- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-06-11
- Bylos Nr.
- II-3-791/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00594-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Nukentėjusysis
- D. M., M. B.
- Pareiškėjas
- Ž. B.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei ir Inai Bencevičei, nedalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas Ž. B., dalyvaujant jo atstovui advokatui V. V., institucijos priėmusios nutarimą skirti administracinę nuobaudą atstovui R. P., nukentėjusiajai D. M., nukentėjusiosios atstovui advokatui L. P., mažamečio nukentėjusiojo M. B. atstovei pagal įstatymą R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Ž. B. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. B. 2013 m. gegužės 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto Ž. B. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., nubaustas 100 litų bauda, pagal ATPK 127 str. 1 d., nubaustas 500 litų bauda. Nuobaudas subendrinus ATPK 33 str., pagrindu, galutinė nuobauda paskirta 500 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 18 val. 40 min. Alytaus rajone Medūkštos kaime, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, įvažiuodamas į kelių sankirtą, atsidūrė priešpriešinio eismo pusėje, susidūrė su automobiliu Audi A4 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, o automobilio Chrysler Voyager keleiviui M. B. nežymiai sutrikdyta sveikata.
Teisme gautas Ž. B. skundas dėl paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, kuriame pareiškėjas prašo panaikinti 2013 m. gegužės 21 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti; pripažinti neteisėta 2012-08-23 autoįvykio schemą, panaikinti 2013-01-09 Alytaus AVPK surašytą protokolą dėl administracinio teisės pažeidimo.
Skundas tenkintinas ir dalies. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu pareigūnas įvertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su 2013 m. gegužės 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko J. B. padaryta išvada, kad Ž. B. yra kaltas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus, ATPK 127 str. 1 ir 2 d. Kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, skundžiamu nutarimu Ž. B. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 113 punktų reikalavimus, o būtent jis 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 18 val. 40 min. Alytaus rajone Medūkštos kaime, vairuodamas automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, įvažiuodamas į kelių sankirtą, atsidūrė priešpriešinio eismo pusėje, susidūrė su automobiliu Audi A4 valst., Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, o automobilio Chrysler Voyager keleiviui matui Bielskui nežymiai sutrikdyta sveikata. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 133 punkte numatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje. Jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek ir priimant nutarimą Ž. B. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino, tiek 2012-08-26 liudytojo apklausos protokole, tiek ir teismo posėdžių metu parodė, kad 2012-08-26 apie 18.55 val. automobiliu Cryslel Voyager važiavo iš Alytaus į Medukštos kaimą. Pravažiavęs žiedą pagrindiniu keliu suko į kairę. Sukant, pačiame posūkyje, nuo Medūkštos kaimo pusės atvažinėjo automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pradėjo mėtytis, stabdyti, išvažiavo į priešpriešinę, tai yra jo važiavimo juostą, dėl ko susidūrė abu automobiliai. Tokius Ž. B. parodymus patvirtino liudytoja R. B. (T.1, b. l. 53-56), nurodžiusi, kad jai važiuojant automobiliu Cryslel Voyager, pravažiavus žiedą ir važiuojant pagrindiniu keliu ir sukant į kairę pusę, pamatė kaip iš kairės pusės pagrindiniu keliu, apie 10 metrų atstumu, atvažiuoja automobilis Audi A4 ir suprato, kad automobilis neplanuoja sukti, kad automobilis važiuos tiesiai, nes nematė, kad automobilio vairuotojas bandytų sukti vairą. Bylos medžiaga patvirtina, kad Audi A4 vairuotoja D. M. duodama pirminius paaiškinimus (T. 1, b.l. 32-33) iš esmės patvirtino R. B. nurodytas aplinkybes, paaiškindama, kad artėdama prie posūkio į dešinę pusę ji per vėlai pastebėjo posūkį į dešinę ir tada pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, nurodė, kad jos automobilis stabdomas slydo ir tada ji atsitrenkė į kitą atvažiuojantį priešais automobilį. Nors D. M. savo parodymus vėliau pakeitė ir teismo posėdžiuose nurodė šiuo keliu važiavusi ne pirmą kartą ir posūkį tikrai žinojusi, važiuodama pamatė automobilį ir pradėjo stabdyti, automobilis buvo jos kelio juostoje, todėl įvyko susidūrimas. Nurodė buvo strese, todėl pirmos apklausos metu, kuri vyko sekančią dieną po įvykio, galėjo neteisingai nurodyti įvykio aplinkybes (T. 1, b. l. 91-92, T. 2, b. l. 26-32).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobiliai Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė pagrindiniame kelyje, nelygiareikšmių kelių sankryžoje (kurioje pagrindinio kelio kryptis keičiasi) automobiliui Audi A4 per šią sankryžą važiuojant tiesiai ir priekine dalimi esant prie važiuojamųjų kelio dalių sankirtos menamo krašto, o automobiliui Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje sankryžoje sukant į kairę. Išvada, kad automobilio Audi A4 vairuotoja D. M. per nelygiareikšmių kelių sankryžą (kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę) važiavo tiesiai, ekspertų padaryta remiantis automobilių sugadinimais, šia išvada teismas neturi pagrindo abejoti, taip pat neturi pagrindo abejoti ekspertų kvalifikacija, todėl teismas ekspertizės aktu (T. 2, b.l. 94-103) vadovaujasi pilna apimtimi. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Duoti kelią (nekliudyti) - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Taigi buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A4 vairuotoja D. M., važiuodama pagrindiniu keliu tiesiai per nelygiareikšmių kelių sankryžą, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę privalėjo duoti kelią iš dešinės artėjančiam automobiliui Crysler Voyager, t. y. privalėjo sustoti prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą.
Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-04-28 ekspertizės akto 11-24(14) (T. 2, b.l. 94-103) išvados 2 punktu - šio eismo įvykio eiga buvo tokia - automobilio Audi A4 vairuotoja važiuodama pagrindiniu keliu ir artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę, laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, nesustojo prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir važiuodama tiesiai per šią sankryžą susidūrė su jai iš dešinės artėjusiu automobiliu Crysler Voyager. Prieš pat susidūrimą automobilis Audi A4, judėjęs, tikėtina, 38 km/h greičiu, priekinės dalies kairiąja puse (nuo pat kairio krašto iki vidurio) trenkėsi į jai iš dešinės, tikėtina, 30 km/h greičiu, judėjusio automobilio Chrysler Voyager, kairiojo šono priekinę dalį.
Išvados 3 punkte nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A4 vairuotojos D. M. veiksmai,- važiuodama pagrindiniu keliu ir artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, nesustojo prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir važiuodama tiesiai per šią sankryžą nedavė kelio jai iš dešinės artėjančiam automobiliui Chrysler Voyager techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Chrysler Voyager vairuotojo Ž. B. veiksmai, - važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę nelygiareikšmių kelių sankryžoje, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į kairę, nepasirinko tokios judėjimo trajektorijos, kad įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos vairuojamas automobilis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje ir tokiu būdu sukėlė grėsmę eismo saugumui, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Remiantis šiuo išvados punktu matyti, kad pareiškėjo veiksmai, tai yra nepasirinkimas tokios judėjimo trajektorijos, kad įvažiuojant į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuojant iš jos vairuojamas automobilis neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas remdamasis ekspertizės akto 8 išvada, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio Audi A4 vairuotoja D. M. važiuojant pagrindiniu keliu ir artėjant prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę, laiku mažindama vairuojamos transporto priemonės greitį ir sustodama prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą, būtų išvengusi buvusio pobūdžio susidūrimo su automobiliu Chrysler Voyager, be to remiantis išvadoje pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos padaryta išvada, kad jeigu transporto priemonės nebūtų susidūrę, tai intensyviai stabdomas automobilis Audi A4 būtų sustojęs tik apie 9,4 m. atstumu už tos vietos, kurioje ši transporto priemonė buvo susidūrimo metu, ir įvertinęs pirminius D. M. parodymus (2012-02-28 apklausos protokolas (T. 2, b.l. 32-33), kad artėdama prie posūkio į dešinę pusę ji per vėlai pastebėjo posūkį į dešinę ir tada pradėjo stabdyti automobilį, kuris stabdomas slydo, daro išvadą, kad pareiškėjo veiksmai objektyviai techniniu požiūriu tiesiogiai nesąlygojo šio eismo įvykio kilimo, dėl ko pagrįstai darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmuose nėra pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 1 ir 2 d., sudėties. Laikytina, kad vairuotojos D. M. veiksmai buvo būtinoji neigiamų padarinių kilimo sąlyga, kadangi važiuodama pagrindiniu keliu ir artėdama prie nelygiareikšmių kelių sankryžos, kurioje pagrindinio kelio kryptis keitėsi į dešinę laiku nemažino vairuojamos transporto priemonės greičio, nesustojo prieš važiuojamųjų kelio dalių sankirtą ir važiuodama tiesiai per šią sankryžą nedavė kelio jai iš dešinės artėjančiam automobiliui Chrysler Voyager. Būtent šie vairuotojos D. M. veiksmai tiesiogiai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, dėl ko atsirado neigiami padariniai – automobilių sugadinimai ir mažamečio M. B. nežymus sveikatos sutrikdymas, tarp vairuotojos D. M. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo D. M. nurodyti veiksmai.
Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nustatoma administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Įvertinus teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas objektyviu byloje nustatytų aplinkybių viseto išnagrinėjimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Ž. B. kaltę dėl padarytų pažeidimų, dėl ko pareiškėjo skundas tenkintinas. Administracinio teisės pažeidimo byla Ž. B. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, 2013 m. gegužės 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko J. B. nutarimas naikintinas. Kadangi 2013-05-21 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra priimtas pagal 2013-01-09 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, o nutarimas šiuo teismo sprendimu yra naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla Ž. B. atžvilgiu nutrauktina, todėl papildomai spręsti klausimą dėl paties protokolo panaikinimo nėra tikslinga, taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl autoįvykio schemos pripažinimo neteisėta, kadangi ši schema yra įstatymų tvarka gautas dokumentas, turintis reikšmės šiai bylai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str., 302 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2013 m. gegužės 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko J. B. nutarimą Ž. B. atžvilgiu ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.