą, bendrą dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis.

Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: dvi patalpas – kambarius: kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5-8). Ieškovė prašo kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2886 Eur vertės, priteisti ieškovei A. M.; kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2168 Eur vertės, priteisti atsakovui L. M.. Atsakovas su tokiu turto padalijimu sutiko, nurodė, kad jis ir gyvena jam prašomame paskirti kambaryje, kuris yra didesnis už ieškovei atitenkantį kambarį, todėl ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo tenkinamas visiškai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.).

Byloje esantis 2019-05-24 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo patvirtina, kad A. M. 100 proc. atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 11-14). 2019-10-16 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-5812 patvirtina, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. M. valstybė patyrė 195 Eur išlaidas (el. b. l. 48).

Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 140 Eur žyminis mokestis (75 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei 65 Eur už reikalavimą dėl turto padalijimo), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 140 Eur žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taip pat, ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Teismas šioje byloje patyrė 5,18 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą 1990 metų rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 143, tarp ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M. palikti pavardę – G., atsakovui L. M. – M..

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – Butą/ patalpą – kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2886 Eur vertės.

Priteisti atsakovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – Butą/ patalpą – kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 195 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) pašto išlaidų (viso – 145,18 Eur). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.