Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. M. kaltu neprisipažino, parodė, kad nemušė vaikų, rūpinosi jais. Nuo (2016 m.) liepos su sugyventine R. S. gyveno 3 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno R. S. vaikai: K. S. ir E. S. bei senelis S. A.. K. S. šiuo metu yra 7 metai, o E. S. – 5 metai. Jis (P. M.) šiems vaikams yra patėvis. S. A. yra R. S. buvusio sutuoktinio tėvas. Taip pat šiuo metu su R. S. turi bendrą mažesnį vaiką. Jis nemušė vaikų, rūpinosi jais. Jis niekada nėra panaudojęs jokio fizinio smurto prieš vaikus. Aptariamas įvykis galėjo būti kovo mėnesį. Sekmadienį apie 10.30 val. jis ir R. S. su jos vaikais nuėjo pas draugę N. S.. Jis N. S. namuose visą dieną dėjo laminatą. Kai jie vakare grįžo namo, R. S. pastebėjo sužeidimus. Jis nematė, kaip vaikai susižalojo. Jie laiptinėje pas N. S. žaidė su dar 3 vaikais. Jie žaidė ten visą dieną, galėjo užsigauti patys. Jis girdėjo, kaip vaikai verkė. K. S. atėjo pasiskųsti mamai, kad užsigavo. K. S. sakė, kad užsigavo alkūnę, atsitrenkė į turėklus. Vaikų sužalojimus jie pastebėjo sekmadienį vakare, kai perrenginėjo vaikus. Nesikreipė medicininės pagalbos. Jis matė tik sužalojimą ant K. S. alkūnės, kai K. S. atėjo parodyti mamai. Ten buvo tik sumušimas, nebuvo kraujo. E. S. sužalojimų jis nematė. Apie sužalojimus jam pasakė R. S., kai vakare nurengė E. S.. R. S. jam pasakė, kad E. S. yra užsigavusi koją –galėjo būti įbrėžimas. Tada jis pasakė vaikams, jog jų niekur nebesives. Pasakė jiems tai, nes jie neklausė nei motinos, nei jo (P. M.). Kai jis tai pasakė, vaikai supyko ant jo, jie nebešnekėjo su juo. Kitą rytą jis ir sugyventinė nuvedė vaikus į darželį. Jeigu jis būtų vaikus sumušęs, nebūtų vedęs jų į darželį. Be to, pirmadienį R. S. pajuokavo – pasakė vaikams, kad čia P. taip padarė.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad vaikų nemušė. 2017-03-12 su sugyventine R. S. ir jos vaikais nuėjo pas pažįstamą Neringą, ten jis dėjo parketą. R. S. vaikai žaidė su dviem Neringos vaikais, bėgiojo koridoriais, triukšmavo, buvo išbėgę į lauką. Kambaryje, kuriame jis dirbo, baldai buvo sudėti į krūvą, vaikai lakstydami galėjo susižeisti. Tačiau to jis nematė ir vaikai nesiskundė, kad būtų kur užsigavę. Dirbdamas girdėjo, kad jie kartais paverkdavo, tačiau nematė, kad būtų užsigavę. Sužalojimus ant E. S. kojos pastebėjo sekmadienio vakare, apie 21 val., kai guldė vaikus. Po to atėjo K. S. ir parodė mėlynę ant rankos. Pamatęs sužalojimus, jis pasakė, kad daugiau jų niekur nesives, nes jie nemoka gražiai elgtis. Tada K. S. supyko ir su juo nebekalbėjo (1 t., b. l. 39-40).

Mažametis nukentėjusysis K. S. parodė, kad jam yra 7 metai. Jo patėvis yra P.. Su mama sutaria nelabai gerai, nes ji šaukė ant jo, bet nemušė. Jo niekas nemušė. Nežino, kaip sutaria su P.. Su P. mėgsta eiti į lauką, į garažą, eiti maudytis į jūrą, kartu eina į parduotuvę. Kad jie nebėgiotų, P. jiems duoda baudas, stato į kampą, o kartais nieko nedaro. Jis nepamena pokalbio su socialine darbuotoja. Jis negalėjo sakyti, kad P. mušė. Mama verkė dėl P., kad šį išvežė. Kur išvežė, jis nežino. Neprisimena, ar jį kas nors yra mušęs ar kitaip skriaudęs. Jis koridoriuje pabėgiojo, užkliuvo už maišo, griuvo ir užsigavo alkūnę. Kitur ant jo kūno mėlynių nebuvo. Jis bijo, kad P. išveš ir nenori pasakoti. Nežino, kas galėtų atsitikti blogo, jei papasakotų. Mama jam nieko nesakė apie tai, ką reikės čia pasakoti. Jis nenori, kad P. išvežtų. P. jo nėra mušęs. P. jo atsiprašė, kad jį mušė. Jį truputį mušė per ranką, dar truputį mušė ir E., taip pat per ranką. Mušė su diržu. Diržas juodas, bet nestiprus. Jam neskaudėjo. Ant rankų mėlynių nebuvo. Daugiau ar buvo tokių kartų, kai P. jį mušė, neprisimena. Jis alkūnę pats užsigavo. Jam trenkė, nes neklausė, nemiegojo. Dar yra P. trenkęs į koją su diržu, kai nemiegojo. Daugiau nėra sudavęs. Jam trenkė ir į koją, ir į ranką vienu kartu. Jis nemeluoja. E. trenkė į koją su diržu. E. ant kūno mėlynių nematė. P. jam trenkė namuose. Jam ranką ir koją truputį skaudėjo, jis neverkė. Kitą dieną jam dar truputį skaudėjo ranką ir koją. Niekas nematė, kaip P. sudavė. Kur buvo senelis, jis nežino. E. buvo darželyje. Jį visą dieną mušė, kur dar trenkė, nepamena. Jam P. galėjo suduoti tris smūgius. Jis niekam nesakė, kad P. mušė, nes nenorėjo, kad P. išvežtų į kalėjimą. Socialinei darbuotojai truputį sakė ne tiesą, pasakė, kad tik vieną kartą. Mama filmavo juos su E. telefonu ir sakė, ką reikia sakyti į telefoną, t. y. kad ėjo ir užsigavo (1 t., b. l. 32-33).

Mažametė nukentėjusioji E. S. parodė, kad jai yra 5 metai, gyvena su mama, broliu K., seneliu. Su P. mėgsta žaisti. Ji pati užsigavo koją savo namuose, už durų. Ji ieškojo brolio, bėgo ir nusibrėžė (parodo kur). Ji dar įsibrėžė kitoje vietoje, kai slėpėsi po lova nuo brolio. Ji pasakė auklėtojai, kad P. juos skriaudžia, nes jie išsigando. Kodėl taip papasakojo, ji nežino. Jie abu su broliu pasakojo, kad P. juos skriaudžia, nes norėjo pajuokauti. Brolis irgi užsigavo už durų. P. viską daro gerai. Jis jai nieko blogo nėra padaręs. Jis nėra jos ir K. mušęs. Mama ją filmavo telefonu. Ji papasakojo, kad užsigavo už durų, o čia (parodo) – už lovos. Ji pati sugalvojo taip pasakoti. Mama jai filmuojant nesakė, ką sakyti. Kad reikės ateiti čia (į apklausą), mamai pranešė telefonu. Nepamena, ką mama jai sakė, kad reikės pasakoti (1 t., b. l. 43-44).

Liudytoja R. S. parodė, kad P. M. yra jos sugyventinis. Nuo 2016 m. rugpjūčio pabaigos ar rugsėjo pradžios gyvena kartu. Ji turi tris vaikus – K., E. ir vieną bendrą vaiką su P. M. – mažą kūdikį. Vaikai nebuvo mušami. Drausmindama vaikus, nenaudodavo diržo ar kitokio smurto, tik truputį pakeldavo balsą. Aptariamu laikotarpiu, sekmadienį ji ruošėsi eiti pas draugę N., rengė K. ir E.. Tada ant vaikų nebuvo nei vienos mėlynės. Visą dieną buvo pas draugę. Vaikai labai dūko koridoriuje, lakstė su N. vaikais. Ji (R. S.) vieną kartą apie 16 val. išėjo į koridorių ir sudrausmino vaikus. Vaikai prie jos nesiskundė, kad užsigavo. Tačiau ji matė, kaip K. atbėgo prie N. ir rodė jai alkūnę. Negirdėjo, kad jis verktų. Kai grįžo namo, vaikai jau buvo užsigavę. K. buvo truputį užsigavęs alkūnę, o E. – koją, jai buvo nubrėžtas šonas ir šlaunis. Vaikai dėvėjo