Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-01-13 · Administracinė byla Nr. AS-602-77-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
AS-602-77-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01347-2009-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys, Veslava Ruskan (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Kategorijos
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS602-77/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01347-2009-9Procesinio sprendimo kategorija 63.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 2009/01-4R-201; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 3 d. raštą Nr. (1.23.)7R-5244 „Dėl Jūsų prašymų ir skundų“; 3) įpareigoti atsakovę – Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją atlikti veiksmus pagal pareiškėjo skundus ir prašymus, t. y. pagal pareiškėjo 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 1 d. ir 2009 m. birželio 23 d. skundus bei 2009 m. gegužės 22 d., 2009 m. birželio 15 d. ir 2009 m. birželio 18 d. prašymus; 4) iš atsakovių – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, po lygiai priteisti pareiškėjui 1 000 Lt turtinės žalos ir 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

2011 m. birželio 20 d. pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl 2011 m. birželio 10 d. teismo sprendimo panaikinimo, kartu pateikdamas prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo atmetė, motyvuodamas 2009 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, kurioje buvo sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir konstatuota, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teisminės gynybos teise ir atsižvelgiant į tai, teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. birželio 29 d. pateikti teismui mokėjimo dokumento, patvirtinančio 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą bei nurodė, kad priimta nutartis yra neskundžiama.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtos nutarties, prašydamas nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą priimti atsisakė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pateikdamas apeliacinį skundą, nesilaikė Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, todėl teismas nustatė jam terminą trūkumams pašalinti, tačiau nepasibaigus nustatytam terminui pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties, kuri Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka atskiruoju skundu nėra skundžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties panaikinimo, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad buvo pagrįstai atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties.

Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą prie bylos pridėti 2011 m. gruodžio 5 d. banko kvitą, patvirtinantį 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, vykdant 2011 m. birželio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį byloje Nr. I- 2308-473/2011.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo 2011 m. birželio 21 d. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo laikė nepaduotu ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjo 2011 m. birželio 20 d. apeliacinį skundą su priedais, 2011 m. gruodžio 5 d. prašymą su priedu ir 50 Lt žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dėl teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, todėl teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. birželio 29 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui dokumentą, patvirtinantį žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti 2011 m. gruodžio 5 d. banko kvitą, patvirtinantį 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 21 d. teismu nutartimi nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, nepašalino, šis terminas pasibaigęs, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu ir kartu su priedais bei 2011 m. gruodžio 5 d. prašymu grąžintinas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Pažymi, kad kartu su 2011 m. birželio 20 d. apeliaciniu skundu teismui pateikė motyvuotą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kartu pateikdamas įrodymus apie sunkią turtinę padėtį. Vykdydamas 2011 m. birželio 21 d. teismo nutartį, 2011 m. gruodžio 5 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Mano, kad teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą, nurodydamas kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise į gynybą, kadangi padavė skundą dažniau nei kartą per mėnesį. Pažymi, kad atsakovo pažeidimai yra sistemingi, todėl savo teise nepiktnaudžiauja, o yra priverstas skųsti nepagrįstus atsakovo aktus dėl to, kad nėra jokios kitos teisinės formos, kuria pasinaudojus būtų galima atstatyti teisingumą ir pažeistas teises, nepažeidžiant kreipimosi į teismą terminų. Mano, kad teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo sunkią materialinę padėtį, turėjo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pabrėžia, kad iki šio momento į teismą nesikreipė daugiau nei pusmetį tam, jog galėtų skųsti ginčijamus atsakovo aktus. Teismas, reikalaudamas iš pareiškėjo žyminio mokesčio mokėjimo, atima galimybes siekti teisingumo, tokiu būdu leisdamas išvengti atsakomybės atsakovui ir pažeidimus darantiems įstaigos darbuotojams bei gindamas biurokratų interesus. Teismas tokiais veiksmais aiškiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kuris garantuoja teisingumo prieinamumą bei 14 straipsnį, kuris draudžia diskriminaciją dėl socialinės padėties. Skundžiama nutartimi teismas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir konstitucines normas, kurios įpareigoja teismą ginti piliečių teises. Teismas buvo neobjektyvus, palaikė atsakovo poziciją, tokiu būdu skatindamas tolimesnius žmogaus teisių pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, t. y. nesumokėjo teismo nustatytu terminu žyminio mokesčio ir nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nutartis nustatyti terminą iki 2011 m. birželio 29 d. trūkumams pašalinti, būtent sumokėti žyminį mokestį, buvo priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 21 d. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta jos apskundimo tvarka – nutartis yra neskundžiama.

Pareiškėjas apskundė šią nutartį atskiruoju skundu, t.y. atliko veiksmus, patvirtinančius, kad pareiškėjas nesutiko su teismo nurodyta nutarties apskundimo tvarka, tuo pačiu pareiškėjas manė, kad nutartis yra neįsiteisėjusi ir neturi būti vykdoma nustatytu terminu.

Pareiškėjui atlikus minėtus veiksmus bei vėliau apskundus nutartį dėl atskirojo skundo grąžinimo, prasidėjo atskirojo skundo nagrinėjimo procesas. Dėl šio proceso teismas, pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui – 2011 m. birželio 29 d., nesprendė klausimo dėl apeliacinio skundo grąžinimo nepašalinus trūkumų. Teismas šį klausimą išsprendė skundžiama nutartimi – 2011 m. gruodžio 9 d., t.y. tuomet kai pareiškėjui teismo nustatytas procesinis terminas buvo pasibaigęs (ABTĮ 65 straipsnio 1 dalis). Terminas buvo pasibaigęs ne dėl to, kad pareiškėjas jį praleido, bet dėl to, kad pareiškėjas procesine tvarka iškėlė abejones dėl teismo nutartyje nurodytos apskundimo tvarkos. Todėl ginčijamu atveju neturėjo būti sprendžiamas procesinio termino atnaujinimo klausimas, bet teismas nutartimi turėjo nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti. Pareiškėjas pašalino trūkumus pats, trūkumai pašalinti per protingą terminą – 2011 m. gruodžio 5 d. (t. II, b. l. 114, 115), po pasibaigusio atskirojo skundo nagrinėjimo ir teismui dar neišsprendus klausimo dėl apeliacinio skundo grąžinimo. Pareiškėjui pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, teismas neturėjo teisinio pagrindo grąžinti apeliacinį skundą.

Konstatuotina, kad teismas spręsdamas apeliacinio skundo (ar kito procesinio dokumento) grąžinimo klausimą nepašalinus teismo nutartimi nustatytų trūkumų nutartyje nustatytu terminu, esant pasibaigusiam nutartyje nustatytam terminui, kuris nebuvo praleistas pareiškėjo, tačiau buvo pasibaigęs dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių, turėtų nutartimi nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti, o ne grąžinti procesinį dokumentą dėl trūkumų nustatytu terminu nepašalinimo.

Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė minėtas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinius terminus ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą, dėl ko neteisingai išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, todėl nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliacinis skundas priimamas nagrinėti (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Apeliacinis skundas buvo paduotas nustatytu terminu, pareiškėjui pašalinus skundo trūkumus, skundas atitinka ABTĮ 130 straipsnio reikalavimus, todėl skundas yra priimamas nagrinėti (ABTĮ 127 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti.

Priimti pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan