Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-18 · Civilinė byla Nr. 2-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-18
Bylos Nr.
2-553/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
UAB „Jolventa“, Ko
Kategorijos
  • 95.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-553/2011Procesinio sprendimo kategorija 95.6.2.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, civilinėje byloje Nr. B2-2960-436/2010 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Jolventa“ ir Ko bankroto.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

UAB „Jolventa“ ir Ko direktorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Jolventa“ ir Ko.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Jolventa“ ir Ko bankroto bylą; paskirti UAB „Jolventa“ ir Ko administratoriumi J. Šukevičių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. T. pateikė teismui prašymą įtraukti jį į UAB „Jolventa“ ir Ko bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų; prašymą persiųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris nagrinės klausimą dėl J. Šukevičiaus paskyrimo UAB „Jolventa“ ir Ko bankroto administratoriumi. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra vienintelis UAB „Jolventa“ ir Ko akcininkas, t. y. įmonės savininkas. Pareiškėjo teigimu, apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Jolventa“ ir Ko sužinojo atsitiktinai, jam nebuvo pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai, todėl laikytina, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio trečiosios dalies reikalavimai. Pareiškėjo nuomone, jo, kaip įmonės savininko, teisių įgyvendinimas bei pareigų vykdymas gali būti reikšmingas teisingam bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 15 d. nutartimi nutarė pareiškėjo R. T. prašymo įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Jolventa“ ir Ko netenkinti.

Teismas nurodė, kad, remiantis Įmonių bankroto įstatymo ir CPK nuostatomis, bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis yra ieškovas, atsakovas, atstovaujamas bankroto administratoriaus, ir tretieji asmenys – bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo nutartimi. Teismas pažymėjo, kad nei Įmonių bankroto įstatyme, nei CPK nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, kurių pareiškimu iškelta bankroto byla, negali dalyvauti bankroto byloje, nes ĮBĮ nenumato tokių asmenų įtraukimo į bankroto bylą dalyvaujančiais asmenimis galimybės, t.y. pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą. Teismas taip pat pažymėjo, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo R. T. prašymas patvirtina, kad jis nesutinka su Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo dalimi, kuria bankroto administratoriumi paskirtas J. Šukevičius, t.y. R. T. prisideda prie apeliantų, kurie yra apskundę Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, sprendė, kad R. T. faktinis bei teisinis suinteresuotumas dalyvauti bankroto procedūroje nėra pakankamai reikšmingas, kad jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad R. T. prašymas įtraukti jį į UAB „Jolventa“ ir Ko bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, netenkintinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. T. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu tenkinti. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai, tik deklaratyviai ir nemotyvuotai nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką ir bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą, tačiau tam pagrįsti nenurodė nei vienos civilinės bylos. Apeliantas pažymi, kad jis yra UAB „Jolventa“ ir Ko savininkas, tuo pačiu ir juridinio asmens dalyvis, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui bei ginti jo interesus. Apelianto nuomone, jo, kaip įmonės savininko, teisių įgyvendinimas bei pareigų vykdymas gali būti reikšmingas teisingam bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimo išsprendimui, todėl jis turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Apeliantas nurodo, kad apie bankroto bylos iškėlimą UAB „Jolventa“ ir Ko sužinojo atsitiktinai, jam nebuvo pateikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašai, todėl laikytina, kad buvo pažeisti Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio trečiosios dalies reikalavimai. Apeliantas pažymi, kad BUAB „Jolventa“ ir Ko administratorius J. Šukevičius nėra tinkamas būti atsakovo administratoriumi.

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Jolventa“ ir Ko prašo apeliacinės instancijos teismą pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo teigimu, pareiškėjo atskirasis skundas yra nepagrįstas, nemotyvuotas bei to klaidinantis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar yra pagrindas į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukti įmonės akcininką.

Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo įtraukti R. T. į UAB „Jolventa“ ir Ko bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Civilinio proceso teisės trečiųjų asmenų instituto tikslas – užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 straipsnis), tiek tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir įstatymo įtvirtintą galimybę šį interesą įgyvendinti įstodami į prasidėjusį teisminį ginčą. Esminiai trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ir trečiųjų asmenų be savarankiškų reikalavimų teisinio statuso skirtumai yra nulemti skirtingo jų teisinio santykio su bylos dalyku: tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise pasirinkti teisių gynimo būdą (pareikšti ieškinį jau prasidėjusiame procese ar pradėti naują procesą). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002; 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-2004). Įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Nors nei Įmonių bankroto įstatyme, nei Civilinio proceso kodekse nėra imperatyvaus draudimo bankrutuojančios įmonės akcininkus įtraukti į bankroto bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, tačiau, atsižvelgdamas į bankroto teisinių santykių ir iš jų kylančių teisminių ginčų specifiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės akcininkai nėra įtraukiami trečiaisiais asmenimis į bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2003 ir kt.). Bankrutuojančios įmonės akcininkai, išskyrus tuos, pagal kurių ieškinį iškelta bankroto byla, bankroto byloje negali būti dalyvaujančiais byloje asmenimis, nes Įmonių bankroto įstatymas nenumato tokių asmenų įtraukimo į bylą dalyvaujančiais asmenimis. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurie įstoja į bankroto bylą po jos iškėlimo, dalyvaujančiais byloje asmenimis tampa tik teismo nutartimi išsprendus jų reikalavimų patvirtinimo klausimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė įtraukti R. T. į BUAB „Jolventa“ ir Ko bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasKazys KailiūnasDanutė Milašienė