- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- eI2-4646-331/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02722-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono savivaldybė
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybė dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. KS-278 (toliau – ir Sprendimas) pripažino pareiškėją pažeidus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir VPIDĮ) 15 straipsnio nuostatas, nes nepraėjus vieniems metams nuo baigimo eiti Trakų rajono savivaldybės tarybos narės pareigas 2021 m. kovo 31 d. įsidarbino UAB „Trakų šilumos tinklai“ direktore, o per paskutinius vienus darbo einant tarybos narės pareigas metus dalyvavo svarstant ir priimant 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“, kuriuo bendrovei iš savivaldybės biudžeto skirta 35 000 Eur, o taip pat dalyvavo svarstant ir priimant 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“, susijusį su bendrovės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu bei pasiūlė UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybai nutraukti darbo sutartį su pareiškėja.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. KS-278 ir priteisti teismo išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, nes šiuos sprendimus rengė, svarstė ar priėmė ne pareiškėja, o kolegiali institucija - savivaldybės taryba, kurioje pareiškėja aktyvaus vaidmens, susijusio su analizuojamu aktu, neturėjo. Tokių faktinių aplinkybių nėra nurodyta skundžiamame akte, jos objektyviai neegzistuoja, išskyrus dalyvavimą tarybos posėdyje ir balsavimą, o atsakovas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kad pareiškėja tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus.
2.2. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Trakų šilumos tinklai“ pagrindinė veikla yra reguliuojama, ir įmonė negali dengti savo kitų sąnaudų, nesusijusių su šildymo ir karšto vandens gamyba ir tiekimu, per reguliuojamos veiklos kainas. Todėl renovacijos programos vykdymas bendrovei tapo finansine našta. Nuo 2019 m. Trakų rajono savivaldybė kasmet skiria UAB „Trakų šilumos tinklai“ deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą - 35 tūkstančius eurų, kuri buvo apskaičiuota įvertinus realias pagrįstas įmonės patiriamas sąnaudas ir gaunamas pajamas daugiabučių namų renovacijos programos vykdymo eigoje.
2.3. Teigia, kad pareiškėja, būdama Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, neatliko jokių veiksmų, dėl kurių kiltų akivaizdus ar tariamas interesų konfliktas, nes kaip jau buvo minėta, karšto vandens kainos nustatymas griežtai reglamentuojamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ patvirtinos Karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) ir tokiu sprendimu nėra kontroliuojama veikla ir taip pat nėra skiriama jokių lėšų UAB „Trakų šilumos tinklai“.
2.4. Pažymi, kad atsakovas netinkamai išaiškino „priežiūros“, „kontrolės“ bei „su turtu susijusio sprendimo“ sąvokos. Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. SI E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ neatitinka VPIDĮ 15 straipsnio požymių, nes šiuo sprendimu nebuvo atlikta jokia UAB „Trakų šilumos tinklai“ veiklos priežiūra ar kontrolė, nebuvo skirtos jokios lėšos (sprendimas nesusijęs su turtu), o tik nustatytos karšto vandens kainos dedamosios dalys, kurių negalima vertinti nei kaip priežiūros ar kontrolės (Trakų rajono savivaldybės taryba nevertino jokios UAB „Trakų šilumos tinklai“ veiklos), nei kaip lėšų skyrimo, nes už karštą vandens tiekimų sumoka vartotojai pagal bendrovės pateikiąs sąskaitas. Pareiškėja neatliko veiksmų dėl kurių kiltų interesų konfliktas, nes karšto vandens kainos nustatymas griežtai reglamentuojamas Metodikos, tokiu sprendimu nėra kontroliuojama veikla ir taip pat nėra skiriama jokių lėšų UAB „Trakų šilumos tinklai “.
2.5. Mano, kad teisė pasirinkti darbą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Tuo tarpu VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtinta specialioji teisės norma, kuri apriboja šią konstitucinę asmens teisę. Teismai formuoja nuoseklią teismų praktiką, kad nuostatos, kuriomis nustatyti draudimai ir apribojimai, negali būti aiškinamos plečiamai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti teisinių pasekmių, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Komisija, atlikusi tyrimą, nustatė, kad savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. posėdyje buvo svarstomi ir priimti sprendimai Nr. SlE-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“ ir Nr. S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“. Svarstant ir priimant (balsuojant) minėtus sprendimus posėdyje dalyvavo ir savivaldybės tarybos narė - pareiškėja. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Savivaldos įstatymas) 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad vena iš savivaldybės tarybos nario pareigų yra dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose. Priimant minėtus sprendimus pareiškėja ėjo valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas, todėl, kad 2021 m. vasario 25 d. posėdyje, įgyvendindama Savivaldos įstatymo 23 straipsnio 1 punkto nuostatas, dalyvavo kaip Savivaldybės tarybos narė.
