- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- 1-44-633/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Kaltinamasis
- S. V.
sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom (toliau ir – nuotoliniu būdu), gynėjui advokatui Renui Bradūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis 4 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau ir – UAB) (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), - šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime atviro tipo bausmės atlikimo vietoje anksčiau teistas - 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį bei 7 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis bei 5 dalies 1 punktą galutine subendrinta 11 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis S. V. neteisėtai - neturėdamas tam leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir pagrindines tokio ginklo dalis, būtent :
- byloje nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 1 d., iš nenustatyto asmens įsigijęs tinkamą šaudyti C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą trumpavamzdį 380 (9 mm) kalibro ME 38 Compact-G modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), po 2014 m. liepos 1 d. privalėdamas jį užregistruoti policijos įstaigoje ir gauti jo tolimesniam laikymui specialų leidimą, to tyčia nepadarė ir nuo 2015 m. birželio 12 d. (paleidimo iš kardomojo kalinimo (suėmimo) iki 2020 m. birželio 17 d. (suėmimo bausmės atlikimui pagal 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį) šį šaunamąjį ginklą, neturėdamas tam specialaus leidimo (neteisėtai), laikė tėvų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pusrūsyje buvusiame jam nuosavybės teise priklaususiame seife, iš kur jis 2020 m. lapkričio 24 d. atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų;
Žemesnės instancijos teismas
- be to, 2009 – 2010 m. m. laikotarpiu, tiksliau byloje nenustatytu laiku, pasisavindamas kaip radinį, neteisėtai, - neturėdamas tam specialaus leidimo, įgijo pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šaunamąjį ginklą Nagan revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio, kurio rėmas ir būgnelis priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių ir pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 14 punktą laikomi šaunamaisiais ginklais, ir šį revolverį (jo pagrindines dalis) neteisėtai, - neturėdamas tam specialaus leidimo, iki 2020 m. birželio 17 d. (suėmimo bausmės atlikimui pagal 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį), laikė tėvų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pusrūsyje buvusiame jam nuosavybės teise priklaususiame seife, iš kur jis 2020 m. lapkričio 24 d. atliktos kratos metu buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų.
Šiais veiksmais kaltinamasis S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
2. Kaltinamasis S. V. teisiamajame posėdyje kaltu dėl aukščiau aprašytų, teismo pripažįstamų įrodytais, nusikalstamų veiksmų atlikimo visiškai neprisipažino. Apie byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes paaiškino, kad jis pripažįstantis, jog iki maždaug 2011 m. gyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini), apie 2009-2010 metus savo nuosavybėn nusipirko didelį ir sunkų spintos tipo metalinį seifą, kurį tėvų leidimu pasistatė pusrūsyje. Iki išsikėlimo iš tėvų namų (maždaug 2011 m.) seife ginklus ir šaudmenis jiems laikė tik jis vienas pats, nebent po medžioklės laikinai savo ginklą (-us) ir šaudmenis jo leidimu pasilikdavo jo uošvis, seifą jis pastoviai laikė užrakintą, raktai visuomet buvo pas jį. Jis dar prieš išsikėlimą (iki 2011 m.) buvo nusipirkęs savo reikmėms ME 38 Compact-G revolverį, tuo metu nebuvo reikalavimo tokį ginklą registruoti policijoje ir gauti jo įsigijimui ir laikymui (nešiojimui) specialų leidimą, jam žinoma, kad vėliau, kai jis buvo kardomai kalinamas, toks reikalavimas, tame tarpe ir iš anksčiau įgytiems, buvo nustatytas. Paleistas iš kardomojo kalinimo jis savojo revolverio registruoti nepateikęs ir leidimo negavęs, nes tasai revolveris po jo sulaikymo tėvų namuose kažkur pasimetė (dingo). Apie 2009 m., atkasdamas tėvų gyvenamojo namo pamatus, prie jų žemėje rado ir pasiliko sau surūdijusį revolverį be būgnelio, be rankenos ir be vamzdžio (buvo tik pagrindinis rėmas), jį buvo pristatęs ir parodė policijoje, tačiau pareigūnai jo nepasiliko ir grąžino jam atgal, vėliau ir pastarasis revolveris (jo rėmas) kažkur pasimetė jo tėvų namuose. Minėtų revolverių ginklų seife jis nelaikęs (laikęs kitose vietose), prie bylos saugomi ir teisme apžiūrėti bei jam pademonstruoti ginklai, kaip rasti kratos metu tėvų namuose buvusiame jam priklaususiame seife, yra ne tie (ne jo), o kiti ginklai. Jo revolveris ME 38 Compact-G buvo nikeliuotu rėmu, o saugomas prie bylos – juodo metalo, jo rastas revolverio rėmas buvo be rankenos, be būgnelio ar kt. dalių ir visiškai surūdijęs, o saugomas prie bylos turi ir rankeną, ir būgnelį bei dalį kt. sudedamųjų dalių. Kam priklauso prie bylos esantys ginklai (jų dalys), jam nežinoma, jų nėra anksčiau matęs, kaip šie objektai galėjo patekti į jam priklausiusį seifą, paaiškinti negalintis, - po jo išsikėlimo ir visų registruotų ginklų bei šaudmenų jiems persivežimo į naują gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jo, kaltinamojo, leidimu pagal šio prašymą naudojosi jo brolis R. V., jam buvo perdavęs seifo raktus, ką konkrečiai šis faktiškai laikė seife, jam nežinoma, jam taip pat nežinoma, kad seifu būtų naudojęsis dar kas nors be jo brolio. Duodamas parodymus brolio R. V. baudžiamojoje byloje Kauno apygardos teisme, jis kalbėjo ne apie prie bylos esančius ginklus (jų dalis), bet apie kitus, kuriuos atitinkamai buvo nusipirkęs ir radęs žemėje, įvyko nesusipratimas, nes nei minėtos apklausos teisme, nei kitu metu jam nebuvo parodyti prie bylos laikomi ginklai (jų dalys) ir jis suklydo teismui teikdamas, jog kratos tėvų namuose metu rasti konkretūs ginklai (jų dalys) yra jo, - jeigu būtų pamatęs objektus natūroje, šito (tokios aplinkybės) nebūtų patvirtinęs. Tokius parodymus teismui davęs, nes manęs, kad pareigūnai seife galėjo rasti jo ginklus (jų dalis) (neatmetęs tokios galimybės), tik vėliau, kai jo prašymu pastarosios išskirtosios bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnė pateikė prie bylos saugomų objektų fotonuotraukas, jis pamatė, kad tai ne tie (ne jo) ginklai ir apie tai jis pareiškė tyrėjams. Jo sutuoktinė liudytoja E. V., duodama parodymus teismui, patvirtino apie jo, kaltinamojo S. V., turėtą kitą dujinį revolverį, nes būtent apie tą kitą (o ne saugomą prie bylos) revolverį jis buvo jai pasisakęs.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Kauno apygardos teismui nagrinėjant R. V. baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl tų pačių ginklų neteisėto įgijimo ir laikymo (toliau ir – nagrinėjant pagrindinę bylą), liudytoju apklausiamas pastarosios bylos kaltinamasis S. V. nurodė, jog kratos metu jo tėvų gyvenamojo namo pusrūsyje seife rastas ME 38 Compact-G modelio revolveris, turbūt dujinis, yra jo, jį buvo įsigijęs jau seniai, tuomet jų nebuvo pareigos registruoti ir leidimas įgyti ir laikyti nebuvo reikalingas. Vėliau tokio ginklo registravimas ir leidimo gavimas tapo privalomais, tačiau šio ginklo jis neužregistravo ir leidimo neišsiėmė, nes buvo suimtas, o vėliau, kai buvo paleistas iš suėmimo, to taip pat nepadarė, nes „ne tas galvoje buvo“. Ginklo Nagan dalys taip pat priklauso jam, jis jas atsitiktinai rado atkasdamas tėvų namo pamatus ir pasiliko maždaug 2009 metais, dalys buvo surūdiję, jas jis vienu metu pristatė į policijos licencijuojamos veiklos skyrių, tačiau pareigūnai jų nepasiliko, leidimo jas laikyti neturėjo. Jis yra medžiotoju nuo 2009 m., legaliai įgijo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis jiems, tuo metu gyveno tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kur pusrūsyje pastatė paties įsigytą seifą (šis buvo jo nuosavybė) ir jame laikė jo vardu registruotus ginklus bei šaudmenis ir kt. priedus jiems, vėliau, pakeitęs šeimos gyvenamąją vietą (išsikėlęs į (duomenys neskelbtini)), legaliai laikytus ginklus, šaudmenis ir kt. priedus jiems perkėlė į naująją gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), revolveris ME-38 Compact-G bei ginklo „Nagan“ dalys liko minėtame seife jo tėvų namuose, kodėl jie nebuvo išimti po jo sulaikymo darant kratą, jam nežinoma. Legaliai laikyti (duomenys neskelbtini) ginklai buvo paimti iš jo namų policijos, panaikinus leidimus juos įgyti ir laikyti, maždaug 2017 m. Iki jo sulaikymo (2013 m.) minėtame seife tėvų namuose ginklus, šaudmenis ir kt. priedus jiems laikė tik jis vienas, vėliau savo ginklus ir priedus jiems ten laikė jo sutikimu (leidimu) brolis R. V. (3 t., b. l. 73-76).
2.2. Kad kaltinamasis S. V. apie jam inkriminuotos pastarojoje byloje nusikalstamos veikos aplinkybes davė būtent tokius parodymus, patvirtina ir teisiamajame posėdyje nagrinėjant pastarąją baudžiamąją bylą perklausytas 2022 m. spalio 13 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio pagrindinėje byloje metu padarytas ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomas garso įrašas (5 t., b. l. 52-59).
