Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-238-317/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1S-238-317/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Jaliniauskas
Nuteistasis
A. M.
Advokatai
Raimundas Jurka
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-238-317/2019Teisminio proceso Nr. nepriskirtasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 3 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. M. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2007 m. spalio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 14 metų. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 12 d. Komisijos posėdžio dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 18 dienų. Anksčiau teismo neteistas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. sausio 28 d. nutarimu priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

3. Nuteistojo gynėjas advokatas Raimundas Jurka skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutartis neatitinka aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos pagal analogiškas faktines ir teisines aplinkybes sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ir šiam teiginiui pagrįsti skundo autorius nurodo Kauno apygardos teismo nutartis konkrečiose baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizikos lygis nuoseklia mažėjo, kurie yra bausti, bet nuobaudos negaliojančios, buvo padaryta išvada, kad nuteistojo pažanga vertinama kaip reikšminga ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Skunde autorius taip pat pažymėjo, kad šiose apygardos teismo nutartyse teigiama, jog padarytų nusialkstamų veikų sunkumas ir pobūdis kaip pakartotinis negali būti vertinamas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Skundo autoriaus nuomone, vertinant šią teisminę praktiką, matyti, kad jo atstovaujamojo A. M. pažangos kriterijai iš esmės dar didesni, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistais nepadarė reikiamų išvadų dėl padarytų nusikalstamų veikų yra deklaratyvūs ir nemotyvuoti.

4. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino kitų svarbių aplinkybių, kurios duoda pagrindo manyti, kad A. M. bausmės vykdymo procesas bus sėkmingai vykdomas ir jam būnant laisvėje. Bausmė nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, duoda pagrindo išvadai dėl teigiamo jo elgesio koregavimo. Galiojančių nuobaudų nuteistais neturi, skatintas 19 kartų, bausmės atlikimo metu A. M. mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo ne vieną specialybę, pataisos namuose sėkmingai dirba ir yra duomenų, kad laisvėje taip pat neturės kliūčių įsidarbinti. Teismas apie nuteistojo įsidarbinimą neužsiminė ir nevertino duomenų apie jo įdarbinimą laisvėje. Apylinkės teismas nevertino ir duomenų apie tai, kad A. M. yra sudaręs santuoką, šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Nuteistojo atstovo teigimu, visus šiuos duomenis išsamiai išnagrinėjo Komisija, kuri padarė teisingą išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jau patyrė pakankamos trukmės suvaržymus ir gali būti toliau taisomas neizoliuotas. Taip pat advokatas nesutinka su nutarties išvada, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi ir kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, nes šiuo atveju A. M. iš jam paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs labai didelę dalį, apie 90 procentų, todėl šiuo atveju be pagrindo teigta, kad paskirta bausmė neturi poveikio ir nesukelia pasekmių.

5. Skunde advokatas pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos — tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Atsižvelgus į nuteistojo A. M. elgesį bausmės atlikimo metu, į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, į jo teigiamus veiksmus koreguoti savo elgesį atliekant bausmę pataisos įstaigoje, darytina išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus toliau sėkmingai bus užtikrinami bausmės tikslai tiek individualiosios prevencijos, tiek ir nubaudimo atžvilgiu, todėl teisingumo principas bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeisti.

6. Skundo autorius taip pat nurodo, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas 1976 m. vasario 17 d. priimtoje rezoliucijoje Nr. (76)2 „Dėl elgesio su ilgam terminui nuteistais kaliniais“ rekomenduoja valstybėms narėms užtikrinti, kad visų kalinių, taip pat nuteistųjų iki gyvos galvos, bylos būtų peržiūrimos siekiant nustatyti, ar jau galima kiek įmanoma anksčiau suteikti lygtinį paleidimą. Pagal šią rezoliuciją, lygtinis paleidimas negali būti taikomas vien tik pagal bendrą prevencinę prognozę, - turi būti atsižvelgiama į įstatymo numatytų reikalavimų, susijusių su bausme, vykdymą ir į palankias lygtinio paleidimo taikymo prognozes. Europos Tarybos Ministrų komitetas 2003 m. kovo 9 d. priėmė rekomendaciją Nr. (2003) 23 valstybėms narėms Dėl įkalinimo įstaigų administracijos darbo su nuteistaisiais laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, kurioje išreiškiamas bendras principas, kad teisinės padėties požiūriu neturėtų būti daromas skirtumas tarp nuteistųjų vien dėl jų atliekamos bausmės termino ir su nuteistaisiais iki gyvos galvos turėtų būti dirbama remiantis tais pačiais principais, kaip ir su kitais ilgiems terminams nuteistais asmenimis. Nuteistojo atstovas sprendžia, kad žemesnysis teismas pernelyg formaliai įvertino A. M. kaip atliekančio bausmę faktinę ir teisinę padėtį lygtinio paleidimo kontekste ir padarė klaidingas išvadas, neatitinkančias Europos Sąjungos teisės principų.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

8. Nuteistojo A. M. atstovo advokato R. Jurkos skundas tenkinamas.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutarties bei nuteistojo atstovo skundo argumentus, konstatuoja, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl to pagrįstai sprendė, jog lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdama klausimą dėl A. M. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatas yra 15 balų, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, be to, visi šie 15 balų, pagal OAS‘ys vertinimo metodiką, yra statiniai, nekintantys, t. y. nuteistasis savo elgesiu jų sumažinti jau nebegalės. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos nustatytas rekomendacijas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pagrįstai siūlė teismui nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dvidešimt kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Nors drausmine tvarka jis baustas penkis kartus, tačiau nuobaudos paskirtos jau seniai, šiuo metu jos nebegalioja, o paskutinis pažeidimas, už kurį nuteistasis nebuvo baustas, o tik buvo apsiribota jo svarstymu drausminėje komisijoje, padarytas prieš dvejus metus. Po padaryto pažeidimo jis po to buvo skatintas dar keturis kartus. Toks nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leido Komisijai pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.

11. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, svarbu įvertinti ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis mokėsi profesinio rengimo centre ir įgijo net keturias specialybes. Neabejotina, kad įgytos specialybės lygtinio paleidimo metu palengvins nuteistojo resocializaciją ir padidins galimybes jam pilnavertiškai įsilieti į darbo rinką. Nuteistojo darbinė patirtis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo stabili 11 metų, nedarbingų laikotarpių nėra buvę. Jo teigiamą požiūrį į darbą patvirtina ir tai, kad nuo 2012 m. jis dirbo VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ siuvėju, perkeltas į atvirąją koloniją taip pat išreiškė norą dirbti ir 2016 m. spalio 17 d. įsidarbino kroviku – ekspeditoriumi, o šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini )“ darbininku. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad paleistas lygtinai A. M. turės galimybę įsidirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teigiama A. M. darbinė motyvacija bei galimybė įsidarbinti, yra nustatyti kaip jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turi šeimą, du mažamečius vaikus, vyksta trumpalaikių išvykų į namus. Paleidus jį į laisvę, gyvenamoji vieta bus ta pati, kur gyvena ir jo šeima. Atsižvelgus į šias aplinkybes, tinkamos gyvenimo sąlygos ir ryšių su artimaisiais palaikymas Socialinio tyrimo išvadoje įvardinti kaip A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, nesilaiko neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, nusikalstamą veiką vertina neigiamai, pripažįsta, kad jo padarytas nusikaltimas buvo suplanuotas ir vykdomas siekiant materialinės naudos, supranta turimas problemas ir jaučia poreikį jas spręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų visuma, neabejotinai parodo ilgalaikius nuteistojo planus, išėjus į laisvę, dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, o gaunant atlyginimą, gyventi laikantis bendrųjų elgesio nuostatų, nepažeidinėjant įstatymų.

12. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžė, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą A. M., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą, apylinkės teismas per didelį dėmesį skyrė padaryto nusikaltimo pobūdžiui, pavojingumui, suteikė išskirtinę reikšmę ir veikos padarymo aplinkybes pervertino. Tuo pačiu visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių A. M. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, deklaratyviai konstatavo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai paneigia nuteistojo teisę tikėtis, kad vykdant visus įstatyme keliamus reikalavimus, jam bus suteikta galimybė pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu,. Šio klausimu kontekste svarbu pažymėti, kad remiantis naujuoju BVK 157 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

13. Nors apylinkės teismas nevertino paskirtos ir atliktos bausmės santykio, tačiau netvirtindamas Komisijos nutarimo pažymėjo, kad svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentas šiuo atveju netinkamas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos gali būti taikomas, kai nuteistasis jau yra atlikęs tam tikrą, įstatymo numatytą paskirtos bausmės dalį. A. M. paskirtos ir jo jau atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, kuomet jis gali būti teikiamas lygtiniam paleidimui, todėl nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikta dalis negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Nesant pagrindo abejoti tuo, kad A. M. atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, kuriems esant asmuo gali būti paleidžiamas iš pataisos įstaigos lygtinai, ir sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, esminę reikšmę įgyja jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, kaip jau minėta, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Be kita ko, pažymėtina, kad A. M. iš jam paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės, yra atlikęs labai didelę jos dalį - likusi neatlikta bausmės dalis sudaro tik pusantrų metų. Įvertinus aukščiau aptartą nuoseklų nuteistojo elgesio koregavimą, darytina išvada, kad paskirta ir atlikta bausmės dalis padarė nuteistajam pakankamai teigiamą poveikį, o bausmės tikslai gali būti pasiekti toliau atliekant jam bausmę lygtinai paleidus jį iš pataisos namų.

14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai A. M. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, jame pagrįstai buvo atsižvelgta į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas, gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

15. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistojo A. M. atstovo advokato Raimundo Jurkos skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2019 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistajam nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. gnėjo advokato Raimundo Jurkos skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 – ojo sektoriaus 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 10 punktais, A. M. nustatyti šias pareigas:

1) per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti/tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

2) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

3) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasDanguolė ŠiugždinytėRimas Švirinas