Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (registruotas darbo biržoje), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2012-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 str. 6 d., 202 str. 1 d.-20 MGL (2600 Lt) bauda;

2. 2013-10-16 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 6 d., 202 str. 1 d.-40 MGL (5200 Lt) bauda, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 290 str., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 284 str. 2 d.,

A. R. gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. 2014-04-16 apie 15.25 val. viešoje vietoje- Kaune, Maironio g. prie namo Nr. 36, Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiajai specialistei S. S. fiksuojant administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124¹ str. 4 d. faktą, tyčia vartodamas necenzūrinius ir žeminančio pobūdžio žodžius, tokius kaip „...kvailė, debilė ir kt. bei rodydamas ją žeminančius gestus, įžeidinėjo savo pareigas einančią vyriausiąją specialistę S. S., bei toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, S. S. surašius pranešimą dėl administracinio teisės pažeidimo ir toliau važiuojat S.Daukanto gatve, sekdamas savo automobiliu „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) iš paskos ir vėliau su juo susigretinus, tyčia rėkdamas rodė nepadorius gestus, tokiais savo veiksmais įžeidinėjo viešojo administravimo funkcijas atliekančią pareigūnę bei trikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 290 str., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 284 str. 2 d..

Kaltinamoji A. R. 2014-07-01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate, esančiame Kęstučio g. 42, Kaune, 310 kabinete, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 20-9-00423-14 ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei išaiškinus teises ir pareigas dėl atsisakymo duoti parodymus prieš savo sutuoktinį įtariamąjį D. R., davė melagingus parodymus, melagingai parodė, kad 2014-04-16 apie 15.25 val. ji buvo kartu su D,Rutkausku, kuris viešoje vietoje nevartojo necenzūrinių ir žeminančio pobūdžio žodžių bei nerodė nepadorių gestų ir neįžeidinėjo savo pareigas einančią S. S., t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-04-16 kartu su savo žmona A. R. ir jo tėvu S. R. vyko į advokato kontora, esančią Maironio g., kur buvo susitarę susitikti su advokatu. Kadangi buvo 15.20 val., o pas advokatą buvo susitarę susitikti 16 val., todėl nutarė sustoti prie kavinės, esančios Maironio g. ir Donelaičio g. sankryžoje. Jo tėvas yra pagyvenęs žmogus, jam 82 m., skauda kojų sąnarius, dėl ko jam sunku vaikščioti. Todėl savo automobilį D. R. pastatė kaip galima arčiau kavinės. Buvo nusprendę, kad tėvas S. R. pusvalandį iki susitikimo su advokatu pasėdės kavinėje, pavalgys, o jis su žmona tuo laiku savo reikalais nuvyks iki prekybos centro „Akropolis“. Nuvedus tėvą į kavinę ir kartu su žmona grįžtant prie automobilio pamatė, kad prie automobilio priėjo mergina. Tuo metu jis taip pat priėjo prie automobilio. Kavinėje užtrukau apie 5 min. Mergina, kaip vėliau sužinojo Kauno savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja S. S., pasakė, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles ir privalės sumokėti baudą. Nors ir pradžioje nesuprato kas iš jo reikalauja sumokėti baudą, iškarto pripažino, kad pažeidė kelių eismo taisykles ir paaiškino aplinkybes, kodėl taip atsitiko. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai visada įvertina aplinkybes padaryto pažeidimo bei priimdami sprendimą dėl nubaudimo visada į tai atsižvelgia. Be to, paprašė merginos, kad prisistatytų. Merginą tai kažkodėl labai sunervino ir ji pasakė, kad nors ir jo tėvas būtų visai be kojų ar jį atvežtų karste, jai būtų visiškai vienodai, kadangi tai neleidžia pažeidinėti kelių eismo taisykles, o jis turėdamas automobilį ras pinigų ir susimokėti baudai. Taip pat mergina nurodė, kokią dieną turi atvykti į jos darbovietę, kur bus išrašyta bauda. Paaiškinus, kad nurodytą dieną, neturės galimybės atvykti, kadangi yra sutaręs nuvežti tėvą pas gydytojus, mergina atsakė, kad jo tėvo sveikata jai visiškai nerūpi ir tai ne jos reikalas. Pasipiktinęs tokiu grubiu, netaktišku, netgi įžūliu merginos elgesiu, paprašė nurodyti jos tiesioginio viršininko kontaktinius duomenis. Ji demonstratyviai užklijavo ant automobilio lango lapelį ir liepė eiti persiskaityti. Minėtame lapelyje buvo nurodyta atvykimo data ir kontaktinis telefonas. Tuo tarpu mergina ir kartu su ja buvęs vaikinas sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Visą šią situaciją stebėjo jo žmona buvusi netoliese, kuri taip pat buvo pasipiktinus tokiu merginos elgesiu. Šią situaciją matė ir vaikinukas su kuriuo S. S. išvažiavo. Jis paskambino nurodytu lapelyje telefonu. Pavykus prisiskambinti, atsilipiusiam asmeniui išdėstė visą situaciją į kurią buvo patekęs ir paprašė įvertinti darbuotojos su kuria teko susidurti elgesį. Asmuo bendravęs su juo telefonu patikino, kad jis atsižvelgs į jo paaiškinimus ir įvertins darbuotojos elgesį. Incidentas truko apie 5 min. Įtarime visiškai nepagrįstai teigiama, kad jis važiavo iš paskos S. S. ir ją įžeidinėjo nepadoriais gestais. Jokių gestų jis niekam nerodė, tiesiog kaip ir buvo suplanavę, su žmona važiavo į Akropolį. Važiuojant aplenkė stovėjusią transporto priemonę su kuria važiavo S. S.. Pastaroji buvo išlipusi iš automobilio ir bendravo su vairuotoju galimai pažeidusiu kelių eismo taisykles. Važiuodamas pro šalį jis įdėmiai stebėjo šią situaciją ir tai galėjo supykdyti S. S.. Nerodė jokių gestų nei atliko kokius kitus veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti kaip aprašytus įtarime. Paprasčiausiai tam neturėjo laiko nes kartu su žmona skubėjo į Akropolį. Važiuojant su žmona kalbėjos apie reikalus dėl kurių vyko į Akropolį. Be to, neturėjo ir galimybės kažką rodyti, nes priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo žmona, kuri pravažiuojant S. S., ją užstojo. Kadangi negalėjo atvykti nurodytą dieną dėl baudos skyrimo, nors ir buvo prašęs skirti kitą dieną, nuvyko keletą dienų vėliau. Jam buvo surašytas nutarimas dėl pažeidimo. Surašęs nutarimą asmuo pasakė, kad jei būtų atvykęs nurodytą dieną, gal būtų užtekę gėlių ir šokolado, o dabar kainuos žymiai brangiau. Tuomet nesuprato apie ką eina kalba. Tik pasiteiravo, ar yra imtasi kokių nors veiksmų dėl darbuotojos S. S. veiksmų jam surašant pranešimą dėl pažeidimo. Vyriškis atsakė, kad viršininkas viską išsiaiškins. Tikėjosi ir manė, kad S. S. veiksmai pagal jo žodinį pranešimą bus apsvarstyti ir įvertinti bent jau žodžiu įspėjant S. S. dėl netaktiško ir grubaus elgesio su žmonėmis atliekant jai pavestas pareigas. Tik iškviestas pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę ir įteikus pranešimą apie įtarimą suprato, kad S. S. pirmoji ant jo parašė pareiškimą ir tik todėl, kad liktų teisi prieš savo tiesioginius vadovus, kurie jo duomenimis turi pastabų šiai darbuotojai dėl jos elgesio vykdant jai pavestas funkcijas. Šiuos jo išdėstytus faktus gali patvirtinti su S. S. buvęs vaikinas, kaip suprato galimai jos bendradarbis. Taip pat šias aplinkybes gali patvirtinti ir žmona. Pokalbio metu galėjo kalbėti šiek tiek pakeltu tonu.

Kaltinamoji A. R. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji yra D. R. žmona.

