- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-218-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00820-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, Panevėžio RAAD
- Atsakovas
- L. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-218-278/2016
Teisėja Nida Solovjovienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00820-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 9 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Panevėžio RAAD) apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-974-434/2015 pagal ieškovo Panevėžio RAAD ieškinį atsakovui L. S. dėl žalos atlyginimo laukinei gyvūnijai ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Panevėžio RAAD prašė teismą priteisti iš atsakovo L. S. 953,52 Eur laukinei gyvūnijai padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Biržų rajono „Meilūnų“ medžiotojų būrelio vadovas 2014-05-03 L. S. išdavė medžioklės lapą, kuris, 2014-06-21 vykusios medžioklės metu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, buvo negaliojantis. Kadangi medžioklė buvo neteisėta, todėl sumedžiojus šerną, gamtai padaryta 953,52 Eur žala. Teigė, jog L. S. 2015-05-07 nutarimu paskirta administracinė nuobauda už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nesilaikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, jog byloje nekilo ginčas dėl padaryto medžioklės taisyklių pažeidimo fakto, tačiau kilo ginčas dėl padarytos žalos laukinių gyvūnų rūšims atlyginimo pagrindų, žalos dydžio. Teismas darė išvadą, kad medžiojant šerną 2014-06-21, buvo privaloma laikytis medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, o jų nesilaikant taikoma numatyta Administracinės teisės pažeidimų kodekso nuostatų numatyta atsakomybė. Nustatė, jog už medžioklės taisyklių pažeidimus atsakovas L. S. pripažintas kaltu ir nubaustas Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutarimu, skiriant jam administracinę nuobaudą. Teismas darė išvadą, jog konkrečiu atveju negali būti taikoma atsakomybė dėl žalos laukinių gyvūnų šiai gyvūnų rūšiai, kadangi tuo metu dalyje Lietuvos Respublikos rajonų buvo paskelbta afrikinio kiaulių maro epidemija, o likusiuose rajonuose buvo siūloma organizuoti naudojamuose medžioklės plotuose šernų medžioklę ir užtikrinti, kad bus sumedžiota 90 proc. medžioklės plotuose esančių šernų nuo 2013 m. apskaityto skaičiaus. Įvertinęs, jog pagal 2014 m. galiojusius teisės aktus už šerno sumedžiojimą žala gamtai nebuvo padarytai, konstatavo esant pagrindu atmesti ieškinį bei priteisti 607,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Panevežio RAAD prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2014-05-03 L. S. išduotas medžioklės lapas, 2014-06-21 nebegaliojo, tačiau teismas nenagrinėjo ir neatsižvelgė į tai, kad medžioklės organizavimas ir jos vykdymas, neturint galiojančių medžioklės dokumentų (medžioklės lapo), reiškia, kad medžioklė buvo vykdoma neteisėtai. Mano, jog teismas neteisingai interpretavo 2014 metais dėl afrikinio kiaulių maro plitimo grėsmės susidariusią padėtį ir valstybės institucijų veiksmus. Teigia, kad net ir vykdant šernų medžiojimą pagal numatytas skatinimo priemones, turėjo būti laikomasi teisės aktų reikalavimų ir nuo šios pareigos medžiotojų niekas neatleido. Nurodo, jog atsakovo L. S. organizuota 2014-06-21 medžioklė buvo neteisėta ir tokios medžioklės metu nušautas šernas turi būti traktuojamas kaip žala laukinei gyvūnijai, o atsakovas, kaip neteisėtą medžioklę organizavęs asmuo, privalo ją atlyginti. Be to, mano, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui nepagrįstai dideles atstovavimo išlaidas, kurios galėtų būti ne didesnės nei 423,50 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. S. prašo skundą atmesti. Teigia, kad ieškovas neįrodė realios žalos gamtai buvimo fakto; nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių kaip pasikeitė ekosistema ar jos dydis medžiotoje teritorijoje, sumedžiojus šerną; koks įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis bei kaip pakito šernų populiacija, kokia galimybė atkurti pažeistą ekosistemą, nepateikė moksliškai pagrįstų maksimalios šernų tankumo normų Biržų regione, atsižvelgiant į gamtines sąlygas ir galimybes dėl ligos (kiaulių afrikinio maro) plitimo. Teigia, kad jis negalėjo padaryti jokios žalos, kadangi yra gamtos išteklių naudotojas bei yra susimokėjęs už tų išteklių naudojimą. Nurodo, jog jo veiksmai, užpildant medžioklės lapą ir įrašant sumedžiotą šerną medžioklės dokumentuose pašalina aplinkybę, kad jo veiksmai galėjo sukelti realią žalos atsiradimo gyvūnų ištekliams grėsmę. Be to, teigia, kad šioje byloje yra netinkamas atsakovas kaip šalis, nes medžiotojų būrelio, medžioklės vadovo ir medžiotojo teisės bei pareigos yra individualizuotos, skiriasi ir šių asmenų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai. Tvirtina teismo priteistam bylinėjimosi išlaidų dydžiui esant protingam ir pagrįstam.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2014-05-03 medžioklės vadovui (medžiotojui) L. S. Meilūnų medžiotojų būrelio vadovas V. I. išdavė medžioklės lapą Nr. 716257, leidžiantį tykojant, sėlinant medžioti šernus, plėšrūnus. Biržų rajono apylinkės teismo 2015-05-07 nutarimu konstatuota, jog medžioklės lapas buvo išduotas pažeidžiant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių reikalavimus, L. S. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 1 d. ir nubaustas 28 Eur bauda. Iš bylos duomenų matyti, kad L. S. buvo pareikšta pretenzija atlyginti žalą, padarytą gamtai, tačiau atsakovas gera valia reikalavimo netenkino.
