- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 1-322-804/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-87-1-00155-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kategorijos
Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas Prašmuntas, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Nijolei Blaževič,
dalyvaujant Vilniaus Apygardos prokuratūros prokurorams Nikolajui Kozliakui, Vladimirui Sergejevui
nukentėjusiajam A. Č.
S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini., gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, teistas: 2005-10-24 Trakų r. apylinkės teismo pagal BK 201 str. 1 d. nuteistas 17 MGL bauda, 2012-10-16 Trakų r. apylinkės teismas skirtą 17 MGL baudą pakeitė į 6 parų areštą, teistumas neišnykęs,
Kaltinamas pagal BK 135 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2014-03-05 apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio K. O. M., kambaryje, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, žirklėmis tyčia vieną kartą dūrė A. Č. į kaklą padarydamas nukentėjusiam durtinę –pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su išorinės jungos venos sužalojimu ir ūminiu išoriniu kraujavimu ir gyvybei pavojingą širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų nepakankamumą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. Č. sveikatą. Šiais savo veiksmais S. M. kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. M. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažino iš dalies ir parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) nuosavam name, priklausančiame mamai K. O. M.. Name yra vienas kambarys ir virtuvė. Tokiam nedideliame name jie gyvena trise, t.y. jis, brolis G. L. ir mama K. M.. Tame pačiame kieme, tik kitame namelyje gyvena sesuo G. M. kartu su sugyventiniu A. Č.. Sesuo G. su A. gyvena kartu apie šešerius metus. Tarp jo ir A. santykiai nėra draugiški. Visi konfliktai vyksta, kai jie būna išgėrę alkoholio. Jie kartais susimuša būdami girti, tačiau kai išblaivėja vėl susitaiko. 2014-03-05 apie 11 val. į namus atėjo G. su A. pasveikinti jo mamos K. M. su vardadieniu. Namuose buvo K. M. ir brolis G. Jie turėjo 4 butelius vyno, alaus, degtinės. Alkoholį gėrė visa šeima. Sesuo G. išgėrusi alkoholio nuėjo į savo namus miegoti, o mama taip pat užmigo kambaryje ant lovos. G. išėjo iš namų. Jis su A. buvo pasilikę. Jis buvo pakankamai girtas, nelabai prisimena. Konflikto, su A. nebuvo. Kaip jis dūrė su žirklėmis į A. jis neprisimena, mano, kad tai gavosi visai netyčia. Jis nematė kur pataikė, tik pastebėjo, kad ant rankos yra kraujas. A. paklausė kas jam yra, atsistojo ir išėjo į savo namus. Jis (S. M.) tuomet pažadino mamą ir jai pasakė, kad turbūt papjovė A. Iš A. labai bėgo kraujas. A. buvo susiėmęs už kaklo. Jis mamai pasakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Mama atsikėlė ir nubėgo į A. ir G. namus. Mama iškvietė greitąją, o jis išsigandęs net neėjo į jų namus, buvo savo kambaryje. Broliui G.paskambino ir pasakė, kad papjovė A. ir pasakė, kad eis pasikarti. Brolis G.pasakė, kad jis nieko nedarytų. Greitoji pagalba greitai atvažiavo, sesuo Ga. taip pat išvažiavo kartu su A. Jis labai gailisi, kad žirklėmis sužeidė A. To momento kaip jis paėmė žirkles nuo stalo neprisimena, tik prisimena, kaip buvo užsimojęs ir patį smūgį. S. M. labai gailisi, kad taip pasielgė. Jis atsiprašė nukentėjusiojo A. Č., kuris jam viską atleido.
Nukentėjusysis A. Č. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., su G. M. apie penkerius metus. Tame pačiame kieme, tik kitame namelyje gyvena G. motina ir du jos broliai S. ir G.. 2014-03-05 apie 11 val. jis su G. nuėjo pas G. motiną K. pasveikinti jos su vardadieniu. Jis nupirko keturis butelius vyno. Po to jis kartu su G., motina K., S. ir G. gėrė. Kadangi buvo pakankamai girtas, jis buvo nuėjęs į namus pamiegoti. Tik nubudęs vėl nuėjo į G. motinos namelį, nes buvo likę dar degtinės. Namelyje buvo S. ir K. Begeriant matyt susipyko su S., nes tai dažnai atsitinka, kai jie būna neblaivūs. Jis neprisimina kaip jam S. dūrė į kaklą, tik atsimena gydytoją. Kaip ir dėl ko įvyko konfliktas jis nežino, paties dūrio kaip buvo sužeistas paaiškinti ir parodyti negali, buvo labai girtas. Civilinio ieškinio dėl savo patirtų kūno sužalojimų jis nereiškė. Su kaltinamuoju S. M. jis susitaikė ir pretenzijų jam neturi.
Nukentėjusysis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( I t. 13-14, 17 l.).
Liudytoja K. O. M. teisminio tyrimo vadovaujantis LR BPK 278 str. 2 d. parodymų duoti atsisakė.
Liudytoja G. M. teisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuosavame name kartu su sugyventiniu A. Č. jau penkerius metus. Taip pat su ja gyvena du jos nepilnamečiai vaikai. Tame pačiame kieme tik kitame namelyje gyvena mama K. brolis G. L. ir brolis S. M.. 2014-03-05, apie 12 val., sugyventinis A., nusipirkęs vyno ir alaus, nuėjo į namą, kur gyvena K. M. su G. L. ir S. M.. Ji liko namuose. Ji apie 15 val. ėjo į tualetą ir nuėjo pasižiūrėti kaip laikosi A. ir ką jie veikia. Jai užėjus į kambarį, mama miegojo ant lovos, o A. ir brolis S. sėdėjo prie stalo, gėrė alkoholį ir nesipyko. G. tuo metu nebuvo, jis buvo išėjęs pas kaimyną į svečius. Kai būna abu girti, jos sugyventinis ir brolis pradeda abudu tarpusavyje bartis. Kadangi jie abu tarpusavyje girti barasi, netgi susimuša, ji dėl to nuėjo pažiūrėti ką jie veikia. Kadangi jie abu ramiai sėdėjo, ji išėjo į savo namus. Maždaug po valandos į namus atėjo A. ir liepė kviesti greitąją. Ji pamatė, kad iš kaklo jam bėga kraujas. Ji pati pažiūrėjo žaizdą ir pamatė, kad kakle yra skylė. Į jos telefoną yra įvesta med. pagalba ir iš karto ją sujungė su greitąja. Ji pasakė medikams, kad sugyventiniui yra pradurtas kaklas. Medikai liepė prispausti žaizdą ir labai greitai atvažiavo. A. labai stipriai kraujavo, visą laiką buvo su sąmone. Ji kartu išvažiavo į ligoninę su A., ligoninėje A. operavo. A. sakė, kad nieko neprisimena.
Liudytojas G. L. teisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama K. O. M. ir broliu S. M. viename namelyje, priklausančiame jo mamai. Tame pačiame kieme, tik kitame namelyje gyvena sesuo G. su sugyventiniu A. Č. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Jis kiekvieną dieną ryte apie 8 val. eina pas kaimynus, gyvenančius netoli jų, dirbti. Jis dirba įvairius buities darbus. Į namus grįžta tik miegoti, tai yra apie 22 val. Kadangi visi gyvena viename kieme, A. dažnai užeina į jų namelį, kuriame jie gyvena su mama ir S. 2014-03-05 jis įprastu laiku išėjo pas kaimynus. Namuose pasiliko S. su mama. Buvo atėjęs A. ir jie visi gėrė alkoholį. Jis su jais negėrė. Taip pat iš vakaro buvo atėjęs A. su G. ir šventė mamos vardadienį. Buvo po pietų, kai į jo mobilaus ryšio telefoną paskambino brolis S. ir pradėjo sakyti, kad prisidirbo – gali sėsti į kalėjimą, važiuoti į Lukiškes jis nevažiuos, todėl jis eis pasikarti. Į tokius S. pasakymus jis nekreipė dėmesio, nes iš balso suprato, kad yra girtas ir ne pirmą kartą kalba nesąmones. Būdamas pas kaimynus jis pamatė, kad prie jų namų atvažiuoja greitoji pagalba. Jis į namus nėjo ir nežiūrėjo kas vyksta, nes dar pagalvojo, kad gali jį kuo nors įtarti. Jis tuomet telefonu paskambino mamai ir paklausė kas atsitiko. Mama normaliai irgi negalėjo paaiškinti. Ji tik pasakė, kad A. S. pradūrė kaklą. Į namus jis grįžo vakare, A. buvo išvežtas į ligoninę. Vėliau iš S. ir A. kalbų jis sužinojo, kad jie abu buvo girti ir negali paaiškinti dėl ko kilo tarp jų konfliktas bei dėl kokios priežasties S. sužalojo A.
Tuo liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( I t. 34-35 l.).