kelnytes. E. kelnytės buvo paplėšytos. Ji paklausė, kas jiems nutiko. Jie sakė, kad nežino. Ji ir P. M. pasakė vaikams, kad daugiau niekur neis. Vaikai šiek tiek nusiminė. Į medikus nesikreipė - pagalvojo, kad nebūtina. Kitą dieną (pirmadienį) vaikai papasakojo, kad E. užsigavo už durų ir susižeidė šlaunį užkliuvusi už lovos, o K. pargriuvo. Ji ryte prieš vesdama vaikus į darželį pajuokavo, pasakė vaikams, kad sakytų, jog čia P. taip padarė. Supranta, kad negalima taip juokauti. Tiesiog nepagalvojo. Vaikai klausėsi pajuokavimo, bet nieko nesakė. Ji nuvedė vaikus į darželį. Ji nieko nepasakė darželio auklėtojoms apie vaikų sužalojimus. Jei būtų kažką slėpusi, nebūtų vedusi vaikų į darželį. Vėl nuėjusi pas N. pamatė, kad ten yra aštrių kampų. Ant tualeto durų yra išsikišusi vinis ar medis. Į koridorių buvo išnešta daug daiktų. Tą pačią dieną jai paskambino buvusio sutuoktinio sesuo ir ji sužinojo, kad vaikai yra paimti. Po to namuose paklausė vaikų, kas nutiko. Filmavo pokalbį su vaikais. Filmavo, kad būtų įrodymas. Jos telefonas sugedo, todėl ji nebeturi įrodymo. Vaikai jai pasakė, kad jie darželyje paaiškino, jog juos mušė P.. Vaikai jai paaiškino, jog taip sakė, nes juos atskyrė vieną nuo kito, jie išsigando. Vėliau vaikai jai sakė, kad jie pajuokavo. Vaikai labai linkę meluoti, ypač K.. Jie išmoko meluoti iš televizoriaus, kompiuterio. Jie nelabai skiria melą nuo tiesos.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2017-03-12 apie 12.15 val. su P. M. ir vaikais nuėjo pas draugę N.. Prieš išeidama ji vaikus aprengė ir ant kūno nebuvo sužalojimų, mėlynių. Būnant pas N., abu N. nepilnamečiai vaikai su jos vaikais lakstė po koridorių, o jos sugyventinis P. M. dėjo parketą. Koridoriuje buvo sudėti baldai iš kambario. Ji negirdėjo, kad vaikai žaisdami būtų verkę. Vaikai nebuvo priėję pasakyti, kad kažkur užsigavo. Jai tik N. 2017-03-13 minėjo, kad buvo priėjęs K. S. ir rodė alkūnę, bet niekas į tai neatkreipė dėmesio. Apie 21 val. grįžo namo, ruošė vaikus miegui ir pamatė sužalojimus. Pirmadienio ryte ruošė vaikus į darželį ir juokaudama nurodė vaikams sakyti, jog P. M. juos primušė, matyt, vaikai taip ir pajuokavo darželyje. 2017-03-13 vakare vaikai papasakojo, kaip patys užsigavo būdami pas N., ji padarė vaizdo įrašą (1 t. b. l. 64-65, 68-69).

Liudytoja N. S. parodė, kad P. M. pažįsta per draugų draugus. Labai mažai bendrauja. Aptariamu laikotarpiu paskambino P. M. ir paprašė sudėti laminatą. P. M. sutiko. P. M. atvyko su R. ir 2 vaikais. Jie atvyko maždaug 11.30 ar 12 val., išvyko 19 val. ar kiek vėliau. Ji (N. S.) turi 3 vaikus. Visi 5 vaikai žaidė koridoriuje. Koridoriaus grindys yra iš betono, išdaužytos. Jos (N. S.) vyriausias sūnus A. vienu metu parbėgo į kambarį ir pasakė, kad kiti vaikai neklauso, laksto, šokinėja nuo radiatoriaus. Tada verkdamas parbėgo R. sūnus. Ji nežino, kodėl R. sūnus verkė, ar jis susižeidė. Ji negirdėjo, ar vaikas sakė, kad užsigavo. R. sūnus neprašė medicininės pagalvos, nereikėjo pleistro. Vaikai kelis kartus susipyko dėl žaislų. Nematė, kad R. dukra verktų. R. dukra daugiau žaidė su jos (N. S.) mažąja dukra su lėlėmis. R. dukra ir jos (N. S.) mažoji dukra taip pat žaidė koridoriuje su kamuoliu. Jos mažoji dukra buvo parbėgusi verkdama, nes šlepetė užkliuvo už grindų ir ji pargriuvo. Jos dukra nesusižalojo. Galėjo būti, kad ir R. dukra pargriuvo. R. vieną kartą buvo išėjusi į koridorių, sakė vaikams nesiusti. Vakare R. pasakė, kad reikia grįžti namo, maudyti vaikus, ir jie išėjo. Sekančią dieną P. M. ir R. atėjo pabaigti dėti laminatą. Kažkas paskambino R.. R. ėmė verkti, pakalbėjo su P. M. ir jie abu išėjo.