2014-04-16. kartu su vyru ir jo tėvu automobiliu važiavo į advokato kontorą, esančią Maironio g., pas kurį turėjo būti 16 val. Kadangi iki susitiko su advokatu buvo likę dar puse valandos nusprendė nuvažiuosi į PPC „Akropolį“. Jos vyro tėtis sunkiai vaikšto, todėl nusprendė jį palikti kavinėje, netoli advokato kontoros. Tuomet vyras privažiavo kiek galima arčiau kavinės ir palikę automobilį nuvedė D. R. tėtį į kavinę. Tada vyras skubiai išėjo iš kavinės prie automobilio, o ji liko, kad galėtų užsakyti maistą. Ji užtruko kelias minutes ir taip pat išėjo iš kavinės. Užsakiau uošviui maistą, ji ššėjo iš kavinės ir pamatė, kaip jos vyras kalba su Viešosios apsaugos darbuotojais. Buvo garsiai kalbama. Girdėjo visą jų pokalbį. Vyras yra garsiakalbis, o ir nukentėjusioji garsiai kalbėjo. A. R. girdėjo, kaip vyras aiškinosi, kodėl paliko automobilį toje vietoje – jis sakė, kad turi sergantį tėvuką, sakė, kad supranta, jog padarė pažeidimą. Vyras prašė, kad darbuotojai suprastų tą situaciją. Buvo diskutuojama dėl transporto priemonės, kad jei turi kuo važiuoti, tai turės už ką ir baudą susimokėti. Darbuotoja nieko nenorėjo girdėti, ji išrašė lapelį ir užklijavo ant lango. Po to vyras priėjo prie A. R., o tarnautojai ėjo link savo mašinos. Ji su su vyru aptarė kelias sekundes visa tai ir nuvažiavo į „Akropolį“. Labai trumpai ten buvo, užsuko tik į maisto prekių parduotuvę ir į vaistinę, kadangi 16 val. buvo susitarę susitikti pas advokatą. Ji negirdėjo vyro sakant keiksmažodžių, o darbuotoja kalbėjo pakeltu tonu. Kai A. R. su D. R. sėdo į savo automobilį, tarnautojai jau buvo nuvažiavę. Jiems važiuojant Donelaičio gatve, pamatė, kad moteris yra sustojus prie Kauno technologijos universiteto ir kalbasi su kažkokiu piliečiu, kuris taip pat buvo pastatęs automobilį neleistinoje vietoje. Pravažiuojant A. R. parodė rankos mostu į moterį su jaunuoliu ir D. R. šiek teik stabtelėjo. Ji pamatė, kad moteris nueina nuo minėto piliečio. A. R. nematė, kad moteris būtų jam padavus lapelį su įspėjimu, nors situacija buvo analogiška. D. R. nebuvo sustojęs ir neklausė, kodėl vieniems surašomi protokolai, o kitiems- ne, jis jokio nepadoraus gesto nerodė, nerėkė.

Telefono numerį (duomenys neskelbtini) ji perėmė UAB (duomenys neskelbtini). Šis telefonoo numeris anksčiau priklausė kitai įmonei.Šį telefono numerį ji nurodo, nes juo visada galima ją rasti. Jei ji būna darbe, tai šis telefonas būna netoli jos. Jei ji išvažiuoja pietauti ar žino, kad negalės kelti telefono ragelio, palieka telefoną. Be jos daugiau įmonėje nėra buhalterių. Jai skambina šuo telefono numeriu dėl skolų. Šis telefonas niekam nepriskirtas. Ji pati turi asmeninį telefoną. Pateikė šį telefopno numerį tyrėjai, nes juo visada ją galima rasti. Su UAB (duomenys neskelbtini) ją sieja buhalterinės apskaitos sutartis. Įmonėje (duomenys neskelbtini) ji neturi telefono, nes nėra poreikio šiai įmonei turėti telefoną. Ši įmonė teikia buhalterines paslaugas kitoms įmonėms.

Nukentėjusioji S. S. parodė, kad dirba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje vyriausiąja specialiste. Jos tiesioginės pareigos yra fiksuoti administracinius teisės pažeidimus.