Apklaustas liudytoju P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba VšĮ Trakų ligoninės gydytoju traumatologu – ortopedu. 2014-03-05 jo darbo metu, apie 16 val. į ligoninę buvo atvežtas A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus. A. Č. buvo diagnozuota durtinė dešinės pusės kaklo žaizda. Sužalojimas sunkus, pavojingas gyvybei. A. Č. buvo operuotas ir paguldytas į reanimacijos skyrių. Prieš operaciją A. Č. papasakojo, kad į jį brolis trenkė į kaklą su žirklėmis. ( I t. 30 l.).
S. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ( I t. 39-40 l.) bei parodymus duotus apklausus jį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuomet jis papildomai parodė, kad jam mama pasakojo, jog A. namuose gulėjo visas kraujuotas. Jis su nukentėjusiuoju pasimušdavo, kai būdavo girti, bet tai būdavo nedažnai, į metus porą kartų. A. jis nekenčia, dėl to, kad A. barasi ant sesers vaikų. Sesuo turi tris vaikus, bet vienas Anglijoje. Kiti du nepilnamečiai. Sesuo su A. kartu gyvena apie 6 metus. Jis savo šeimos neturi. Kai jie būna blaivūs sutaria normaliai. Į jam užduotus klausimus įtariamasis S. M. atsakė, kad jis kraują pamatė, nes ėjo televizorius. Šviesą tuo metu nedegė. Jis neatsimena, kad paėmė žirkles, jam tyrėjai pasakė, kad žirklės buvo pas jį. Kai jis pamatė kraujuotą ranką, suprato, kad jis smogė kažkuo. Jis pamatė, kad ant stalo guli žirklės ir suprato, kad su žirklėm smogė. Nukentėjusysis sėdėjo ant kėdės, kuri buvo prie lovos. S. M. sužinojo, kad pateikė į kaklą, kai ligoninėje pasakė. Jis matė, kad A. Č. už kaklo laikėsi. A. nieko nesakė išeidamas. A.po to smūgio atsistojo ir išėjo į namų. A. sėdėjo prie jo, kažką kalbėjo. A. smurto prieš jį nevartojo, po įvykio ant S. M. jokių sužalojimų nebuvo. Jis nežino dėl kokios priežasties dūrė A. Jis anksčiau niekada nesikreipė į policiją, kai būdavo konfliktai su A. Nukentėjusysis irgi niekada į policiją nesikreipė dėl konfliktų su juo. Jam kažkas „užplaukė“ dėl to dūrė A. Jam matyt „užplaukė“ dėl girtumo ir dėl to, kad A. jis nemėgsta. Jis supranta, kad žirklės aštrus daiktas ir galima buvo nužudyti. Tyrėjai paėmė žirkles, jos buvo ant stalo. Jis gal kai smogė su žirklėm tai jas ten ir padėjo. Žirklės nebuvo kraujuotos. Iki tol kol mama nuėjo miegoti, tarp jų su A. nebuvo kilęs konfliktas. Jis gailisi dėl savo tokio poelgio. Šiuo metu jų santykiai su nukentėjusiuoju geri. Jie pastoviai susitaiko. A. Č. buvo gydomas tris dienas, jį operavo, jis gulėjo Trakų ligoninėje ir dabar gerai jaučiasi. Sveikinti mamos sesuo su sugyventiniu atėjo 2014-03-04. 2014-03-05 jie vėl buvo atėję. ( I t. 46-48 l.).
Liudytoja K.O. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena viename namelyje su sūnumis G. L. ir S. M.. Tame pačiame name, tik kitame namelyje, gyvena dukra G. su sugyventiniu A. 2014-03-05 dieną apie 12 val. į jos namelį atėjo A. su G.ir atsinešė alaus ir vyno. A. su jos sūnumi S.pradėjo vartoti alkoholį. Ji su G. taip pat išgėrė. G. išgėrė nedaug ir išėjo. O ji atsigulė ant lovos ir užmigo. Pasiliko gerti alkoholį tik jos sūnus S. ir A. Apie 16 val. ją pažadino sūnus S. ir pasakė, kad papjovė A. Ji nubėgo į G. namus, kur pamatė, kad A. užsiėmęs už kaklo ir jam labai stipriai bėga kraujas iš kaklo. Ji dukrai liepė kviesti med. pagalbą, o pati paėmusi rankšluostį užspaudė A. kaklą, kad nebėgtų kraujas. Greitai atvažiavo med. pagalba ir A. ir išvežė į ligoninę. Išvežus A. į ligoninę, ji grįžo į namus, kur rado išsigandusį S., kuris jos klausė kas dabar jam bus. Tiek A., tiek S. buvo girti. Ji miegojo tame pačiame kambaryje kur viskas įvyko, tačiau nieko negirdėjo. Šiuo metu abu A. ir S. susitaikė. Sūnaus G. tą vakarą namuose nebuvo.