3.1. Pažymi, kad viena iš aplinkybių, kurią būtina nustatyti, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas, yra tai, ar eidamas šias pareigas, jis tiesiogiai rėmė, svarstė ar priėmė atitinkamo pobūdžio sprendimus. Kaip Komisija nustatė, vykdydama tarybos narės pareigas, pareiškėja dalyvavo savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir priimant sprendimus Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14.
3.2. Atkreipė dėmesį, kad Komisija pareiškėjai VPIDĮ nuostatų pažeidimą konstatavo ne todėl, kad ji dalyvavo (fiziškai) savivaldybės tarybos posėdyje, kai buvo svarstomi ir priimami sprendimai Nr. S1E-2 ir Nr. S1E-14, tačiau todėl, kad, eidama savivaldybės tarybos narės pareigas (vykdydama jai suteiktus tarnybinius įgaliojimus), dalyvavo svarstant ir priimant minėtus sprendimus, t. y. dalyvavo sprendimų svarstymo ir priėmimo etapuose (teisėkūroje), kas neabejotinai reiškia, jog svarstė ir priėmė šiuos sprendimus.
3.3. Komisija nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad dalyvavimas savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant, pagal aktualų teisinį reguliavimą, nėra pakankamas VPIDĮ 15 straipsnio pažeidimui konstatuoti, nes šioje situacijoje akivaizdu, kad savivaldybės tarybos narės įgaliojimų vykdymas, dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant ir priimant sprendimus Nr. SlE-2 ir Nr. S1E-14, reiškia, kad tarybos narė svarstė minėtus sprendimus ir juos priėmė. VPIDĮ 15 straipsnio dispozicija nenustato, kad sprendimų rengimas, svarstymas ar priėmimas, turi būti individualus ir negali būti taikomas, kai sprendimai svarstomi ir priimami kolegialiuose subjektuose. Be to, VPIDĮ 15 straipsnio formuluotė – „tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė“ reiškia, kad asmuo tai darė asmeniškai (be tarpininkų), t. y. šiuo atveju kaip savivaldybės tarybos narė - pareiškėja. Savivaldybės tarybos nario dalyvavimas savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame svarstomi ir priimami sprendimai, turėtų būti suprantamas kaip tiesioginis sprendimų svarstymas ir tiesioginis balsavimas (sprendinių priėmimas). Todėl pareiškėja, eidama tarnybines pareigas, dalyvavo sprendimo svarstyme, VPIDĮ 15 straipsnio kontekste, tai reiškia, kad ji svarstė sprendimą ir dalyvavo jo priėmime.
3.4. Teigia, kad skundžiamame sprendime Komisija aiškiai, motyvuotai pasisakė, kaip minėtas sprendimas yra susijęs su kontrole/priežiūra bei bendrovės turtu. Be to, vadovavosi ir centrinio viešojo administravimo subjekto - Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, kurios kompetencija yra šildymo ir karšto vandens kainodaros kontrolė ir priežiūra, pagrįsta nuomone. Skundžiamame sprendime pažymėjo, kad VPIDĮ nepateikia sąvokų „priežiūra“', ir „kontrolė“ apibrėžimo, todėl administracinėje teisėje priežiūros kontrolės funkcijos dažniausiai siejamos su viešojo administravimo veikla viešojo administravimo subjektui stebint, tikrinant šiam subjektui pavaldžių ar nepavaldžių subjektų elgesio atitiktį teisės aktų normoms ir, nustačius neatitiktį (pažeidimą), taikant tam tikras poveikio (koregavimo, baudimo) priemones. Komisija ginčo sprendime nuosekliai ir išsamiai išanalizavo teisėkūroje vartojamos priežiūros apibrėžimą, Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, Šilumos ūkio įstatymo reguliavimą, Šilumos kainų nustatymo metodiką. Minėto reguliavimo pagrindu Komisija padarė išvadą, kad sprendimas S1E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ yra susijęs ne tik su bendrovės veiklos priežiūra, kontrole, bet ir turtu.
