- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-04
- Bylos Nr.
- II-772-121/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Advokatai
- Eugenijas Karaliūnas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) R. P., jo atstovui advokatui Eugenijui Karaliūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. P. skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau- Institucija, Inspekcija) įgaliota pareigūnė R. P. 2009 m. balandžio 2 d. surašė ATP protokolą Nr.ATPP 0382-0205 už tai, kad šis, būdamas UAB statybos komercijos firmos „Arkada“ (toliau- ir Bendrovė) generaliniu direktoriumi ir darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad būtų laikomasi Darbo kodekso (toliau- DK) nuostatų: neužtikrino, kad darbuotojams (E. K., Z. J.) darbo užmokestis būtų mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį ir, nevykdydamas įsipareigojimų mokėti sulygtą darbo užmokestį, pažeidė DK 93 bei 201 straipsnių reikalavimus. Neišmokėtas darbo užmokestis už 2009 m. sausio mėn. (E. K. - 304 Lt, Z. J. -152 Lt), už vasario mėn. (E. K. - 304 Lt, Z. J. -152 Lt) ir tuo R. P. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 41⁴ str. 1 dalyje numatytą pažeidimą (b.l.12).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliota pareigūnė 2009 m. balandžio 7 d. nutarimu ATP byloje Nr.ATPN 410 R. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 1 dalyje, padarymą skyrė 700 Lt baudą (b.l.13-14).
Šalies argumentai
R. P. prašo pakeisti nutarimą, neskiriant administracinės nuobaudos. Paaiškino, kad jame pagrįstai nurodyta, jog nustatytos šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: jis nuoširdžiai gailisi, pats padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Vadovaujantis ATPK 256 straipsniu, Inspekcija, atlikusi patikrinimą bendrovėje ir nustačiusi pažeidimo faktą dėl nesavalaikio darbo užmokesčio išmokėjimo bendrovės darbuotojams E. K. ir Z. J., turėjo visų surinktų byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuoti, kad dėl nustatyto pažeidimo yra tikrai kaltas pareiškėjas. Jis, pripažindamas DK 93 str. reikalavimų pažeidimo faktą bendrovės darbuotojų E. K. ir Z. J. atžvilgiu, paaiškino, jog E. K. ir Z. J. laiku darbo užmokestis už 2009 m. sausio, vasario mėn. nebuvo išmokėtas dėl objektyvių priežasčių- lėšų nebuvimo bendrovėje, ką nulėmė aplinkybė, jog nuo 2008 m. lapkričio mėn., šalyje staiga žlugus statybos verslui, bendrovė nebegavo pajamų. Darbo užmokestis bendrovės darbuotojams, kurių bendrovėje iš viso yra trys- E. K., Z. J. ir pats pareiškėjas- už 2008 m. 4-jį ketvirtį buvo mokamas išnaudojus visas turimas bendrovės piniginių lėšų atsargas, o 2009 m. pradžioje lėšų bendrovėje nebuvo. Institucija nutarimą priėmė neatsižvelgusi į šiuos paaiškinimus bei nurodytas priežastis, kurios sąlygojo formalų pažeidimo atsiradimo faktą dėl nesavalaikio darbo užmokesčio išmokėjimo, nors turėjo motyvuotai nurodyti, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo yra tikrai kaltas ir trauktinas administracinėn atsakomybėn. Pažymi, kad DK 93 straipsnio pažeidimo faktas (laiku neišmokant darbo užmokesčio minėtiems bendrovėms darbuotojams) faktiškai buvo sąlygotas aukščiau nurodytų staiga atsiradusių aplinkybių, kurių pareiškėjas nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taigi, dėl minėto pažeidimo padarymo pareiškėjas, kaip bendrovės vadovas, negali būti pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir baustinas atitinkama administracine nuobauda (b.l.2-3).
R. P. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad, jo nuomone, nebuvo atsižvelgta į visas jo nurodytas aplinkybes, konkrečiai- į sunkią finansinę situaciją. Jis su abiem darbuotojais atsiskaitė š.m. gegužės pradžioje, pasiskolinęs pinigų, jiems jo vadovaujama bendrovė buvo antraeilė darbovietė, tad laiku nesumokėtas atlyginimas jiems nebuvo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Bendrovė tebeveikia, liko tik du darbuotojai. Jo paties atlyginimas labai nedidelis, jis išlaiko tris vaikus, iš kurių du yra nepilnamečiai, o viena studijuoja užsienyje, tad 700 Lt bauda jam yra labai didelė.
Advokatas, patikslindamas skundo argumentaciją, paaiškino, kad jo klientas neneigia padaręs pažeidimą ir kad formaliai yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, tačiau nepakankamai atsižvelgta į kaltės laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 41.4 str. 1 dalyje (41(4) str. 1 d.) (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1675 redakcija) ir numatančios, jog darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims administracinę atsakomybę užtraukia darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos DK, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas. Minėtas pažeidimas Institucijos buvo susietas priežastiniu ryšiu su DK 93 straipsnio, numatančio, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, bei DK 201 str., numatančio, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas,- kartą per mėnesį; konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse, reikalavimų pažeidimu.
Pareiškėjas neneigia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, bet teigia, kad bendrovės darbuotojams E. K. ir Z. J. darbo užmokestis už 2009 m. sausio, vasario mėn. nebuvo išmokėtas laiku dėl objektyvių priežasčių, kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai (DK 93 str. pažeidimas) nepriklausė nuo jo valios.
1) R. P. 2009-04-02 paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad bendrovė yra nesumokėjusi atlyginimų darbuotojams už 2009 metų sausio ir vasario mėnesius dėl debitorinio įsiskolinimo bei labai staigaus ir didelio darbo apimčių sumažėjimo metų pradžioje ir kad, gavus lėšų, su darbuotojais bus nedelsiant atsiskaityta (b.l.11);
2) tarp darbdavio UAB statybos komercijos firmos „Arkada“ ir darbuotojo E. K. 1999-01-08 sudaryta darbo sutartimi Nr.24, kuria darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti darbo užmokestį pagal susitarimą, bet ne mažiau minimumo už pilną darbo dieną (vėlia ši nuostata pakeista nurodant, kad darbuotojui mokamas darbo užmokestis- ne mažiau MMA faktiškai dirbtam laikui) (b.l.16-17);
3) Bendrovės darbo užmokesčio už 2009 metų sausio ir vasario mėnesius žiniaraščiais, kuriuose nurodoma, kad E. K. už 2009 m. sausio mėn. priskaičiuota darbo užmokesčio 304 Lt, Z. J. - 152 Lt, už vasario mėn. E. K. - 304 Lt, Z. J. - 152 Lt (b.l.18-19);
4) ATP protokolu (b.l.12).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Institucija surinko pakankamus R. P. kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn.
Nustatyta, kad institucija, nustačiusi R. P. administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes – jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), skyrė pažeidėjui 700 Lt baudą, kuri yra artima ATPK 41(4) str. 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos (bauda nuo penkių šimtų iki penkių tūkstančių litų) minimumui (b.l.13-14) ir šios administracinės nuobaudos pareiškėjas prašo jam neskirti.
Mažesnės, nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos, arba švelnesnės nei įstatymo numatyta, administracinės nuobaudos skyrimas ar neskyrimas reglamentuotas ATPK 30¹ straipsnyje (2007m. gruodžio 13d. įstatymo Nr.X-1365 redakcija, galiojanti nuo 2008m. sausio 1d.), kurio taikymui įstatymas šiuo atveju kelia tokias sąlygas: 1) nustatyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nurodytas šio kodekso 31 straipsnyje bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes; 2) patikrinti, ar asmuo nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, numatyto šio kodekso 130-2 straipsnyje, t.y., ar nėra padaręs pakartotinio transporto priemonių vairavimo esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidimo.
Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas yra padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą šio kodekso 130-2 straipsnyje, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str.1d.1p.). Teismas, nesant priešingų įrodymų, mano, kad pažeidimas nėra padarytas tiesiogine tyčia (ATPK 9,10 str.), pažeidimu nukentėjusiesiems padaryta žala nėra didelė, pažeidėjas pažeidimo padarinius pašalino, pareiškėjas išlaiko 2 nepilnamečius vaikus (b.l.24-27), turi finansinių įsipareigojimų bankui (b.l.28-30), todėl yra visos prielaidos R. P. taikyti ATPK 30¹ str. ir baudą sumažinti iki 400 Lt, jos sumokėjimą išdėstant 4 mėnesiams (ATPK 313str. 4d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5p., 128 str., teisėja
nutarė:
skundą patenkinti iš dalies. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2009 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATPN 410, kuriuo R. P. paskirta 700 Lt bauda, pakeisti, R. P. skirti 400 Lt baudą, jos sumokėjimą išdėstant 4 mėnesiams.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.