Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-21 · Administracinė byla Nr. I-1685-463/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-21
Bylos Nr.
I-1685-463/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
D. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 14–18), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laikotarpiais nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2015 m. sausio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Teigė, kad buvo pažeisti minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimai. Į kameros plotą buvo įskaityti joje esantys baldai. Nebuvo galimybių judėti, buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Kamerose nuolat kildavo konfliktinės situacijos dėl per mažo kameros ploto.

Be to, nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apšvietimas ir tai kenkė jo regėjimui. Kamerose buvo šalta, tamsu ir drėgna. Rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais. Asmens ir daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis.

Akcentavo, kad pareigūnai tyčia piktnaudžiavo jiems suteiktomis teisėmis. Žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nesudarant tinkamų laikymo sąlygų.

Teigė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros nebuvo atitvertas. Nebuvo įrengtos atskiros oro šalinimo sistemos. Nuolat sklido nemalonus kvapas. Buvo neužtikrintas jo privatumas atliekant gamtinius reikalus. Buvo netinkamas apšvietimas, visą laiką buvo įjungtas apšvietimas, skaudėjo akis, galvą. Kamerose nebuvo karšto vandens. Be to, neišduodamas priemonės indam plauti, todėl indai buvo riebaluoti nebuvo tinkamų galimybių jų išsiplauti. Taip pat nurodė, kad nebuvo veidrodžio, lentynėlės, skirtos higienos priemonėms laikyti bei kito būtino inventoriaus.

Dėl skunde nurodytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 18). Pareiškėjui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei prašė priteisti 4,26 Eur išlaidų, patirtų teismui teikiant medžiagą (b. 1. 31–39).

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas per Lukiškių TI-K vyko tranzitu ir tik trumpais laikotarpiais buvo laikomas įstaigoje. Kai kuriais laikotarpiais buvo laikomas nepažeidus plot reikalavimo, o kai kuriais laikotarpiais pripažino – pažeidus šį reikalavimą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių, pripažino, kad galėjo būti pažeistas ploto reikalavimas. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Kamerose laikomiems asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Vykdomi graužikų naikinimo darbai.

Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, ginčui aktuali redakcija galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 21 punkto reikalavimų ir nepažeidžia pareiškėjo privatumo. Pabrėžė, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kameros vėdinamos natūraliai per langą, toks įrengimas atitinka minėtos higienos normos 24 punkto reikalavimus. Pabrėžė, kad kratos ir asmens apžiūros atliekamos laikantis teisės aktų reikalavimų. Priėmimo-paskirstymo punkte valymo darbai atliekami reguliariai, siekiant palaikyti patalpose sanitarinę švarą. Pažymėjo, kad suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei asmenų prašymus laikyti atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Akcentavo, kad per Lukiškių TI-K vyko tranzitu ir įstaigoje buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais. Skundą grindė abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą laikė nepagrįstu bei vertino kaip siekį pasipelnyti iš valstybės. Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nei žalos, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio nepagrindė.

Prašė priteisti 4,26 Eur realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo, t. y. už 71 lapą pateiktų kopijų teismui.

Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2015 m. sausio 27 d.

Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2015 m. sausio 27 d. ir tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki septynių asmenų kamerose, kurių plotas nuo 6,52 kv. m iki 40,40 kv. m (b. l. 31–32). Tokie duomenys atitinka ir pareiškėjo Apskaitos kortelėje nurodytus duomenis (b. l. 41–52).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).

Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, t. y. 3,6 kv. m, 8 paras. Nepažeidus šio reikalavimo – 24 paras. Taigi, pareiškėjas itin trumpais laikotarpiais buvo laikomas Lukiškių TI-K. Kaip atsakovas nurodė, per Lukiškių TI-K vyko tranzitu. Konstatuotina, kad buvo pažeistas ploto reikalavimas, kai pareiškėjas buvo laikomas: 2014 m. spalio 17 d. kameroje Nr. 121, kurios plotas 7,38 (laikomi trys asmenys); 2014 m. lapkričio 11 d. kameroje Nr. 117, kurios plotas 7,31 kv. m, laikomi 4 asmenys; 2014 m. lapkričio 19 d. kameroje Nr. 105, kurios plotas 7,38 kv. m, laikomi 4 asmenys; 2014 m. lapkričio 20 d. kameroje 105, kurios plotas 7,38 kv. m., laikomi trys asmenys; 2014 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 357, kurios plotas 6,52 kv. m, buvo laikomi du asmenys; 2015 m. sausio 21 d. kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m, laikomi 4 asmenys; 2015 m. sausio 25 d.–sausio 26 d. kameroje Nr. 375, kurios plotas 7,37 kv. m, laikomi trys asmenys. Pažymėtina, kad teisėje terminai skaičiuojami paromis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 20 d. buvo laikomas pažeidus kameros ploto reikalavimą. Teismas remiasi Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kurių pareiškėjas neginčijo.

Darytina išvada, kad kiti pareiškėjo nurodyti nepatogumai kameroje (baldai, negalėjimas judėti, dažnos konfliktinės situacijos) neišvengiamai susiję su per mažu kamerų plotu. Reikalavimo, kad baldai nebūtų įskaityti į bendrą kameros plotą, teisės aktai nenustato.

Pažymėtina Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad erdvės trūkumas gali būti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010-12-16 sprendimas byloje Trepashkin prieš Rusiją; 2014-09-15 sprendimas byloje Logothetis ir kt. prieš Graikiją).

Be to, pareiškėjas skunde teigė, kad netinkamas apšvietimas, kamerose tamsu, šalta, drėgna.

Teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktuose ginčui aktualiuose patikrinimo aktuose (b. l. 58–73) pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nebuvo užfiksuota. Pažymėtina, kad patikrinimo aktai, kuriuose atlikti patikrinimai po 2015 m. sausio 27 d., kai išvyko pareiškėjas iš Lukiškių TI-K, ginčui neaktualūs ir nevertinami (b. l. 74–104). Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad atliekami kenkėjų naikinimo darbai (b. l. 105–111). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų kreipėsi į administraciją. Pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai dėl netinkamų laikymo sąlygų (apšvietimas, drėgmė, šaltis) yra nekonkretūs, neindividualizuoti, todėl teismas šiuos teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose kamerose, kokiu laikotarpiu buvo sudarytos netinkamos laikymo sąlygos. Pažymėtina, kad pareiškėjas per Lukiškių TI-K vyko tranzitu, jo laikymo laikotarpiai buvo itin trumpi. Jis buvo laikomas skirtingose kamerose.

Taip pat atmestini ir pareiškėjo teiginiai dėl netinkamai atliekamų asmens ir daiktų apžiūrų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į administraciją su tokio pobūdžio skundais. Jis neindividualizavo šio pažeidimo, todėl šie teiginiai laikytini nepagrįstais. Patikrinimo aktuose nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamų laikino sulaikymo patalpų.

Taip pat ir pareiškėjo teiginiai dėl laikymo su rūkančiais asmenimis laikytini nepagrįstais. Jis abstrakčiai nurodė, kad kamerose nerūkantys laikomi su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas nenurodė, ar jis pats yra nerūkantis, ar į administraciją kreipėsi su prašymu perkelti į kitas kamerose, kur laikomi nerūkantys asmenys. Nenurodė, kokiose konkrečios kamerose ir kada jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti ir atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas esminiu pažeidimu pripažįsta minimalaus kameros ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, pažeidimą – 8 paras.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjas 8 paras buvo laikomas pažeidžiant nustatytą minimalų kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Teismas konstatuoja, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui kėlė diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas. Pareiškėjas skunde jokių išskirtinių nusiskundimų sveikata nenurodė ir šioms aplinkybėms pagrįsti duomenų nepateikė.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į esminę sąlygą – kalinimo trukmę (8 paros), daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 75 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.

Lukiškių TI-K prašymas priteisti 4,26 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, netenkinamas. Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė teismui, vykdydamas teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį (b. l. 22–23). Kadangi įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą, tai Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Jolanta Malijauskienė