Liudytoja K.O. M. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t. 31 l.)
Apklaustas Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto specialistas J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. Č. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su išorinės jungo venos sužalojimu, sukėlusiu ūminį išorinį nukraujavimą ir gyvybei pavojingą širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų nepakankamumą. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metų 2014-03-05 apie 16.00 val. A. Č. žalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, suduodant smūgį duriančių –pjaunančių savybių įrankiu į kaklo kairę pusę. A. Č. sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. (I t. 29 l.)
2014-04-04 medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodoma, kad A. Č. buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje su išorinės jungo venos sužalojimu ir ūmiu išoriniu nukraujavimu. Sužalojimo pasėkoje išsivystė gyvybei pavojingas širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų nepakankamumas (kraujospūdis nukrito iki 67/40 mmHg, pacientas skubiai intubuotas), todėl sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, vienu trauminiu poveikiu. (I t. 27 l.)
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis S. M. parodymų patikrinimo vietoje metu iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. (b.l. 55-58)
Nukentėjusysis A. Č. parodymų patikrinimo vietoje metu iš esmės patvirtino liudytojo apklausose duotus parodymus. (b.l. 18-22)
Įrodymų vertinimas
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)
Teismas vertindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes bei liudytojų parodymus pažymi, kad kaltinamasis nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus. Teismas taip pat vertindamas proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu duotus parodymus daro išvadą, kad jie buvo nuoseklūs ir logiški, todėl priimdamas nuosprendį teismas jais vadovaujasi.
Taigi, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų teismo metu duotus parodymus, specialistų išvadas bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką t.y. jis 2014-03-05 apie 16.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini) priklausančio K. O. M., kambaryje, dėl asmeninių tarpusavio nesutarimų kilusio konflikto metu, žirklėmis tyčia vieną kartą dūrė A. Č. į kaklą padarydamas nukentėjusiam durtinę –pjautinę žaizdą kaklo kairėje pusėje su išorinės jungos venos sužalojimu ir ūminiu išoriniu kraujavimu ir gyvybei pavojingą širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemų nepakankamumą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė A. Č. sveikatą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d..
Teismas kritiškai vertina kaltinamojo S. M. parodymus, kad jis netyčia t.y. iš neatsargumo sužalojo (dūrė) žirklėmis nukentėjusiajam A. Č.. Tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms t.y. paties kaltinamojo parodymams, kadangi jis nurodo, kad paties dūrimo žirklėmis momento jis neatsimena dėl savo patologinio girtumo, bei tokie parodymai prieštarauja ir nukentėjusiojo A. Č. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kuris nurodo, kad išgertuvių metu tarp jų abiejų buvo kilęs konfliktas.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nusikaltimo pasekmes, kaltinamojo S. M. asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.5 d.) S. M. padarė sunkų nusikaltimą, nedirba, teistas, administracine tvarka baustas, Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, iš dalies pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, žada ateityje nebenusikalsti - tai lengvina kaltinamojo atsakomybę. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais (LR BK 54 str.2 d.), bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcija, kuri numato laisvės atėmimo bausmę, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant S. M. laisvės atėmimo bausmę mažesnę už šio straipsnio sankcijos vidurkį. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas sulaikyme.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 1880,09 Lt (544,51 EUR) priteisimo už nukentėjusiojo A. Č. gydymą yra pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir tenkintinas visiškai.
Daiktinį įrodymą – metalines žirkles, saugomas Trakų rajono PK sugrąžinti kaltinamojo motinai K.O. M..
Daiktinį įrodymą – raudonos spalvos skysčio nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, saugomą Trakų rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str.1d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-06 d iki 2014-03-07 d.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės S. M. palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Bausmės vykdymo pradžią laikyti įsiteisėjus nuosprendžiui nuo suėmimo dienos.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš S. M. 1880,09 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt litų 9 ct) (544,51 EUR) žalos atlyginimo už nukentėjusiojo A. Č. gydymą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
Daiktinį įrodymą – metalines žirkles, saugomas Trakų rajono PK sugrąžinti kaltinamojo motinai Kazytei O. M..
Daiktinį įrodymą – raudonos spalvos skysčio nuoplovą su galimais biologiniais pėdsakais, saugomą Trakų rajono PK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.