2014-04-16 apie 15.25 val. kartu su Kauno m. VTS vyriausiuoju specialistu D. J. M. fiksavo administracinius teisės pažeidimus Kelių eismo taisyklių srityje. Vykdant savo tiesiogines pareigas pastebėjo, kad prie namo esančio Maironio g. 36, Kaune pastatytas automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Kadangi transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET 8 p., kelio ženklo 332 reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 124¹ str. 4 d., tai kolega pradėjo fiksuoti fotoaparatu, o ji rašė pranešimą apie padarytą pažeidimą. Tuo metu iš picerijos išėjo D. R. ir paklausė, kas atsitiko. Ji paaiškino, kokį pažeidimą jis padarė.D. R. pasakė, kad viską suprato, kad patrauks automobilį. S. S. pasakė, kad jau vėlu, kad turės atvykti į skyrių dėl protokolo surašymo. D. R. pradėjo koliotis necenzūriniais žodžiais., sakydamas: „nachui“, „kurva“, „bliat“. Ji įspėjo D. R., kas gresia už valstybės tarnautojo įžeidimą ir viešosios tvarkos pažeidimą. D. R. pasakė, kad ji ir jos kolega yra kiaulės dėl to, kad taip elgiasi, žadėjo patraukti automobilį., grasino, kad S. S. nedirbsi Jis mosikavo rankomis, sakė, kaip jie taip gali daryti. J. M. stovėjo šalia. Surašius pranešimą, S. S. norėjo jį užklijuoti ant automobilio lango. D. R. paėmė pranešimą į rankas. S. S. pasakė, kur reikės atvykti į skyrių . D. R. susinervino, koliojo necenzūriniais žodžiais. Tai truko nuo 5 iki 10 min. Nors ir S. S., ir D.J. M. buvo valstybės tarnautojai, jie buvo išmušti iš vėžių, todėl nusprendė, kad bus geriau, jei D. R. atvyks į skyrių ir ten bus surašytas protokolas. D. R. nuėjo link picerijos, vėl grįžo. Tuo metu S. S. su kolega įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Važiuojant Donelaičio gatve ir pasukus link „karšto taško“- KTU kolegijos skverelio, juos sustabdė nepažįstamas žmogus. Kalbėjosi su juo. Tuo metu D. R., pravažiuodamas automobiliu, rodė gestus, t.y. rodė pirštą prie smilkinio, manevravo mašina chuliganiškai. Pro šoninį langą ji pamatė, kad D. R. gestikuliavo, todėl tai įvardina kaip chuliganišką vairavimą. Važiuodamas automobiliu, Rutkauskas rodė gestus. Kadangi kaltinamasis konflikto metu šaukė ant jos, o ne ant kolegos, tai ji suprato, kad pravažiuojant tie gestai buvo skirti jai.

Konflikto metu D. R. buvo vienas. A. R. ji pirmą kartą pamatė pirmame teismo posėdyje.

Savo civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį priteisti, nes ji buvo pažeminta kaip moteris, įžeidinėjimus girdėjo aplinkiniai žmonės, taip pat buvo pažeminta kaip valstybės tarnautoja.