Liudytoja G. P. parodė, kad dirba darželyje, jos grupę lankė E. S.. P. M. su R. S. atvesdavo R. S. vaikus į darželį. 2017-03-13 apie 10 val. vaikai ruošėsi kūno kultūrai, persirenginėjo. Tuo metu ji pastebėjo ant E. S. dešinės šlaunies ilgą mėlynę ir ant kairės kojos blauzdos gilesnį šašą. Yra priimta, jog tėvai pasako (auklėtojoms), jei kažkas atsitiko. R. S. neinformavo apie sužalojimus. Ji (G. P.) pagalvojo, kad čia su kažkuo yra trenkta, nes kai vaikas krenta, mėlynės yra kitokios. Ji dirba su vaikais ir pati turi vaikų, todėl žino, kaip atrodo mėlynės. Iš pradžių E. S. sakė, kad užsigavo namuose žaisdama su broliu. Ji (G. P.) pakvietė socialinę pedagogę. Vėliau iš socialinės pedagogės sužinojo, kad E. S. sakė, jog P. trenkė su laidu. Jai (G. P.) E. S. to nesakė. E. S. atsakinėdama buvo pasimetusi, nebuvo užtikrinta. K. S. yra ne jos grupėje. Mergaitės elgesys po įvykio pasikeitė, mergaitė ateidavo ir sakydavo, kad P. jos nemušė, o mušė tėtis. E. S. yra sakiusi, kad mama juos filmavo ir sakė, ką reikės šnekėti pas „mentus“. E. S. sakė, kad jei pasiseks, kraustysis pas P.. Dar E. S. pasakojo, kad kai P. M. pakeitė gyvenamąją vietą, motina R. S. palikdavo vaikus su seneliu, o ryte grįždavo ir atvesdavo juos į darželį. E. S. vis pati prieidavo ir pakartodavo, kad P. jos nemušė.

Liudytoja I. S. parodė, kad dirba socialine pedagoge darželyje (duomenys neskelbtini). Kai darželio auklėtojos pastebi vaikų sužalojimus, jos kreipiasi į socialinius pedagogus, socialiniai pedagogai apžiūri vaikus. Vaikų teisių specialistus kviečia ne kiekvieną kartą. Paprastai tėvai, atvedę vaikus, pasako, kad jie susižalojo. Pažįsta kaltinamąjį, nes jis ateina į darželį (duomenys neskelbtini) pasiimti E. S. ir K. S.. Įvykio dieną grupės auklėtoja kreipėsi į ją dėl to, kad pastebėjo ant E. S. kūno mėlynę. Auklėtoja prašė ateiti pažiūrėti mėlynes. Ji nuėjo ir pamatė mėlynę su įbrėžimu. Ant dešinės kojos blauzdos mėlynė buvo didesnė. Mėlynė buvo labai ryški ir per vidurį buvo tokia rausva dryžė. Kraujas nebėgo, kraujo likučių nesimatė. Paklausė mergaitės, iš kur mėlynė. Mergaitė sakė, kad žaidė su broliu ir užsigavo, bet kai paklausė, gal mama juos mušė, E. S. atsakė, kad ne mama, o P.. E. S. nieko daugiau negalėjo nurodyti. Ji (I. S.) nuėjo į K. S. grupę. K. S. taip pat iš pradžių teigė, jog žaidė su sese ir užsigavo, bet kai ji (I. S.) paklausė, ar tikrai tai tiesa, K. S. pasakė, jog iš tiesų P. mušė su laidu. Ji paklausė K. S., už ką jam buvo suduota. K. S. atsakė, jog už tai, kad rūkė, o E. S. buvo suduota už tai, kad pažadino P. draugę. Pas K. S. buvo nedidelė mėlynė, pas E. S. – didelė.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad dirba socialine pedagoge darželyje (duomenys neskelbtini). 2017-03-13 apie 10 val. į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja G. P. ir nurodė, kad jos prižiūrimoje grupėje yra galimai sumušta E. S.. Ji nuėjo į minėtą grupę, kur vaikai persirenginėjo po kūno kultūros užsiėmimo. Ant dešinės E. S. šlaunies pamatė mėlynę su įbrėžimu, ant kairės kojos blauzdikaulio – žaizdą. Ji paklausė E. S., kas nutiko. Mergaitė iš pradžių sakė, kad užsigavo žaisdama su broliu, bet negalėjo pasakyti kur ir kaip. Ji (I. S.) paklausė, gal ji gavo diržo nuo mamos. Mergaitė atsakė, kad mušė ne mama, o P., bet negalėjo tiksliai nurodyti, kuo mušė. Kaip ji (I. S.) suprato, mergaitė turėjo omenyje savo motinos sugyventinį. Daugiau vaiko neklausinėjo, nenorėdama jo traumuoti. Nuėjo į K. S. grupę ir paklausė jo, kaip sekėsi savaitgalį. Iš jo akių reakcijos suprato, kad jis žino, koks bus tolimesnis klausimas. K. S. iš karto atraitojo kairės rankos rankovę, parodė ant kairės rankos alkūnės mėlynę ir pasakė: „užsigavau žaisdamas su sese“. Ji nepatikėjo ir pasakė K. S. sakyti, kaip buvo. Vaikas nurodė, kad mušė P. su laidu už tai, kad rūkė. Ji paklausė, už ką mušė seserį. K. S. atsakė, jog už tai, kad prižadino P. draugę. Ji daugiau nieko vaikų neklausė, pranešė darželio pavaduotojai, ši iškvietė policiją ir kitas tarnybas (1 t., b. l. 59).

Mažamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstovė J. S. parodė, kad įvykio dieną, pirmadienį jai paskambino darželio direktorė. Tą darželį lankė vaikai K. ir E.. Direktorė norėjo pasitarti, kaip jai elgtis, nes auklėtojai, rengdami K. kūno kultūros užsiėmimui, pamatė sužalojimus. Kai kyla įtarimas dėl smurto, vaiko teisių specialistai rekomenduoja kreiptis į policijos pareigūnus. Ji (J. S.) ir policijos pareigūnai nuvyko į darželį. Paaiškėjo, kad auklėtojai bendravo ir su kitu vaiku – E.. Abu vaikai turėjo sužalojimų. Vaikai jau buvo pasakę administracijos darbuotojams, kad juos mušė P.. Buvo priimtas sprendimas nuvežti vaikus į ligoninę. Ji važiavo į ligoninę su vaikais. Važiuodama bendravo su vaikais. Vaikai jai pasirodė bendraujantys, atviri. Nesimatė, kad jie buvo linkę fantazuoti ar meluoti. Stengėsi neklausinėti vaikų apie įvykį. Vaiko teisių specialistai vadovaujasi nuostata, kad vaikas turi būti apklaustas kuo mažiau kartų. Ji matė K. ir E. žaizdas. Medikai apžiūrėjo vaikus ir paklausė, kaip atsirado sužalojimai. Abu vaikai medikams patvirtino, kad juos mušė P.. Mamai buvo leista vaikus parsivesti namo. Vėliau mama vaikus atvedė į apklausą. Abiejų vaikų apklausa buvo paskirta tą pačią dieną, bet įvyko tik vieno vaiko apklausa. Įvyko K. apklausa, o E. apklausa neįvyko, nes mama prieštaravo. Vėliau įvyko antra E. apklausa, jos metu vaikas labai nenoriai šnekėjo. Lankantis darželyje, ją (J. S.) užkalbino socialinė pedagogė. Iš socialinės pedagogės sužinojo, kad vaikai jai pasakė, kad mama juos filmavo dėl to įvykio. Kai buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, geriau prisiminė įvykius.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad 2017-03-13 sulaukė skambučio iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini). Darželio pavaduotoja telefonu paaiškino, kad darželio auklėtoja rengė vaikus ir ant E. kūno pamatė mėlynes. Paklaustas, kas nutiko, vaikas atsakė, kad ją mušė P.. Pavaduotoja klausė, kaip elgtis, ką daryti tokioje situacijoje. Ji pasakė nedelsiant kviesti policijos pareigūnus. Pokalbio metu nutarė, kad pedagogai apžiūrės ir kitą tos pačios šeimos vaiką – K.. Po to su kolega A. B. vyko į minėtą darželį. Atvykę jau rado policijos pareigūnus, greitosios medicininės pagalbos darbuotojus. Ten buvo ir darželio socialinė pedagogė, kuri jai paaiškino, kad apžiūrėjus antrą vaiką nustatyta, jog ir K. ant kūno yra sužalojimai. Toje pačioje patalpoje buvo ir E. bei K.. Abu vaikai elgėsi įprastai, jie neatrodė sunerimę. Vaikai kalbėjo, atsakinėjo į klausimus, pasakojo savo kasdieninius įspūdžius. Ji ir kolega nieko vaikų apie jų sužalojimo aplinkybes neklausinėjo. GMP darbuotojai priėmė sprendimą nuvežti abu vaikus į ligoninę detalesnei apžiūrai. A. B. grįžo į skyrių, o ji lydėjo vaikus į ligoninę. Ligoninėje dalyvavo vaikų apžiūroje ir matė, kad E. ant dešinės šlaunies buvo dvi lygiagrečios raudonos su melsvumu juostos, ant kairės blauzdos buvo tokia kaip kirstinė žaizda su užsidėjusiu šašu. Ši žaizda nebuvo nei užklijuota, nei apibintuota, buvo palikta atvira. Kai gydytojas E. paklausė, kas jai atsitiko ir iš kur atsirado abu sužalojimai, E. tvirtai pasakė, kad P. mušė, nebuvo jokių abejonių vaiko balse. K. apžiūros metu buvo rasta mėlynė kairiame dilbyje. Kai gydytojas paklausė, kas nutiko, K. taip pat nurodė, kad jį mušė P.. Abu vaikai patys pasakė, kad P. juos mušė laidu. Vaikai gydytojo kabinete tuo metu buvo kartu ir buvo apžiūrėti paeiliui – pirma E., po to K.. Kitą dieną, t. y. 2017-03-14, vėl atvyko į darželį, paėmė abu vaikus ir su jais vyko pas teismo medicinos ekspertus. Ekspertas taip pat klausė abiejų vaikų, kaip jiems atsirado šie sužalojimai ir vaikai patvirtino tas pačias aplinkybes, kaip ir praėjusią dieną - kad juos laidu mušė P.. Kai grąžino vaikus į darželį, darželio socialinė pedagogė jai papasakojo, kad kažkuris iš vaikų jai sakė, jog mama juos filmavo ir to filmavimo metu vaikai turėjo paaiškinti, kad jie patys užsigavo ir jų niekas nemušė. Po šių įvykių su abiem vaikais buvo susidūrusi per jų apklausą. Suplanuotų abiejų apklausų dieną įvyko tik K. apklausa. E. apklausa neįvyko, nes R. S. kategoriškai atsisakė leisti vaiką į apklausą, aiškindama, kad vaikas pavargo ir jai reikia miegoti pietų miego. R. S. elgėsi labai agresyviai, šaukė, kaltino pareigūnus, kad pareigūnai padarė poveikį vaikams. Kai kitą dieną įvyko E. apklausa, mergaitė atrodė visai kitas vaikas nei anksčiau. Ji buvo daug uždaresnė, vengė kontakto, vengė kalbėti (1 t., b. l. 103-104).

Liudytoja V. B. parodė, kad dirba Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stotyje. Teko vykti į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) pagal iškvietimą. Ji neprisimena dienos. Juos kvietė nuvežti 2 vaikus: berniuką ir mergaitę. Auklėtoja vaikams nusirengus pastebėjo mėlynes. Auklėtojos paklausinėjo vaikų, kas jiems nutiko, vaikai sakė, kad sumušė motinos sugyventinis. Ji (V. B.) irgi paklausė vaikų, jie pasakė, kad juos sumušė, minėjo vardą. Ji nepamena vardo, kurį sakė vaikai. Vaikų pasakojimas nesiskyrė nuo to, ką sakė auklėtojos. Ji apžiūrėjo vaikus. Paprašė vaikų pakelti marškinius, nusmaukė kelnes. Nepamena, kur buvo sužalojimai. Ji aprašė sužalojimus. Vaikai buvo ramūs, viskas buvo ne iš karto po sužalojimų padarymo. Neprisimena, kad buvo apklausta. Galima vadovautis ankstesniais parodymais, tada prisiminė geriau.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. parodė, kad 2017-03-13 11.24 val. pagal iškvietimą atvyko į lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini) pas K. S. ir E. S.. Ji apžiūrėjo abu vaikus, K. S. kairio dilbio srityje buvo sumušimas (mėlynė), E. S. ant dešinės šlaunies buvo mėlynė, ant kairės blauzdos – žaizda (įbrėžimas). Ji paklausė vaikų, kas jiems nutiko ir kažkuris iš vaikų arba jie abu - tos aplinkybės ji nurodyti negali, nes neprisimena, jai pasakė, kad juos kažkokiu laidu mušė mamos draugas P. (1 t., b. l. 75).