3.5. Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
4. Suinteresuotas asmuo Trakų rajono savivaldybė prašo pareiškėjos skundą patenkinti. Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėja jokių tiesioginių veiksmų neatliko, nes 2021 m. vasario 25 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo”, kuriuo UAB „Trakų šilumos tinklai“ skirta renovuotų daugiabučių namų administravimui 35 000 Eur, yra iš esmės tęstinio pobūdžio sprendimas, o pagrindinis sprendimas priimtas dar 2019 metais kuomet UAB „Trakų šilumos tinklai“ atstovai kreipėsi į projekto vykdytoją - Trakų rajono savivaldybę - su pagrįstu prašymu kompensuoti trūkstamą dalį administravimo lėšų. Nuo 2019 m. Trakų rajono savivaldybė kasmet skiria UAB „Trakų šilumos tinklai“ deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą - 35 000 eurų, kuri buvo apskaičiuota 2019 metais įvertinus realias pagrįstas įmonės patiriamas sąnaudas ir gaunamas pajamas daugiabučių namų renovacijos programos vykdymo eigoje, todėl pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. nerengė, nesvarstė ir nepriėmė jokio naujo sprendimo, kuris pakeistų prieš tai priimtus sprendimus.
4.1. Teigia, kad viena pagrindinių UAB „Trakų šilumos tinklai“ vykdomų veiklų yra reguliuojama centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo veikla. Be Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo ir eilės poįstatyminių aktų, reguliuojančių tokią veiklą, yra atskiras reguliavimas tokios veiklos kainodarai. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba, kurios kompetencijoje yra šildymo ir karšto vandens kainodaros kontrolė ir priežiūra, 2009 m. liepos 21d. nutarimu Nr. 03-106 patvirtino Metodiką. Metodikoje įtvirtinti karšto vandens nustatymo, derinimo ir kontrolės principai. Metodika yra privaloma visiems karšto vandens tiekėjams. Todėl savivaldybės taryba, nustatydama karšto vandens kainų dedamąsias dalis, negali nesivadovauti Metodika, todėl tiek Savivaldybės administracijos, tiek Savivaldybės tarybos įgaliojimai šiuo atveju yra griežtai apriboti Metodikos principų ir tėra formalūs.
4.2. Savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. SI E-14 „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“ nepatenka į Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytus sprendimus, nes šiuo sprendimu nebuvo atlikta jokia UAB Trakų šilumos tinklai veiklos priežiūra ar kontrolė, nebuvo skirtos jokios lėšos, o tik nustatytos karšto vandens kainos dedamosios dalys, kurių negalima vertinti nei kaip priežiūros ar kontrolės, nei kaip lėšų skyrimo, nes už karšto vandens tiekimą sumoka vartotojai pagal bendrovės pateiktas sąskaitas, todėl Trakų rajono savivaldybė nesutinka su Komisijos teiginiu, jog minėtas sprendimas susijęs su UAB „Trakų šilumos tinklai“ turtu.
4.3. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas prašė pareiškėjos skundą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimo, kuriuo pareiškėją pripažinta pažeidus VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad pareiškėja Trakų savivaldybės tarybos narės priesaiką davė ir šios savivaldybės tarybos narės įgaliojimus įgijo 2019 m. balandžio 8 d.
6.1. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. S1E-2 2 priedo „Trakų rajono savivaldybės 2021 metų asignavimai savarankiškoms funkcijoms atlikti“ skyriuje „Savivaldybės valdymo programa (1)“, 34 punkte, nurodyta, kad Programos ir Asignavimų valdytojui - bendrovei Trakų šilumos tinklams (renovuotų daugiabučių administravimas) skiriama 35 000 Eur. Tarybos posėdžio protokole Nr. TP1E-1 užfiksuota, kad darbotvarkės antras klausimas yra „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“. Pareiškėja dalyvavo svarstant minėtąjį klausimą ir dėl jo balsavo. Protokole nurodoma, kad sprendimas priimtas bendru sutarimu (už - 24, prieš - 0, susilaikė - 0, nebalsavo - 0).
6.2. Trakų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. SI E-14 nustatė UAB „Trakų šilumos tinklai“ Aukštadvario katilinės, Senųjų Trakų katilinės ir Salkininkų katilinės karšto vandens kainų dedamąsias (be PVM). Posėdžio protokole Nr. TP1E-1 užfiksuota, kad darbotvarkės keturioliktas klausimas yra „Dėl UAB Trakų šilumos tinklų karšto vandens kainų dedamųjų nustatymo“. Pareiškėja dalyvavo svarstant minėtąjį klausimą ir dėl jo balsavo (sprendimas priimtas bendru sutarimu).
6.3. Pareiškėjos savivaldybės tarybos narės įgaliojimai nutrūko 2021 m. kovo 26 d, o nuo 2021 m. kovo 31 d. ji užėmė bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ direktorės pareigas, tai patvirtina 2021 m. kovo 29 d. bendrovės valdybos posėdžio protokolas Nr. 4.
7. Pareiškėjos teigimu, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, nes šiuos sprendimus rengė, svarstė ar priėmė ne pareiškėja, o kolegiali institucija - savivaldybės taryba, kurioje pareiškėja aktyvaus vaidmens, susijusio su analizuojamu aktu, neturėjo.
9. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – ir VPIDĮ), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir Komisijos įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ).
9.1. VPIDĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.
9.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Komisijai, gavusiai suinteresuoto asmens pranešimą (skundą), jame pateikti duomenys turi būti pakankami konstatuoti, kad yra valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų asmeninis suinteresuotumas (moralinis įsipareigojimas) dalyvauti priimant atitinkamą sprendimą ar dalyvauti jį priimant, o kilus pagrįstoms abejonėms dėl galimo interesų konflikto buvimo, Komisija turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl jai adresuoto pranešimo (skundo) apie tariamai padarytus teisės pažeidimus priėmimo nagrinėti iš esmės (2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1601/2013).
10. Iš pateiktos medžiagos ir ginčijamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pareiškėja, būdama Trakų savivaldybės tarybos nare, per paskutinius vienus metus iki įsidarbinimo bendrovėje „Trakų šilumos tinklai“ direktore, tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su bendrovės veiklos priežiūra ar kontrole; sprendimus, kuriais bendrovei buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus (Tarybos sprendimai Nr. S1E-2 ir Sprendimą Nr. SI E-14). Pareiškėja dalyvavo 2021 m. vasario 25 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl sprendimo Nr. S1E-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patvirtinimo“. Šiuo sprendimu Savivaldybės taryba iš Savivaldybės biudžeto skyrė Bendrovei (programos ir asignavimų valdytojai) 35 000 Eur renovuotų daugiabučių administravimui. Viena iš Bendrovės veiklų - daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimas ir administravimas. Nuo 2019 metų savivaldybė kasmet skiria Bendrovės deleguotai funkcijai vykdyti nustatyto dydžio fiksuotą tikslinę sumą - 35 000 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėja, eidama Savivaldybės tarybos narės pareigas per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai dalyvavusi svarstant ir priimant sprendimą, kuriuo bendrovei „Trakų šilumos tinklai“ buvo skirta lėšų iš savivaldybės biudžeto, ir nepraėjus vieniems metams nuo darbo savivaldybėje pabaigos įsidarbinusi bendrovėje, pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvaudama 2021 m. vasario 25 d. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstant, balsuojant ir priimant sprendimus Nr. S1E-2, Nr. S1E-14, pareiškėja neinformavo tarybos narių, jog bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ valdyba 2021 m. vasario 23 d. pritarė jos skyrimui į bendrovės direktorės pareigas.
12. Įvertinęs teisinį reglamentavimą, kuriuo vadovaudamasi bendrovė „Trakų šilumos tinklai“ skaičiuoja karšto vandens kainų dedamąsias, o Trakų savivaldybės taryba jas nustato, teismas sprendžia, kad minėtos dedamosios yra susijusios su būtinosiomis (pastoviomis ir kintančiomis) karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudomis, kurios yra tiesiogiai susijusios su bendrovės turtu. Todėl Trakų savivaldybės tarybos sprendimas Nr. SI E-14 yra tiesiogiai susijęs su Bendrovės veiklos priežiūra, kontrole bei turtu, o pareiškėja, dalyvaudama svarstant ir priimant sprendimą Nr. S1E-14 ir nepraėjus vieniems metams nuo darbo savivaldybėje pabaigos įsidarbinusi bendrovėje, taip pat pažeidė VPIDĮ 15 straipsnio nuostatas.
13. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad dalyvavimas Trakų savivaldybės tarybos posėdyje svarstant ir balsuojant, nėra pakankamas pagrindas VPIDĮ 15 straipsnio pažeidimui konstatuoti. Teismo vertinimu, pareiškėjos, kaip Trakų savivaldybės tarybos narės įgaliojimų vykdymas, dalyvaujant savivaldybės tarybos posėdyje, svarstant ir priimant Sprendimus Nr. SlE-2 ir Nr. S1E-14, reiškia, kad pareiškėja, kaip tarybos narė svarstė minėtus sprendimus, už juos balsavo, jie buvo priimti, todėl tiesiogiai rengė, svarstė ir priėmė paminėtus sprendimus.
14. Ginčo sprendimo rezoliucinėje dalyje Komisija pasiūlė UAB „Trakų šilumos tinklai“ valdybai nutraukti darbo sutartį su pareiškėja, nes įsidarbindama bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ direktore, ji buvo Trakų rajono savivaldybės tarybos nare, t. y. ėjo savivaldybės tarybos narės pareigas, per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su bendrovės veiklos priežiūra, kontrole ir turtu, taip pat dalyvavo skiriant bendrovei finansavimą iš Savivaldybės lėšų. Teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo pareiškėjos VPIDĮ 15 straipsnio pažeidimą, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 30 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai pasiūlė bendrovės valdybai nutraukti darbo sutartį su pareiškėja ir paprašė apie Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkte pateikto siūlymo svarstymo rezultatus bei priimtus sprendimus per 30 dienų nuo siūlymo gavimo dienos informuoti Komisiją. Todėl Komisija neviršijo savo įgaliojimų, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjos įsidarbinimas bendrovėje „Trakų šilumos tinklai“ direktore neatitinka VPIDĮ 15 straipsnio nuostatų, nes valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo pažeidęs VPIDĮ 15 straipsnio reikalavimus, kurių esmė yra apribojimas dirbti, turėjo teisę siūlyti bendrovės valdybai nutraukti su pareiškėja darbo sutartį.
15. Taigi, bylos medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėja, eidama Trakų rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, per paskutinius vienus darbo metus tiesiogiai dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su bendrovės „Trakų šilumos tinklai“ veiklos priežiūra, kontrole ir turtu, taip pat dalyvavo bendrovei skiriant finansavimą iš Trakų rajono savivaldybės lėšų, teismo vertinimu, pareiškėjos įsidarbinimas bendrovėje „Trakų šilumos tinklai“ direktore prieštarauja VPIDĮ 15 straipsnio nuostatoms, todėl Komisija pagrįstai pasiūlė bendrovės valdybai nutraukti darbo sutartį su pareiškėja.
16. Pareiškėjos teigimu, teisė pasirinkti darbą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, tuo tarpu VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtina specialioji teisės norma, kuri apriboja šią jos konstitucinę asmens teisę.
16.1. Teismas pažymi, kad VPIDĮ ketvirtasis skirsnis numato apribojimus pasibaigus tarnybai. Šio VPIDĮ 15 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuris eidamas šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas per paskutinius vienus darbo einant šias pareigas metus tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su juridinio asmens (nepaisant jo teisinės formos ir nuosavybės) veiklos priežiūra ar kontrole, arba sprendimus, kuriais šiam juridiniam asmeniui buvo skirta lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir pinigų fondų, ar kitus su turtu susijusius sprendimus, baigęs eiti šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas pareigas vienus metus negali eiti pareigų šiame straipsnyje nurodytame juridiniame asmenyje, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. VPIDĮ 2 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, profesinės karo tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.
16.2. Taigi, pareiškėja, kaip valstybės tarnautoja, priskiriama asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ratui VPIDĮ prasme. VPIDĮ 15 straipsnis numatantis apribojimus dirbti pasibaigus tarnybai, neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas ir tiesiogiai nesieja nustatytų ribojimų su konkrečiomis pasekmėmis – interesų konfliktu ar sprendimų priėmimu, turtiniu suinteresuotumu ir kt. Todėl pareiškėjos teiginys, kad jos atžvilgiu netaikomos Interesų derinimo įstatymo 15 straipsnio nuostatos, laikytinas nepagrįstu. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio nuostatas, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių. Todėl pareiškėjai ginčijamu sprendimu niekaip neribojama teisė laisvai pasirinkti darbą, turėti verslą, teisė į tinkamas, saugias bei sveikas darbo sąlygas, todėl VPIDĮ 15 straipsnyje įtvirtina specialioji teisės norma, neriboja šios pareiškėjos konstitucinės teisės.
17. Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
18. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. KS-278 yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo tenkinti skundo jame išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
19. Teismui atmetus pareiškėjos skundą nėra pagrindo priteisti teismo išlaidas.
20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.