- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-180
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas (pran.)
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-200-123/2005 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Klaipėdos autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas VSDFV Kauno skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.264 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.280 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ 203 891,77 Lt VSDF biudžetui padarytai žalai, kuri atsirado išmokant išmokas iš VSDF biudžeto nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2004 m. kovo 31 d., atlyginti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. Kauno rajone, automagistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, J. T. , vairuodamas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausantį autobusą „Neoplan N 116“, valstybinis Nr. HLB 738, važiuodamas maršrutu Klaipėda - Kaunas - Vilnius, atsitrenkė į pirmoje automagistralės eismo juostoje kelininkų pastatytą priekabą - ženklą, po to į UAB „Kauno tiltai“ priklausantį kelininkų krovininį automobilį „Mercedes - Benz 709 D“, valstybinis Nr. RVB 737, kuriame buvo du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Automobilio priekyje kelio dangos darbus atliko dar du šios bendrovės darbuotojai. Nuo smūgio atsitrenkta į dar vieną automagistralėje kelio darbus atlikusios bendrovės automobilį „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. CKN 432.
Autoįvykio metu žuvo keleivinio autobuso „Neoplan N116“ vairuotojas J. T. , UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai: Z. E. Ž. ir A. T. , sužalotas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ antrasis vairuotojas V. Š. ir UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai E. Č. ir D. Z. . Autoįvykio kaltininku pripažintas „Klaipėdos autobusų parko“ vairuotojas J. T. , kadangi jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 2.3 ir 2.4 ir 14.1 punktų reikalavimus. Dėl šio autoįvykio pagal BK 246 straipsnio 4 dalį buvo iškelta pagal baudžiamoji byla, kuri 2002 m. rugsėjo 24 d. buvo nutraukta pačiam kaltininkui J. T. žuvus.
Byloje buvo nustatyta, jog kelio darbininkai darbų saugos nepažeidė, autoįvykio kaltininku pripažintas J. T. , kuris važiuodamas techniškai tvarkinga transporto priemone, neįvykdė saugaus eismo reikalavimų ir šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję su autoavarijos kilimu ir pasekmėmis.
Dėl minėtų J. T. įvykdytų eismo taisyklių pažeidimų ieškovas patyręs tokią žalą:
1. Autoįvykio metu E. Č. padarytas apysunkis kūno sužalojimas, jam VSDFV išmokėjo 6 181,16 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą, todėl VSDF biudžetui padaryta 6 181,16 Lt žala.
2. Dėl patirtų sužalojimų D. Z. buvo išmokėta 1 390,20 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa bei paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija (iki 2004 m. lapkričio 30 d.). Už laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio 21 d. iki 2004 m. kovo 31 d. D. Z. išmokėta 1 825,84 Lt kompensacija. Išmokant D. Z. ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpą ir netekto darbingumo periodinę kompensaciją už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2004 m. kovo 31 d., VSDF biudžetui padaryta 3 216,04 Lt žala.
3. Žuvus UAB „Kauno tiltai“ darbuotojui Z.E.Ž., VSDFV Kauno skyrius žuvusiojo šeimos nariams išmokėjo 106 683,64 Lt.
4. Žuvus UAB „Kauno tiltai“ darbuotojui A. T. , išmokant vienkartinę laidojimo pašalpą, ir periodinę draudimo išmoką, iš viso A. T. šeimai sumokėta 89 730,35 Lt.
Išmokant iš VSDF biudžeto laidojimo pašalpas žuvusiųjų šeimų nariams, periodines draudimo išmokas žuvusiųjų vaikams, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpas bei netekto darbingumo kompensacijas nukentėjusiesiems 2002 m. liepos 24 d. autoįvykio metu, VSDF biudžetui buvo padaryta 205 811,19 Lt žala.