Liudytojas J. Š. parodė, kad dirba Šiaulių miesto ir rajono PK. Prisimena įvykį, kai važiavo į lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Buvo iškvietimas. Darbuotojos pastebėjo mėlynes ant vaikų. Jis su kolege nuvažiavo, kolegė galėjo būti V. K.. Auklėtojai sakė, jog vaikai išsidavė, kad patėvis sudavė su laidu. Kolegė įvykio vietoje pildė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jame trumpai aprašomas įvykis, nurodomi sužalojimai. Jis bendravo su auklėtoja, atliko kitus procesinius veiksmus. Neprisimena, kokius procesinius veiksmus jis atliko. Nedaug bendravo su vaikais. Jiems (pareigūnams) nereikėjo išsamiai apžiūrėti vaikus: berniuką ir mergaitę. Vaikai neverkė, buvo ramūs. Vienas vaikas parodė mėlynę ant rankos. Vaikai ir darželio auklėtoja sakė, kad juos sumušė su laidu. Neatsimena, ar buvo iškelta kažkokia kita versija.

Liudytojas S. A. parodė, kad R. S., jos sugyventinis P. M. ir R. S. vaikai: K. ir E. gyvena jam priklausančiame bute. Jis gyvena viename kambariuke, o jie – kituose. Jie gyvena su juo (S. A.), kol jo anūkas yra įkalintas. R. S. ir P. M. kartu gyvena apie 1 metus. Vaikai ateina pas jį pažiūrėti televizorių. Būdamas savo kambaryje, jis gerai girdi, kas vyksta kituose kambariuose, ypač kai durys atidarytos. Jis namuose negirdėjo jokių muštynių. Jis nematė jokių bausmių. Jis nieko nežino apie vaikų sužalojimus, nematė pas juos (R. S. ir P. M.) jokių laidų ar diržų. Vaikai pasipešdavo tarp savęs dėl flomasterių. Kartais jie pareidavo iš darželio apsibraižę. Vaikai jam niekuomet nemeluodavo.

Liudytoja Ž. Š. parodė, kad yra K. S. ir E. S. teta, R. S. sutuoktinio sesuo. Apie įvykį sužinojo iš vaikų teisių specialistų. Per Velykas – 2017 m. balandžio 19 d. vaikai buvo paimti iš namų. Namuose jiems buvo nesaugu. Vaikai buvo paskirti jos (Ž. Š.) globai. Ji globojo juos 4 mėnesius. Kai 2017 m. balandžio 19 d. po pietų pasiėmė vaikus, ji matė senas žaizdų žymes. Ji matė drūžę ant E. S. kojos. Ji nežino, kiek laiko galėjo praeiti nuo jos atsiradimo. Pagal savo vaiko mėlynes sprendžia, kad mėlynė išlieka kažkur porą savaičių. Ji paklausė vaikų apie įvykį. Vaikai nedrąsiai pasakė, kad jie tik norėjo pajuokauti, kad P. juos sumušė. Daugiau jie apie tai nešnekėjo. Vaikai apie P. pradžioje atsiliepdavo labai gražiai, K. S. piešdavo piešinius, kuriuose būdavo P., jo mama ir ji (Ž. Š.). Vaikai sakydavo, kad mama kartais ant jų šaukdavo. Vaikai atrodė tokie užspausti, visko bijojo. Jie skriaudė gyvūnus, mažai šnekėdavo. Vaikai pameluodavo, jautėsi baimė. Jie žaisdavo kieme, sulaužydavo šautuvą ir sakydavo, kad nežino, kas sulaužė. K. S. kelis kartus susipyko su Š. ir pasakė, kad pakvies P. ir jam bus blogai.