.Liudytojas D. J. M. parodė, kad dirba Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriuje vyriausiuoju specialistu. Jo tiesioginės pareigos yra fiksuoti administracinius teisės pažeidimus bei turi įgaliojimą surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą vietoje. 2014-04-16 apie 15.25 val. kartu su Kauno m. VTS vyriausiąja specialiste S. S. fiksavo administracinius teisės pažeidimus Kelių eismo taisyklių srityje. Vykdant savo tiesiogines pareigas pastebėjo, kad prie namo esančiu Maironio g. 36, Kaune pastatytas automobilis „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) kelio ženklo „sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Kadangi transporto priemonės vairuotojas pažeidė KET 8 p., kelio ženklo 332 reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 124¹ str. 4 d., todėl kolega pradėjo surašinėti pranešimą apie padarytą pažeidimą, o jis tuo tarpu jį fiksavo fotoaparatu. Fiksuojant pažeidimą iš šalimais esančios picerijos išėjo vyriškis, kuris jiems šūktelėjo, kad patrauks automobilį ir vėl nuėjo į piceriją. Po poros minučių jis atėjo prie jų sakė, kad patrauks automobilį. Įsėdęs į jį norėjo pavažiuoti, tačiau pamatęs, kad kolegė toliau pildo pranešimą apie pažeidimą išlipo. Tuomet priėjęs pradėjo rėkti ant kolegės, kodėl ji toliau surašinėja nors jis ketina patraukti automobilį. Kolegė jam bandė prisistatyti, tačiau jis nesiklausė. Jis ir kolega buvo apsirengia Viešosios tvarkos skyriaus tarnybiniais drabužiais ant kurių yra pavaizduota skyriaus simbolika. Kolegė vyriškio prašė nustoti rėkti, nes aplinkui buvo pakankamai daug žmonių, kurie į tokį jo elgesį atkreipė dėmesį. Jis prašymo nepaklausė ir toliau buvo nusiteikęs piktai ir S. S. sakė „eik nachui, kodėl čia rašai jei sakau, kad patrauksiu“, „eik nachui žiurke“, „kurva“. Vyras kolegei negrasino, jis tik garsiai keikėsi, kodėl jie fiksuoja pažeidimą. Vyras manė, kad jei patrauks automobilį jie nesurašys parnešimo apie pažeidimą, ką jis visą laiką ir kartojo. Vyras buvo nusiteikęs piktai, jo gestikuliavimas rankomis bei kolegei išsakytos frazės atrodė šiek tiek bauginančiai, tačiau jis asmeniškai jo tokio elgesio visai neišsigando. Tačiau toks jo elgesys patraukė praeivių dėmesį. Galiausiai jam nuėjus į piceriją kolegė surašė pranešimą, kurį prilipdė ant automobilio stiklo ir jie pradėjo važiuoti į kitą vietą. Bevažiuojant tarnybiniu automobiliu Donelaičio gatve pastebėjo, kad iš paskos jų važiuoja minėtas automobilio vairuotojas. Pasistačius automobilį S.Daukanto g. tarp 25 ir 27 namų iš paskos atvažiavo tas pats „Mercedes Benz“ vairuotojas. Vairuotojas sėdėdamas savo automobilyje ir jiems bendraujant su kitu piliečiu, sakė „nubauskit ir jį, kodėl mane vieną baudžiat?“. Jis tuo tarpu, kai vairuotojas važiavo iš paskos jų ir pasistatė automobilį šalia negirdėjo, kad būtų juos keikęs ar rodęs necenzūrinius gestus. Kadangi bendravo su kitu piliečiu, negalėjo nutraukti pokalbio ir grįžti prie MB vairuotojo, kuris laukė prie jų automobilio. Jie nebereagavo į šaukiantį vairuotoją ir jis išvažiavo, daugiau jo nebematė. Jo tokie vairuotojo žodžiai ir veiksmai negąsdino ir jis nesijaučia nukentėjęs, tokie jo veiksmai buvo nukreipti į S. S..

Liudytoja L. T. parodė, kad tarnybinis pranešimas buvo surašytas pagal aktą, kurį jai pateikė neviešam naudojimui. Akte surašyti adresai, kur išdėstytos kameros. Ji mano, kad viešoji policija sudarė tą sąrašą. Tą aktą ji gavo iš viršininko. Jeigu mato, kad toje vietoje yra kamera, prašo Patrulių rinktinės, kad pateiktų vaizdo įrašą. Šiuo atveju, remiantis tuo aktu, nebuvo toje vietoje vaizdo kameros. Teigia, kad jei ji parašė tarnybinį pranešimą, kad Donelaičio gatvėje nėra vaizdo kamerų, tai reiškia, kad ten jų nėra. Neprisimena, ar tikrino, ar yra filmuojama Donelaičio gatvės atkarpa tarp namų Nr. 25 ir Nr. 58 namais. Tose vietose, tikriausiai, nebuvo kamerų.

Nebuvo užklausta apie filmavimo kameras Maironio gatvėje ir „Akropolio“ teritorijoje, jei užklausimų nėra byloje.

Liudytojas D. G. parodė, kad yra UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, direktorius. Įmonė užsiima krovinių pervaža. Su UAB „Omnitel“ įmonė sudariusi paslaugų tiekimo sutartį, turi 6-8 abonentus. Telefonų numerius naudoja vadybininkai, vairuotojai- įmonės darbuotojai. Kiti asmenys ( ne firmos darbuotojai) nesinaudoja šiuo telefonu. Telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skirtas buhalteriniams klausimams spręsti. Juo naudojasi įmonės buhalterė A. R.. Telefonas skirtas darbiniams klausimams spręsti. Kiti darbuotojai jį irgi naudoja. Telefonas paliekamas darbe. Darbo klausimais jis naudojamas. Darbe juo žmogus naudojasi. Laidinio telefono darbe neturi. 2014-04-16 data jam nieko nesako, t.y. nieko išskirtinio tą dieną nebuvo.

Iš 2014-05-09 Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK tyrėjos L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad vaizdo kamerų netoliese įvykio vietos, t.y. Maironio g., V.Putvinskio g., K.Donelaičio g. nėra. Susisiekus su restorano „Sodelis 1934“ vienus iš atsakingų asmenų buvo išsiaiškinta, kad minėto restorano nei teritorija, nei vidus nėra stebimi vaizdo kameromis. Nustatyta, kad įvykio vieta, nei aplinkinė teritorija nėra stebima vaizdo kameromis (1 t., b.l. 8).

Iš 2014-07-31 Kauno AVPK Kauno miesto Centro PK tyrėjos L. T. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus skambučių analizę, nustatyta, jog 2014-04-16 laikotarpyje nuo 15.05 val. iki 16.05 val. A. R. naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu Nr. 8 688 12344 ir telefonas jungėsi prie telekomunikacinės bazinės stoties operatoriaus „Omnitel“, 15:05 val. prie Drobės g. 68, Kaune, 15:08 val. – Drobės g. 68, 15:41 val.- Rykantų g. 10 A, 15:42 val.- Drobės g. 68, 15:48 val. – Rykantų g. 10A, 15:54 val. Rykantų g. 10 A, 15:55 val. Rykantų g. 10A, 15:58 val. Drobės g. 68, 16:05 val. Rykantų g. 10A. Nuo Drobės g. 68, Kaune iki įvykio vietos, Maironio g. 36 namo, Kaune atstumas yra 5,1-5,9 km. apie 9-11 min. kelio važiuojant automobiliu. Nuo Rykantų g. 10A, Kaune iki įvykio vietos, Maironio g. 36 namo, Kaune atstumas yra 12,00-13,2 km. apie 19- 22 min. kelio važiuojant automobiliu. Nuo drobės g. 68 , Kaune iki Rykantų g. 10A, Kaune atstumas yra 10,9 -13,0 km. apie 16- 20 min. kelio važiuojant automobiliu (1t., b.l. 34)

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo D. R. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 290 str., 284 str. 1 d., nes kaltinamasis D. R. savo įžūliu elgesiu viešoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamosios A. R. veika teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 str. 1 d., nes kaltinamoji, žinodama, kad įvykio vietoje nebuvo ir pačio įvykio nematė, ikiteisminio tyrimo metu sutikusi duoti parodymus ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei jai išaiškinus teises ir pareigas dėl atsisakymo duoti parodymus prieš davo sutuoktinį D. R., davė melagingus parodymus.

Dėl D. R. padarytų nusikaltimų, numatytų BK 290 str., 284 str. 2 d.

Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – necenzūriniais žodžiais, nepadoriu elgesiu. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 2 d. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

BK 290 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikomas valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų bei valstybės institucijų normali veikla, o papildomas objektas – šių asmenų garbė ir orumas, o nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas, atlikdamas einančio pareigas nukentėjusiojo atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Tiriant tokio pobūdžio bylas yra svarbu nustatyti tai, kad nusikaltimo motyvas parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų, įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų ėjimą.

BK 230 str. 1 d. nurodyta, kad valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji S. S. yra Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė, kas reiškia, kad ji yra valstybės tarnautoja.

Įvertinęs kaltinamojo D. R. nukentėjusiajai S. S. išsakytus žodžius, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo išsakyti necenzūriniai žodžiai suponuoja neigiamą valstybės tarnautojo vertinimą, tokie žodžiai pripažįstami diskredituojančiais ir kenkiančiais jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jų pačių akyse. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo išsakyti įžeidimai, nepadorūs, įžeidžiantys gestai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo susiję su jos atliekamomis pareigomis, be kita ko, žodžiai ir gestai buvo nukreipti asmeniškai S. S., kaip valstybės tarnautojos atžvilgiu, siekiant pastarąją įžeisti, pažeminti jos orumą.

Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamojo D. R. parodymus dėl įvykio aplinkybių visų įrodymų viseto kontekste.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2014-04-16 apie 15.25 val. D. R. savo automobiliu „MB“ atvažiavo į Donelaičio g. ir jį pasistatė prie namo Nr. 36. Kad automobilį pasistatė, pažeidžiant eismo taisyklių nurodytus reikalavimus, pripažįsta ir pats kaltinamasis D. R.. Pastebėjusi administracinį teisės pažeidimą, Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė S. S. pradėjo jį fiksuoti. Tuo metu prie jos priėjo kaltinamasis D. R. ir , tyčia vartodamas necenzūrinius ir žeminančio pobūdžio žodžius, taip pat rodydamas žeminančius gestus, pradėjo įžeidinėti savo pareigas einančią S. S.. Vėliau, pravažiuodamas Donelaičio gatve, D. R., žiūrėdamas pro automobilio langą į S. S., pasukiojo pirštą sau prie smilkinio, tokiu savo gestu taip pat įžeisdamas ją ir kaip moterį, ir kaip valstybės tarnautoją.

Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis savo nusikaltamus veiksmus, numatytus BK 290 str., padarė viešoje vietoje-Donelaičio g., prie namo Nr. 36, pašalinių žmonių akivaizdoje, t.y. necenzūriniais žodžiais išplūdo nukentėjusiąją S. S., trukdė jai dirbti, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir trikdydamas visuomeninės rimtį ir tvarką. Teismui nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltinamojo leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius ir elgėsi nepadoriai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kaltinamojo D. R. veiksmus vertina kaip įžūlius, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padarinių buvo trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka: incidentas vyko gatvėje, dienos metu, tai stebėjo aplinkiniai, o šios vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia. Taigi kaltinamojo veiksmai savo padarymo būdu, padariniais atitinka BK 284 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl A. R. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d.

Nors kaltinamoji A. R. parodė, kad ji buvo įvykio vietoje ir girdėjo jos vyro D. R. pokalbį su S. S. bei neigė D. R. vartojus necenzūrinius žodžius ar įžeidinėjus S. S., tačiau šią aplinkybę visiškai paneigė liudytojas D.J. M., kuris patvirtino, kad tikrai D. R. įžeidinėjo S. S. necenzūriniais žodžiais, konflikto metu gatvėje buvo tik jis, D. R. ir S. S., tačiau A. R. šalia nebuvo.

Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) nors pagal sudarytą su UAB „Omnitel“ sutartį priklausė UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip nurodė liudytojas D. G., šiuo telefono numeriu naudojosi buhalterė A. R.. Kaip matyti iš šio telefono numerio skambučių analizės, 2014-04-16 laikotarpyje nuo 15.05 val. iki 16.05 val. A. R. naudojosi šiuo telefonu numeriu, nustatyta, kad šis telefonas jungėsi prie telekomunikacinės bazinės stoties operatoriaus „Omnitel“, 15:05 val. prie Drobės g. 68, Kaune, 15:08 val. – Drobės g. 68, 15:41 val.- Rykantų g. 10 A, 15:42 val.- Drobės g. 68, 15:48 val. – Rykantų g. 10A, 15:54 val. Rykantų g. 10 A, 15:55 val. Rykantų g. 10A, 15:58 val. Drobės g. 68, 16:05 val. Rykantų g. 10A. Tai yra, telefono skambučiai įvykio metu-2014-045-16 apie 15.25 val. buvo fiksuoti ne įvykio vietoje-Kaune, Maironio g., todėl A. R. neturėjo jokių realių galimybių būti šioje vietoje. Kad A. R. nebuvo konflikto metu Kaune, Donelaičio g. ir negalėjo matyti ir girdėti D. R. pokalbio su S. S., patvirtino ir liudytojas D.J. M., kuris kategoriškai paneigė A. R. buvimą konflikto vietoje.

