Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-28 · Byla Nr. N-62-1263-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-28
Bylos Nr.
N-62-1263-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N (9)–1263/2006Procesinio sprendimo kategorija – 29
„(S)“

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. rugsėjo 28 d.

VilniusLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,

susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (RAAD GGAI) pareigūnas V. G. 2005 m. gruodžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2005 m. spalio 19 d. nebuvo pateikęs duomenų medžiotojų sąvadui ir pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.1, 60.2 punktų reikalavimus, medžiojo „Kernavo“ medžioklės plotų vienete 2005 m. birželio 2, 5, 10, 12, 17, 21, 30 dienomis, liepos 5, 12, 19, 26, 28 dienomis, rugpjūčio 2 d., spalio 15 d. 2006 m. sausio 5 d. nutarimu jam už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje paskirta 150 litų bauda.

Šalies argumentai

V. G. kaip pareiškėjas, nesutikęs su jo nubaudimu, kreipėsi į apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad jis apkaltintas nepagrįstai, kadangi buvo padaryta neteisinga išvada apie tariamą jo medžiojimą su nepratęstu medžiotojo bilietu. Pažymi, kad pabandžius aplinkos apsaugos inspektoriui paaiškinti situaciją ir kitas aplinkybes, jis į tai nesigilino, paaiškindamas, kad vien parašų buvimas medžioklės lapuose yra pakankamas įrodymas apie tariamai padarytus pažeidimus. Medžioklės lapas išduodamas tik vieną kartą per mėnesį ir galioja tik tą mėnesį. Atskiroms medžioklėms atskiri medžioklės lapai neišduodami, todėl į tą vieną lapą surašomos visos to mėnesio medžioklės datos. Pagal jas vėliau tiesiog neįmanoma nustatyti, kokia data pasirašė konkretus asmuo. Be to, medžioklės lape pasirašo ne tik medžioklėje dalyvaujantys medžiotojai, bet kiti būrelio nariai, esantys tuo metu medžioklės plotuose, net jeigu jie ir nemedžioja, bet išklauso saugumo medžioklėje taisykles. 2005 m. birželio 2 d. jis bei dar keli būrelio nariai buvo medžioklės plotuose, bet ne medžioti, o tik paremontuoti senų ir pastatyti keletą naujų medžioklės bokštelių. Tą dieną šautuvo neturėjo ir nemedžiojo. Po remonto darbų turėjo vykti medžioklė, iš anksto buvo patikrinti medžiotojų bilietai ir primintos saugios medžioklės taisyklės. Visi ten buvusieji už tai ir pasirašė medžioklės lape. Analogiškai pasirašė ir kitame medžioklės lape, bet tąkart irgi nemedžiojo ir neturėjo šautuvo. Pasak jo, paprastai visi būrelio nariai, tuo metu esantys medžioklės plotuose, tiek realiai medžiojantys, tiek nemedžiojantys, būna iki medžioklės pabaigos, kursto laužą, verda arbatą ir t.t., nes po medžioklės tikisi gauti dalį sumedžiotos žvėrienos. Kad realiai nemedžiojo ATP protokole ir nutarime nurodytomis datomis, o tik pasirašė išklausęs saugumo taisyklių medžioklėje instruktažą, parašė 2006 m. sausio 5 d. paaiškinime. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti būrelio medžiotojai. Teigia, kad norima totališkai susidoroti su „Kernavo“ medžiotojų būreliu, jį išformuoti ir atimti pelningus būrelio medžioklės plotus, kuriuos vėliau galima toliau realizuoti. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2005 m. spalio 15 d. įvykusioje medžioklėje buvo varovu. Anot jo, jokiame teisės akte nenurodyta, kaip rašomos datos medžioklės lapuose. Medžiotojai - varovai taip pat pasirašo medžioklės lape.