Ieškovas pažymėjo, jog vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, nustatyta, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, todėl VSDF valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise turi teisę išreikalauti išmokėtas sumas iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį, VSDF biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. 2003 m. gruodžio 17 d. VSDFV Kauno skyrius gavo 1 919,42 Lt žalos atlyginimą iš UAB „Ergo Lietuva“. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ privalo atlyginti VSDF biudžetui reikalaujamą 203 891,77 Lt žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ 203 891,77 Lt žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui bei 5077,82 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Teismas sprendime nurodė, kad pagal CK 6.263 straipsnio 3 dalį įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Autoįvykio metu keleivinio autobuso „Neoplan N116“ vairuotojas J. T. atliko savo darbines pareigas ir įvykis kilo dėl jo kaltės. Todėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ privalo atsakyti už VSDFV Kauno skyriui padarytą žalą, nes pastarasis turi regreso teisę į išmokėtas išmokas, kadangi socialinio draudimo išmokos išmokėtos dėl trečiojo asmens kaltės. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Šiuo atveju atsakovas draudimo įmokas mokėjo tik už savo įmonės darbuotoją J. T. , kuris žuvo autoavarijoje, todėl dėl jo ieškovas regreso teisės neįgijo (CK 6.1015 str.). Tuo tarpu už nukentėjusius UAB „Kauno tiltai" darbuotojus atsakovas įmokų nemokėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo VSDFV Kauno skyriaus ieškinį atmesti.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi :
1. Teismas turėjo taikyti specialiąją, draudimo santykius reglamentuojančią teisės normą - CK 6.1015 straipsnio pirmąją dalį, kuri nustato, jog draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju subrogacija netaikoma. Specialioji norma turi būti taikoma ir dėl to, kad draudimo išmokų negalima traktuoti kaip žalos, padarytos draudimo kompanijos turtui, nes draudimo esmė yra ta, kad draudimo kompanija prisiima tam tikrą riziką - įvykus draudiminiam įvykiui, ji privalo išmokėti draudimo išmokas, kurias sukaupia surinkdama draudimo įmokas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą ieškovas yra draudimo įstaiga, kurios lėšas sudaro draudimo įmokos, todėl nėra pagrindo kitokioms interpretacijoms.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad CK 6.283 straipsnio pirmoji dalis, pagal kurią tuo atveju, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka (šio straipsnio 4 dalis). Tokia pati išimtis numatyta ir CK 6.284 straipsnio 4 dalyje. Draudžiant darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė, todėl jeigu žala nėra padengiama iš draudimo atlyginimo, tai už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jos dalį bendraisiais pagrindais. Iš minėtos normos seka, jog draudikas bet kuriuo atveju nėra atleidžiamas nuo atsakomybės, nes už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti tik tą žalos dalį, kuri negali būti padengta iš draudimo atlyginimo. Šios taisyklės pakartotos ir CK 6.1015 straipsnio pirmojoje dalyje.
3. Tiek už nukentėjusius asmenis, tiek už įvykio kaltininką darbdaviai mokėjo privalomąsias įmokas už draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe VSDF, todėl tai, kad darbdavys padengtų VSDF turėtas draudimo išmokas, pažeistų protingumo ir teisingumo principus ir iškiltų klausimas dėl VSDF, kaip draudiko, vaidmens.
4. Autoįvykis įvyko ne dėl atsakovo UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“, o dėl jo darbuotojo kaltės. Nors bendroji nuostata sako, jog darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, tačiau specialioji Darbo kodekso norma numato atvejus, kai visą žalą, neribojant jos dydžio, privalo atlyginti pats darbuotojas: pagal DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktą darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, yra įrodyta, kad dėl autoįvykio kaltas vairuotojas, kuris pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko žuvo žmogus. Todėl ieškovas neįgijo regreso teisės pagal įvykio metu galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį.
5. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ draudimo įmokas mokėjo už savo darbuotoją J. T. , kuris žuvo, todėl VSDF neįgijo regreso teisės išreikalauti jo įpėdiniams išmokėtas sumas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys S. T. ir V. T. palaiko apelianto argumentus ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš - esmės ieškovo ieškinį atmesti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas VSDFV Kauno skyrius ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti apygardos teismo sprendimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad dėl 2002 m. liepos 24 d. įvykusio autoįvykio, kurio metu žuvo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojas J. T. , UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai Z. E. Ž. ir A. T. , sužaloti UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ antrasis vairuotojas V. Š. ir UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai E. Č. ir D. Z. , yra kaltas J. T. , pažeidęs Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4 ir 14.1 punktų reikalavimus. Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad J. T. autoįvykio metu vairavo atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausantį autobusą bei vykdė savo darbines pareigas šioje bendrovėje.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalį, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokiu būdu, atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kaip samdantis darbuotojus asmuo bei padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės, o tuo pačiu didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.
Byloje nėra ginčijamos ir aplinkybės dėl sumų, kurias ieškovas išmokėjo nukentėjusiesiems ir žuvusiųjų šeimų nariams, dydžio bei paties jų išmokėjimo fakto. Esminis ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar ieškovas, kaip socialinio draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, šiuo atveju turi teisę išieškoti šias išmokas iš žalą padariusio asmens.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi, socialinio draudimo įstaiga, išmokėdama socialinio draudimo išmokas nukentėjusiems ar jų šeimų nariams, išmokėtų išmokų dalimi atlygina įvykio metu padarytą žalą. Pagal to paties straipsnio 3 dalies nuostatą, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ socialinio draudimo įmokas mokėjo tik už savo darbuotojus, t.y. autoįvykio metu žuvusį J. T. bei sužalotą V. Š. . Ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovo J. T. šeimai bei V. Š. ar jo šeimai išmokėtas socialinio draudimo išmokas. Tuo tarpu kitiems autoįvykio metu nukentėjusiems asmenims ar jų šeimoms išmokėtas išmokas, ieškovui reikalaujant, vadovaujantis jau minėta CK 6.290 straipsnio 1 dalies norma, atsakovas privalo atlyginti.
Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog teismas privalėjo taikyti CK 6.1015 straipsnio pirmąją dalį, pagal kurią draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju subrogacija netaikoma. Minėta norma taikoma draudimo teisiniams santykiams, kylantiems iš draudimo sutarties. Tuo tarpu šios bylos šalių draudimo sutartis nesieja. Todėl ir normos, reglamentuojančios draudimo teisinius santykius, kylančius iš draudimo sutarties, negali būti taikomos.
Lietuvos Respublikos CK 6.283 ir 6.284 straipsniai reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, kai nukentėjęs asmuo nebuvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu ir žalą nukentėjusiajam ar teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims privalo atlyginti pats žalą padaręs asmuo. Šioje byloje nagrinėjamu atveju nukentėję asmenys buvo apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl šios normos nėra taikomos. Tačiau minėtos normos nepaneigia CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo atlyginimą, regreso teisės į žalą padariusį asmenį.
Kaip jau minėta, atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ socialinio draudimo įmokas mokėjo už savo darbuotojus, t.y. žuvusįjį J. T. bei V. Š. . Tuo tarpu už kitus autoįvykio metu nukentėjusius asmenis atsakovas socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad privalomąsias įmokas už draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe VSDF už nukentėjusius asmenis mokėjo kiti darbdaviai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti savo darbuotojo padarytą žalą, kai to regreso tvarka pagal Lietuvos Respublikos CK 6.290 straipsnio 3 dalį reikalauja socialinio draudimo įstaiga.
Kaip pripažįsta ir pats apeliantas, autoįvykis įvyko dėl jo darbuotojo kaltės ir pagal bendrąją įstatymo nuostatą darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės (CK 6.264 str.). Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad šiuo atveju turi būti taikoma DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, pagal kurią darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta nusikalstama veika. Darbo kodekso XVII skyrius reglamentuoja materialinės atsakomybės santykius dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkami jas atlikdamas (DK 245 str.). Šio skyriaus 255 straipsnis nustato atvejus, kada darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, padarytą darbdaviui. Tuo tarpu ieškovo ir atsakovo darbo santykiai nesieja ir apelianto nurodyta DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, nustatanti, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, padarytą jo nusikalstama veika šiuo atveju negali būti taikoma.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, padarė bylos duomenimis išvadas pagrįstas, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės bei proceso teisės normas ir pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Klaipėdos autobusų parkas“ 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.