Teismui nustačius aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad A. R. parodymai buvo sąmoningai iškraipyti faktai ir paneigtos realiai egzistuojančios aplinkybės

Be to, nors kaltinamoji A. R., kad ji telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi tik darbo reikalais, nes jis priklauso įmonei, kurioje ji dirba buhaltere, tačiau šią jos versiją paneigia byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. ji jau 2012-08-29 darbo biržoje (nurodyta ir sekanti registracijos data-2013-04-17) pateikė kontaktinį telefoną-būtent tą patį Nr. (duomenys neskelbtini). Tą patį telefono numerį A. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, 2014-07-01 apklausiama kaip liudytoja bei 2014-09-17 apklausiama kaip įtariamoji, o tai sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. šiuo telefonu naudojosi ne tik darbo vietoje.

Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji A. R. 2014-04-16 apie 15.25 val. nebuvo Kaune, Donelaičio g., prie namo Nr. 36, todėl negalėjo girdėto pokalbio tarp kaltinamojo-jos sutuoktinio D. R. ir nukentėjusiosios S. S., tačiau tai žinodama, 2014-07-01 Kauno apskrities VPK Centro PK, apklausiama kaip liudytoja ir įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei išaiškinus teises ir pareigas dėl atsisakymo duoti parodymus prieš savo sutuoktinį įtariamąjį D. R., sutiko duoti parodymus ir melagingai nurodė, kad ji 2014-04-16 apie 15.25 val. ji buvo kartu su D. R., kuris viešoje vietoje nevartojo necenzūrinių ir žeminančio pobūdžio žodžių bei nerodė nepadorių gestų ir neįžeidinėjo savo pareigas einančią S. S., todėl jos tokie veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 str. 1 d. .

Kaltinamieji D. R. ir A. R. kalti ir baustini.

Dėl bausmės paskyrimo.

Spręsdamas klausimą dėl bausmių kaltinamiesiems D. R. ir A. R. skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skiriamos, vadovaujantis LR BK 54 str. -61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis D. R. padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas-vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka (1 t., b.l. 82-92), kaltui neprisipažino ir dėl savo veiksmų nesigailėjo, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 98, 100, 102).

Kaltinamojo A. R. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, bausta adminuistracine tvarka (1 t., b.l. 112-113), kalta neprisipažino ir nesigailėjo, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašyta (1 t., b.l. 115, 119, 121).

Kaltinamiesiems skirtinos bausmės-baudos, numatytos BK 290 str., 284 str. 2 d., 235 str. 1 d. numatytų sankcijų ribose.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio.

LR BPK 109 str. numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Byloje nukentėjusioji S,.S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt (868,86 €) neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji S. S. nurodė, kad neturtinę žalą sudaro fizinis ir dvasinis skausmas. Nors ji dėl patirto streso, emocinių išgyvenimų bei nemigos į medikus nesikreipė, tačiau įvykio metu ji buvo pažeminta ir kaip valstybės tarnautoja, ir kaip asmenybė. Patyrė dvasinius išgyvenimus dėl kaltinamojo atvykimo į jos darbovietę, kaltinant ją dėl kilusio konflikto, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta. Todėl teismas, sprendžia, kad nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jos naudai iš kaltinamojo D. R. 289, 16 € (1000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d.,7 d., 308 str., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 284 str. 2 d.. ir nuteisti jį:

pagal BK 290 str. 1 d. –8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 euro centų) bauda;

pagal BK 284 str. 2 d. –5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 188,30 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) bauda.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-10 (dešimties) MGL, t.y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro centų) baudą.

Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti ki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. ir nuteisti ją 5 (penkių) MGL dydžio, t.y. 188,30 eurų (vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 euro centų) bauda

Nukentėjusiosios S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. R. 289, 16 € (1000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. S. naudai.

Išaiškinti, jog paskirtąsias baudas nuteistieji privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.