Iš medžioklės lapo Nr. 716257 matyti, kad 2014-06-21 vykusios medžioklės metu buvo sumedžiotas šernas. Minėtos medžioklės metu dalyvavo L. S. ir A. V., kuris sumedžiojo šerną. Pagal bendrą civilinės atsakomybės sampratą, žalą privalo atlyginti tas asmuo, kuris neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245-6.246 str., 6.263 str.). Minėtu metu galiojusio Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 17 punkto nuostatos numatė, jog medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai ? fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, arba Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas darbuotojas, kai medžioklės lapai, vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos patvirtinimo“, išduodami asmenims, vykdysiantiems medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo priemones teritorijose, kuriose medžioti draudžiama. Medžioklės lapą išduodantis asmuo jame turi įrašyti medžiotojo, kuriam leidžiama medžioti, arba medžioklės vadovo, kuriam leidžiama organizuoti medžioklę, vardą, pavardę; nurodyti pavadinimą medžioklės plotų vieneto, kuriame leidžiama medžioti; nurodyti medžioklės lapo galiojimo laiką, kuris gali būti išduodamas ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui (datos nurodomos imtinai) ir pratęsti medžioklės lapo galiojimą draudžiama bei nurodyti savo vardą, pavardę, pareigas, pasirašyti medžioklės lape nurodytoje vietoje bei pažymėti medžioklės lapą medžioklės plotų naudotojo antspaudu (jei medžioklės plotų naudotojas yra juridinis asmuo; Taisyklių 19 p.) Taisyklių 20 punktas nustatė, jog jeigu medžioklės lape nėra bent vieno iš Medžioklės taisyklių 19.1–19.4 punktuose nurodytų duomenų, toks medžioklės lapas laikomas negaliojančiu. Medžioklės vadovas ar individualiai medžiojantis medžiotojas, gavęs tokį medžioklės lapą, neturi teisės organizuoti ir vykdyti medžioklę. Prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje (šią grafą pildyti neprivaloma). Pildydamas medžioklės lapą, medžioklės vadovas gali nurodyti tikslų medžioklės pradžios ir pabaigos laiką. Pabaigus medžioklę arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, medžioklės vadovas medžioklės lape nurodo, kiek ir kokių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiota. Išnaudojus medžioklės lapą, medžioklės vadovas pasirašo medžioklės lapo apačioje (21 punktas). Už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (Taisyklių 23 p.). Iš teismui pareikšto ieškinio matyti, jog ieškovas laukinei gyvūnijai padarytą žalą kildina iš neteisėtai vykdytos medžioklės, kurią organizavo ir vadovavo L. S.. Tačiau byloje nustatyta, jog medžioklės lapą, kuriame buvo nurodyta neteisinga jo galiojimo data, atsakovui išdavė Meiliūnų medžioklės būrelio vadovas V. I.. Kadangi byloje keliamas klausimas dėl prievolės atlyginti laukinei gyvūnijai padarytą žalą, darytina išvada, jog byloje neįvertintos galimos teisinės pasekmės Meilūnų medžiotojų būreliui. Įvertinus, jog priimtas procesinis sprendimas (tiek tenkinant, tiek ir atmetant ieškinį) atsakovui L. S. gali turėti įtakos ir kitiems asmenims, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Dėl paminėtų motyvų sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl dėl kitų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.