- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-05
- Bylos Nr.
- I1-1913-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02532-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- E. S.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde (b. l. 2–3, 22) nurodė, kad 2023 m. gegužės 17d. buvo etapuojamas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Pravieniškių 1-asis kalėjimas) į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (toliau – Šiaulių kalėjimas), 2023 m. gegužės 24 d. buvo etapuojamas iš Šiaulių kalėjimo į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas), 2023 m. gegužės 29 d. buvo etapuojamas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą, 2023 m. liepos 2 d. buvo etapuojamas iš Šiaulių kalėjimo į Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą. Teigė, jog buvo etapuojamas daug kartų, tačiau atsimena tik šiuos 4 kartus. Nurodė, jog visų etapavimų metu jis turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo labai nešvarūs, nevalomi, juose mėtėsi šiukšlės. Dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus pareigūnams, bet pareiškėjo nusiskundimų pareigūnai nefiksavo ir į juos nereagavo. Konvojaus metu buvo demonstruojami šaunamieji ginklai, tai pareiškėjui sukeldavo neapykantos, baimės jausmus. Konvojavimo metu teko šlapintis į plastikinius butelius, nes kelionės metu nebuvo suteikiama galimybė pasinaudoti tualetu. Automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, už kurių galima būtų prisilaikyti. Automobilis važiuodamas mieste dažnai sustodavo, trūkčiojo, dėl to pareiškėją pykino. Netinkamos konvojavimo sąlygos pareiškėjui sukėlė nežmoniškus diskomforto jausmus, baimę, stresą, fizines, dvasines kančias, pareiškėjas jautėsi kankinamas ir žeminamas. Nurodė, jog turi problemų su sveikata ir nuo sėdėjimo automobilyje ant kieto pagrindo paūmėjo nugaros skausmai, tirpsta rankos.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (b. l. 26–29) nurodė, taip pat Viešojo saugumo tarnybos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad turimais duomenimis Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu: Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės 4 kartus skundo dalyko teisminio nagrinėjimo ribose. Pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė. Planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti. Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, pastabų neturėjo.
Nurodė, jog Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Viešojo saugumo tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turėjo ir turi nurodytus išvardintus dokumentus. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra vykdoma periodiškai.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jam atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta galimai neteisėtais atsakovės atstovės Viešojo saugumo tarnybos veiksmais, konvojuojant jį Viešojo saugumo tarnybos specialiaisiais konvojaus automobiliais netinkamomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 2023 m. gegužės 17 d., 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. gegužės 29 d., 2023 m. liepos 3 d. planiniu konvojaus maršrutu Pravieniškės-Šiauliai-Pravieniškės (b. l. 32, 35, 38, 38, 51) specialiaisiais automobiliais Iveco (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39, 40, 41, 42, 43, 44) ir VW Crafter (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45, 46, 47, 48).
Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog buvo konvojuojamas daugybę kartų, tačiau kada konkrečiai buvo vykdomi jo konvojavimai nenurodo (nurodo, tik paminėtus keturis kartus). Kadangi pareiškėjui nenurodžius konkrečių jo konvojavimo datų atsakovės atstovė neturi galimybės pateikti teismui duomenų, kada ir į kokias įstaigas buvo konvojuojamas pareiškėjas, šioje byloje vertintini pirmiau paminėti pareiškėjo konvojavimo atvejai.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog konvojavimo metu teko sėdėti ant kieto pagrindo, konvojavimo automobiliai buvo nešvarūs, konvojaus metu buvo demonstruojami šaunamieji ginklai, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, konvojavimo automobiliuose nebuvo įrengtų saugos diržų ir rankenų, automobiliui važiuojant mieste ir dažnai stabdant pareiškėją pykino.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 (toliau – Konvojavimo taisyklės).
Konvojavimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; kitos transporto priemonės.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 55 punktu, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: 55.1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai; 55.2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; 55.3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; 55.4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); 55.5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; 55.6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; 55.7. su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais; 55.8. 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); 55.9. elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai; 55.10. 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklių 55 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui ar rankenos. Pažymėtina, kad pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas teisės aktų nuostatas, Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, neįrengus ginčo automobiliuose saugos diržų konvojuojamiems asmenims ar rankenų skirtų laikytis, nenustatyta.
Taip pat Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, jog transporto priemonėje turi būti įrengiamos minkštos sėdynės, todėl pareiškėjo argumentai, dėl nepatogių sėdimų vietų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui. Konvojavimo žiniaraščiuose (b. l. 30–31, 33–34, 36–37, 49–50) pareiškėjo nusiskundimai dėl šių aplinkybių neužfiksuoti.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog mieste konvojavimo automobiliui dažnai stabdant jį pykino, pažymėtina, kad vairuojant automobilį mieste vairuotojui neabejotinai tenka jį stabdyti dažniau, nei vairuojant užmiestyje, stabdymo dažnumas priklauso nuo eismo sąlygų, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti Viešojo saugumo tarnybos neteisėtus veiksmus.
Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konvojavimo automobiliai jo konvojavimo metu buvo nešvarūs, juose mėtėsi šiukšlės, atsakovės atstovės pateiktuose Konvojavimo žiniaraščiuose pastabų ar skundų dėl švaros automobiliuose nėra. Konvojavimo taisyklių 52.2. punktas nustato, jog konvojavimo metu konvojuojamieji privalo palaikyti švarą transporto priemonėje ir kameroje, kai ji įrengta transporto priemonėje.
Teismas sprendžia, jog konvojuojamų automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nešvarių konvojavimo automobilių bei juose buvusių šiukšlių atmestini kaip nepagrįsti.
Viešojo saugumo tarnybos pateikti įrodymai – išduotos konvojavimo automobilių Techninės apžiūros rezultatų kortelės bei valstybės įmonės „Regitra“ išduoti transporto priemonių registracijos pažymėjimai (b. l. 39–48) patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Specialieji automobiliai prieš kiekvieną konvojavimą konvojaus pareigūno buvo apžiūrėti ir padaryta išvada, jog konvojuoti galima (b. l. 30–31, 33–34, 36–37, 49–50).
Dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, teismas pažymi, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 38 punktu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kreipiantis į Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ši teisė pareiškėjui nebuvo suteikta. Konvojavimo žiniaraščiuose jokie pareiškėjo nusiskundimai nėra užfiksuoti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis tualetu, atmetami.
Nors pareiškėjas nurodo, jog kreipėsi su skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, tačiau šie jo teiginiai abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kurio konvojavimo metu ir kokias pretenzijas reiškė konvojaus pareigūnams, todėl argumentai dėl nereagavimo į pareiškėjo skundus ir jų nefiksavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai demonstravo viešai šaunamuosius ginklus. Pagal Konvojavimo taisyklių 3.4. punktą konvojavimas – ginkluotas ir (ar) specialiai ekipuotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, transporto priemonėmis ir jų pristatymas į paskirties ar pasikeitimo punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai konvojavimo metu buvo su ginklais, nepažeisdami konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Viešojo saugumo tarnyba neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, tarp jų kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio nenustatyta. Nenustačius Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.