Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Linos Lesinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Z. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmė, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. Z. paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistačiusi Ž. Z. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio Ž. Z. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Ž. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, tiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji Ž. Z. savo apeliaciniame skunde neginčija jos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, tačiau nesutinka su jai paskirta bausme. Nuteistoji prašo paskirti jai švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų taikymo aspektu.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

6. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai Ž. Z. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta 90 parų arešto bausmė. Ši bausmė, nuteistajai savo kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta 60 parų arešto bausmė. Vertinant skundo argumentų dėl per griežtos bausmės pagrįstumą, visų pirma pažymima, kad nors įstatymų leidėjas BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatė ir baudos bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas, nuteistajai paskirdamas griežtesnės, nei bauda, rūšies bausmę – areštą, bausmių skyrimą reglamentuojančių BK normų nepažeidė, bausmę nuteistajai individualizavo teisingai.

8. Parenkant nuteistajai bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad Ž. Z. padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai. Tačiau šį nusikaltimą Ž. Z. padarė turėdama neišnykusį teistumą, taip pat praeityje jau būdama ne kartą teista už nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas taip pat įvertino nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarę būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš bylos duomenų, 2016 m. rugsėjo 8 d. paleista iš pataisos įstaigos atlikusi bausmę, nepraėjus nei trims metams po bausmės atlikimo, Ž. Z. padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 8 dalis). Taigi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė taip pat buvo nustatyta pagrįstai. Kitų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Aptartos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistajai praeityje buvo skirta ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau tai jos nusikalstamiems polinkiams reikšmingos įtakos neturėjo, nuteistoji ne kartą bausta ir administracine tvarka už smulkias vagystes, nedirba ir įsidarbinti nesiekia (tokių duomenų byloje nėra), neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad nuteistoji išvadų nedaro, todėl skiriant įstatyme numatytą baudos bausmę BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Nors teismas nuteistajai už BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skyrė maksimalaus termino (90 parų) arešto bausmę, esant pirmiau nurodytų, išimtinai neigiamai nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumai, konstatuoti, kad nuteistoji buvo nubausta aiškiai per griežtai ir švelninti jai skirtą bausmę (trumpinant arešto bausmės terminą ar paskiriant kitos rūšies bausmę), nėra pagrindo. Juo labiau, kad už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato ir terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl dar labiau švelninti nuteistosios padėtį nėra jokio teisinio pagrindo. Tai, kad nuteistoji gydosi nuo priklausomybės ligos pagal metadono programą taip pat buvo įvertinta skiriant bausmę ir vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo skirti nuteistajai švelnesnę bausmę.

10. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai Ž. Z. bausmę už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė, bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikė teisingai. Nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis ir nuteistosios skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti, kaip to prašoma nuteistosios skunde, nėra pagrindo, todėl nuteistosios apeliacinis skundas atmetamas.

11. Kauno apygardos teisme 2022 m. spalio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Šioje pažymoje nurodyta, kad valstybė dėl Ž. Z. gynybos patyrė 76,67 Eur išlaidų (2 t., b. l. 70-71).

12. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistoji, tačiau apeliacinės instancijos teisme nuteistoji gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nuteistajai buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Arvydas Montrimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji niekur nedirba, duomenų apie jos turimą nekilnojamąjį ar kokį kitą materialinę vertę turintį turtą byloje nėra. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistosios turtinė padėtis yra sunki. Įvertinusi šių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistosios Ž. Z. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.