Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui dėl sandoriu įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, ši civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis). Šalys neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Byloje nustatyta, kad Trakų rajono liaudies teismas 1983 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-565 nutraukė ieškovės ir L. R. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 920 ir padalijo santuokos metu įgytą turtą. Ieškovė 1993 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gyventojų tarnybos registro duomenimis, ieškovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo buto adresu. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas butas registruotas ieškovės vardu. L. R. savo gyvenamąją vietą nuo 1993 m. sausio 25 d. iki mirties (duomenys neskelbtini) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). L. R. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė su L. R. vaikų nesusilaukė.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Tiek buto įgijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

6. SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal buto pirkimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Remiantis teismo sprendimu, santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organas registruoja sutuoktinių arba vieno iš jų pareiškimu (SŠK 199 straipsnis). Todėl nė vienam iš buvusių sutuoktinių neįregistravus santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos įstaigoje, ieškovės ir buvusio sutuoktinio santuoka formaliai nebuvo išregistruota buto įsigijimo metu ir buvusio sutuoktinio mirties metu, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovei ir L. R. neįregistravus santuokos nutraukimo fakto.

8. Ieškovė teigia, kad nuo santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu nieko bendrai nepirko, kartu negyveno, nebendravo, nevedė bendro ūkio, o butą pirko už savo asmenines lėšas. Po buvusio sutuoktinio mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, todėl laikytina, jog butas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus – Buto techninės apskaitos bylą, notarės J. K., Lietuvos notarų rūmų informaciją, Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus elektroninių laiškų kopijas, kurie patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovas nurodo, kad nėra gavęs pranešimo apie ieškovės buvusio sutuoktinio palikimą ir jo faktinį valdymą, taip pat nevykdo dėl jo paveldėjimo procedūrų.

9. Minėta, jog esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama sprendžiant klausimą dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; ir kt.).

10. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Taigi, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005 ir kt.).

11. Ieškovės nurodytus argumentus, kad turtą įsigijo praėjus daugiau kaip 10 metų po santuokos nutraukimo už asmenines lėšas, o ne privatizavimo pagrindu, patvirtina byloje pateikta 1993 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 380, iš kurios nustatyta, kad ieškovė minėtą butą įgijo už 352 000 talonų. Nors ieškovės ir L. R. santuokos nutraukimas nebuvo oficialiai įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje, tai nepaneigia fakto, kad 1983 m. rugpjūčio 29 d. santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu (CPK 178 straipsnis).

12. Ieškovė teigia, kad nuo santuokos nutraukimo su buvusiu sutuoktiniu nevedė bendro ūkio, kartu negyveno, nebendravo, nepirko daiktų ar prekių, nevedė bendro ūkio, todėl darytina išvada, kad buvęs ieškovės sutuoktinis neprisidėjo prie buto pirkimo ir lėšų jam gavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto buto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl buto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo tuo metu, kai dar buvo gyvas, nėra pareiškęs, taip pat atitinkamų pretenzijų nepareiškė ir galimi jo turto įpėdiniai. Taigi šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, priėmimo už asmenines ieškovės lėšas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik ieškovės vardu, todėl darytina išvada, kad ieškovė aiškiai išreiškė valią įgyti nekilnojamąjį daiktą asmeninėn nuosavybėn.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė paneigė CK įtvirtintą prezumpciją, jog santuokoje įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe bei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė faktą, kad butą ji įgijo asmeninėn nuosavybėn už asmenines lėšas, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

15. Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

16. Šioje byloje teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu priteisimo klausimas šioje byloje taip pat nesprendžiamas .

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas (su rūsiu), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.