Apygardos administracinis teismas po bylos išnagrinėjimo pagal pareiškėjo V. G. skundo argumentus pripažino, kad skundas atmetamas. Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje tvarką nustato Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258. Minėtų taisyklių 18.1 punkte įtvirtinta, kad medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma nėra privaloma vienerius metus nuo teisės medžioti suteikimo datos). Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 19 punktas nustato, kad medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lapo antroje pusėje turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, jų medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje (Medžioklės taisyklių 23 punktas). Tai, kad V. G. nesilaikė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje 18.1 punkto reikalavimo patvirtina medžioklės lapai Nr. 053080 ir Nr. 053073. Juose esantys įrašai liudija, kad medžioklės klubo „Kernavas“ medžioklės įvyko 2005 m. birželio 2, 5, 10, 12, 17, 21, 30 dienomis, liepos 5, 12, 19, 26, 28 dienomis, rugpjūčio 2 d., spalio 15 d. - kaip ir buvo nurodyta teisės pažeidimo protokole. Abiejuose medžioklės lapuose buvo įrašytas V. G. , nurodytas jo medžiotojo bilieto numeris. Pareiškėjas abu kartus dalyvavimą medžioklėje patvirtino savo parašu. Gi kaip matyti iš V. G. medžiotojo bilieto, jis iki 2005 m. spalio 19 d. (jau po įvykusių medžioklių), nebuvo pateikęs duomenų medžiotojų sąvadui. Nors teismo posėdyje liudytojai A. M. , P. K. , V. R. , L. J. K. , K. G. , Ž. K. , V. L. tvirtino, kad pareiškėjas teisės pažeidimo protokole nurodytomis datomis nemedžiojo, kad jis neturėjo šautuvo, tačiau šiuos parodymus teismas vertino kritiškai kaip suinteresuotų asmenų parodymus, nes minėti liudytojai ir pareiškėjas yra to paties medžiotojų būrelio nariai; be to, P. K. teismo posėdyje nurodė, kad kai kurie iš jų už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn. Tokiu būdu analogiškai vertinti ir medžiotojų, priklausančių klubui „Kernavas“ 2006 m. sausio 6 d. teikti paaiškinimai. Teismas pripažino, jog išvardinti liudytojai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl parodymai šališki.

II.

Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti apygardos administracinio teismo nutartį ir patenkinti jo prašymą. Kategoriškai teigia, kad nutarime ir teismo nutartyje nurodytomis 2005 metų birželio, liepos, rugpjūčio ir spalio dienomis jis nemedžiojo. Jo medžioklės bilietas buvo oficialiai pratęstas 2005 m. spalio 20 d. ir tik nuo šios datos galėjo medžioti. Nors gamtosaugininkų nutarime nurodyti tik du medžioklės lapai bei tariamas jo medžiojimas protokole nurodomas nuo 2005 m. birželio 2 d. iki 2005 m. rugpjūčio 2 d. Mano, kad teismas be įrodymų išeina už šio nutarimo ir jo pirminio skundo ribų ir pats kažkodėl savo nutartyje išplečia šį terminą net iki 2005 m. spalio 15 dienos. Su tuo kategoriškai nesutinka ir prašo šią teismo nutarties dalį panaikinti. Teismas, atmesdamas skundą, remiasi Medžioklės taisyklių 18. l punktu, 19 ir 23 punktais, tačiau, jo manymu, neteisingai jas interpretuoja. Taisyklių 18.l punktas įtvirtina, kad medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą. Tiek savo paaiškinimuose, tiek teismo metu parodė, kad nurodytomis datomis medžioklėse nedalyvavo, o buvo ten nuvykęs remontuoti bokštelių arba dalyvavo kaip varovas ir tada net neturėjo šautuvo. Tą patvirtino ir liudytojai A. M. , P. K. , V. R. , L. J. K. , K. G. , Ž. K. , V. L. , dalyvavę tose medžioklėse ir savo akimis matę tuos įvykius. Vienok, teismas šių visų liudytojų parodymus įvertino kritiškai, o pačius liudytojus nurodė kaip suinteresuotus, tik neaišku kuo, juo labiau, kad jie buvo įspėti ir pasirašė už savo parodymų teisingumą. Teismas faktiškai nubraukė 7 asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykius parodymus ir kažkodėl patikėjo vieno valdininko V. P. žodžiais, kuris pripažino, kad jokių reidų tuomet nedarė, pats nieko nematė, o nubaudė mane sėdėdamas savo kabinete vien tik už parašą medžioklės lape. Tai nelogiška ir prieštarauja įstatymams bei teisės principams, nustatantiems, kad visi liudytojai yra lygūs ir jų parodymai lygiaverčiai, neišskiriant kažkurio vieno virš visų ir jo nesureikšminant. Mano, kad teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus ir be pagrindo įvardino juos šališkais. Taisyklių 19 punktas nustato, kad medžioklės lapas - tai dokumentas, kuriuo leidžiama jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Medžioklės lapą pildo medžioklės vadovas, o ne konkretus medžiotojas, kuris neatsako už žinių jame teisingumą. Niekur norminiuose aktuose nenurodyta, kad varovas, irgi išklausęs saugumo medžioklėje instruktažą, neturi arba negali pasirašyti medžioklės lape. Kadangi varovai paprastai būna būrelio nariai, nors patys tuo metu ir nemedžioja, jie pasirašo medžioklės lape, kaip tą padarė ir jis, nors tvirtina, kad tada nemedžiojo, o buvo tik pasyvus medžioklės dalyvis. Teismui pateikė dar papildytus 2006 m. sausio 6 d. „Kernavo“ būrelio medžiotojų paaiškinimus (2 lapai) ir prašo į juos objektyviai atsižvelgti. Neteisingai traktuojamas ir Taisyklių 23 punktas. Pats parašas lape dar savaime neįrodo, kad konkretus asmuo, šiuo atveju jis, realiai dalyvavo medžioklėje, t. y. medžiojo. Buvo atvejų, kad medžiotojas, prieš medžioklę išklausęs saugumo instruktažą, pasirašo lape, bet po to jam paskambina mobiliu telefonu, pvz. artimieji ar darbo (verslo) reikalais ir tas asmuo skubiai išvyksta medžioklei dar neprasidėjus bei joje nedalyvauja, bet jo parašas lape lieka. Todėl prašytų teismo patį parašą medžioklės lape vertinti kritiškai, atsižvelgiant į jo parodymus bei realių dalyvių, akivaizdžiai tai mačiusių ir patvirtinusių faktus, liudytojų parodymus. Nori papildomai teismui paaiškinti, kad tarp departamento ir būrelio yra įtempti santykiai, nes apie neteisėtus gamtosaugos pareigūnų veiksmus jie pranešė Aplinkos ministerijai ir Seimo kontrolieriui, kurie pripažino informaciją pareigūnų atžvilgiu teisingą ir juos nubaudė. O tai ir buvo pagrindas bei motyvas jiems keršyti ir su juo, kaip skundo iniciatoriumi, stengtis susidoroti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

III.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas tikina, kad jam inkriminuotas pažeidimas neįrodytas ir tai patvirtina jo būrelio medžiotojai. Aplinkybė, kad jis medžiotojo, nustatoma vien iš jo parašų medžioklės lapuose. Tvirtinama, kad apygardos administracinis teismas neargumentuotai atmetė liudytojų parodymus.

Reikia sutikti su apeliantu, kad apygardos administracinio teismo nutartyje liudytojų atmetimas neatitinka teisėje priimtų taisyklių. Nepakanka vien tokio nurodymo, kad liudytojų, kurie būdami to paties klubo medžiotojais, parodymais negalima vadovautis, nes jie potencialūs melagiai. Gal toks duomenų atmetimas galimas ginčo byloje, kur įtvirtintas rungimosi principas ir kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo teiginių pagrįstumą. Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis, V. G. , gali laisvai pasirinkti bet kokį gynybos būdą. Taigi, visos abejonės turėtų būti vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Iš to darytina išvada, kad apygardos administracinis teismas nutartyje padaryta išvada negali būti pripažinta pagrįsta ir atitinkanti ATPK 257 straipsnio nuostatas.

Todėl byloje surinktųjų įrodymų vertinimo procedūra turi būti pakartota ir padaryta argumentuotai, vienodai vertinant visus įrodymus ir neignoruojant teisės principų, kad kaltę turi įrodyti kaltinimą pareiškusi institucija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir V. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas