- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- ATP-276-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00411-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 40.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ straipsnį nubaustas 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda su vaistų, paimtų pagal 2013 m. sausio 26 d. poėmio protokolą, konfiskavimu valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubaustas už tai, kad neteisėtai vertėsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, t. y. 2014 m. kovo 17 d., apie 23 val. 30 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, savo automobiliu „Peugeot“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno vaistus, dalį kurių vėliau ketino parduoti, tam neturėdamas licencijos. Ši veikla sunkių pasekmių nesukėlė ir nebuvo daroma stambiu mastu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 44¹ straipsnį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skunde nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai ir neišsamiai ištyrus byloje surinktus įrodymus, neteisingai ir vienpusiškai juos įvertinus, prioritetą atidavus tik policijos pareigūno priimtam nutarimui perduoti bylą nagrinėti apylinkės teismui ir nutarime išdėstytoms pareigūno subjektyvioms, tikrovės neatitinkančioms aplinkybėms. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas patraukė jį administracinėn atsakomybėn, visiškai neįsigilinęs į taikytinas materialinės teisės normas, reglamentuojančias veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamame nutarime net nenustatė, kokio teisės akto nuostatas ir reikalavimus jis pažeidė, tai, apelianto manymu, buvo būtina nustatyti, sprendžiant klausimą dėl jo galbūt įstatymais uždraustos veiklos. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Farmacijos 2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-709 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 19 straipsnio 1 dalis nurodo, kad licencijuojama: vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla. Nurodo, kad jis nė viena veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, nesivertė, todėl teigti, jog vykdė veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais, kuriai reikalinga licencija, nėra pagrindo. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. 259-03 „Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių bylose, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei“ (2003-06-22 skelbta „Administracinių teismų praktika“ Nr. 4) konstatuota, kad „nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose gali būti skiriama administracinė nuobauda, savo griežtumu prilygstanti kriminalinei bausmei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje“. Taigi nurodo, kad jam už inkriminuotą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė viršija minimalią kriminalinę bausmę, todėl mano, kad jam turėjo būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, įskaitant teisę nebūti nubaustu be patikimų kaltumo įrodymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas nutarime nepateikė jokios įrodymų analizės, o tik lakoniškai nurodė, kad jo kaltę įrodo bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas, paėmimo protokolas, paaiškinimas. Taip pat nurodo, kad savo paaiškinime jis aiškiai nurodė, kad vaistus legaliai įsigijo tik savo ir artimųjų reikmėm. O apie tariamą jo ketinimą parduoti dalį vaistų nurodyta tik pareigūno nutarime, ir jam nesuprantama, iš kur tokiais duomenimis disponavo pareigūnas. Apelianto teigimu, byloje nepaneigtos aplinkybės, kad jis vaistus įgijo legaliai, legaliai juos iš Rusijos parsivežė į Lietuvą per Lietuvos Respublikos pasienio postą, muitinės pareigūnai patikrinę jo teisėtai įgytų vaistų kiekį, juos leido įvežti į Lietuvą, jis turėjo ir pateikė vaistų įgijimą patvirtinančius dokumentus (čekius). Todėl mano, kad teisėtai įsigyjant ir automobiliu gabenant vaistus bei maisto papildus, negalima konstatuoti, kad jis vykdė tokią veiklą, kokia nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, ir pažeidė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, neatkreipė dėmesio į tai, kad visas jo automobilyje rastų vaistų originaliose pakuotėse kiekis per pusę priklausė jam ir jo pažįstamai R. B.. Mano, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad didesnės dalies rastų vaistų kiekis neviršija net vienam asmeniui leidžiamų įvežti vaistų kiekio ir tik keletas rastų vaistų pakuočių buvo didesnio kiekio. Teigia, kad ATP bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai ATP bylą. Įstatymas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagristi įrodymais, o administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Pažymi, kad ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, be to, ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, jog teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apelianto įsitikinimu, byloje visiškai nėra jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis ketino prekiauti vaistais – toks vaistų pardavimo faktas neužfiksuotas, liudytojų, kuriems galbūt norėtų parduoti ar būtų prižadėjęs parduoti vaistus, nenustatyta ir jų nėra. Taip pat pažymi, kad teismo posėdyje nedalyvavo todėl, jog sąmoningai buvo suklaidintas policijos tyrėjo. Apelianto teigimu, surašęs protokolą tyrėjas pabrėžė, kad būtent tokią fabulą jis turi surašyti, kitaip medžiaga teisme „užstrigs“, jis nebegalės gauti įspėjimo, gaus didelę baudą, o, kad teismas vyktų sklandžiai, tyrėjas užuot jo pasiaiškinimo surašė, jog dėl pažeidimo jis gailisi ir kad į teismą neatvyks.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 44¹ straipsnyje, kurio padarymo buvo pripažintas kaltu ir nubaustas apeliantas, nustatyta, kad vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu, užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi ATPK 44¹ straipsnis, yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu turi būti tiksliai nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
Tuo tarpu apylinkės teismas, pripažindamas apeliantą kaltu pagal aptariamą straipsnį, skundžiamajame nutarime nenurodė jokio teisės akto, kokio reikalavimus būtų pažeidęs R. M.. Tačiau iš R. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pagrindinis teisės aktas, kurio reikalavimai yra pažeisti, jame yra nurodytas, tai Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis.
Vis dėlto, gretinant R. M. inkriminuotus veiksmus, o būtent tai, kad jis nubaustas už tai, kad 2014 m. kovo 17 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) gatvėje, savo automobiliu „Peugeot“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno vaistus, dalį kurių vėliau ketino parduoti, tam neturėdamas licencijos, matyti, kad jam inkriminuoto teisės akto, numatyto Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pažeidimas, neatitinka jam suformuluoto kaltinimo, kuris rodo, kad apeliantas jam inkriminuojamus vaistus gabeno, o ne prekiavo jais. Be to, byloje esantys duomenys tvirtina ir tai, kad R. M. inkriminuotas būsimos prekybos faktas – tik prielaida. Taigi, apeliantui inkriminuotas kaltinimas visiškai neatitinka jam inkriminuoto teisės akto pažeidimo.
Šioje situacijoje pastebėtina tai, kad svarstant R. M. veikos teisėtumo klausimą, turi būti vadovaujamasi jo padarytus veiksmus atitinkančiu teisės aktu. Šiuo atveju, apeliantui inkriminuotus veiksmus galbūt atitinka Lietuvos Respublikos Sveikatos ministro 2006 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-975 patvirtintos taisyklės „Dėl Vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fizinio asmens individualioms reikmėms taisyklių patvirtinimo“, kurių 9.1.1. punkte numatyta, kad be recepto kopijos ar gydytojo pažymos galima įvežti (gauti paštu) ne daugiau kaip 5 originalias vaistinių preparatų pakuotes.
Esant aptartiems duomenims, t. y., apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad R. M. administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas ne tas teisės aktas, kuris atitiktų jo veikos kvalifikavimą, apygardos teismas konstatuoja, kad protokole R. M. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, o tai yra esminis pažeidimas.
Pagal teismų praktiką grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnyje, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Ir nors ATPK 284 straipsnio 2 dalis numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nurodant teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Atsižvelgiant į tai, byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nustatytiems trūkumams pašalinti. Nustačius esminius protokolo trūkumus ir teismui neturint galimybės jų ištaisyti, tolesnis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, t. y. išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir vertinimas, R. M. kaltės klausimo išsprendimas, objektyviai yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių policijos komisariatui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.