3. Liudytoja E. V., kaltinamojo sutuoktinė, kurios Kauno apygardos teismui, nagrinėjant pagrindinę bylą, duoti parodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, kad kaip ir sutuoktinis (kaltinamasis) yra medžiotoja, taip pat turi leidimus įgyti, laikyti ir nešioti ginklus savigynai. Bendro gyvenimo pradžioje ji su kaltinamuoju gyveno jo tėvų namuose (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo pusrūsyje esančiame garaže sutuoktinis pastatė didelį metalinį seifą ir jame abu laikė legaliai įgyjamus ginklus, šaudmenis bei kt., priedus jiems. Išsikėlę gyventi į butą (duomenys neskelbtini), apie 2010 m., legaliai laikytus ginklus, šaudmenis ir kt. priedus jiems persivežė į minėtą butą. Iki išsikėlimo (maždaug 2010 m.) be jos su sutuoktiniu pastarojo tėvų namų seife ginklų daugiau niekas nelaikė. Sutuoktinis (kaltinamasis S. V.) yra jai sakęs, kad turi ME Compact revolverį, kurį jam reikėjo užregistruoti ir išsiimti leidimą jo tolimesniam laikymui, ar jis tai padarė, jai nežinoma. Apie kratos sutuoktinio tėvų namuose metu paimtas revolverio Nagan dalis ji nieko nežinanti (3 t., b. l. 113-115).
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Iš esmės tas pačias nagrinėjamos byloje nusikalstamos veikos aplinkybes liudytoja E. V. dar kartą patvirtino ir papildomai apklausiama po nagrinėjamos bylos išskyrimo atlikto ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 79-83).
4. Liudytoja I. V., kaltinamojo motina, kurios Kauno apygardos teismui, nagrinėjant pagrindinę bylą, duoti parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, jog namų valda (duomenys neskelbtini) yra jos nuosavybė, šiuose namuose kurį laiką gyveno ir sūnus S. V. (kaltinamasis) su liudytoja E. V., kurią 2010 m. vedė. Jie abu legaliai įgijo medžioklinių ir kt. ginklų, jų laikymui kaltinamasis įsigijo ir jos sutikimu pasistatė namo pusrūsyje didelį metalinį seifą. Pastaruoju iki persikėlimo gyventi į butą (duomenys neskelbtini) 2010 m. naudojosi (jame laikė ginklus, šaudmenis) tik kaltinamasis S. V., kuris pas save saugojo ir seifo raktus. Vėliau po persikėlimo kaltinamasis seifu leido naudotis kitam jos sūnui, savo broliui R. V., kas konkrečiai buvo laikoma seife, jai nežinoma. Be jos žinios į jos namus niekas negalėjo patekti, įskaitant ir abu sūnus (šie lankydavosi tik prie jos ir (ar) jos sutuoktinio). Jai žinoma, kad sūnaus R. V. minėtame seife legaliai laikyti ginklai policijos buvo patikrinti, jai pačiai nedalyvaujant, maždaug prieš mėnesį iki kratos, pažeidimų nenustatyta, po sūnaus S. V. (kaltinamojo) sulaikymo 2013 m. jos namuose krata buvo atlikta formaliai, - pareigūnai prie seifo, kur buvo laikomi ginklai, nėjo, jo neatidarinėjo ir seifo turinio netikrino (3 t., b. l. 117-120).
Žemesnės instancijos teismas
5. Liudytojas J. V., kaltinamojo tėvas, kurio Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, kad jų su sutuoktine namuose kurį laiką gyveno su dabartine žmona kaltinamasis sūnus S. V., jis buvo medžiotojas, turėjo ginklų, kuriuos laikė namo pusrūsyje buvusiame seife (šiuo naudojosi), jis pats (liudytojas J. V.) nei ginklais, nei seifu nesidomėjęs ir jo turinio (kas jame laikoma) nežinojęs, niekas svetimų į garažą prie seifo patekti negalėjo (3 t., b. l. 120-122).
6. Liudytojas R. V., kaltinamojo brolis, kurio Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti parodymai kaltinamuoju buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, jog brolis S. V. (kaltinamasis) ilgą laiką gyveno jų tėvų namuose (duomenys neskelbtini), buvo įsigijęs ir pasistatęs su tėvų leidimu jų namo pusrūsyje garaže didelį kaip spinta metalinį seifą, kuriame laikė savo ginklus, pas jį buvo ir šio seifo raktai (seifas buvo nuolat rakinamas). Kai brolis (kaltinamasis) buvo sulaikytas, šiuo seifu jo prašymu leido naudotis jam, perėmė ir jo raktus. Jis seifo viršutiniuose dideliuose skyriuose laikė savo legalius ginklus, šaudmenis bei kt. priedus jiems. Seifas viduje turi horizontalią lentyną, po kuria yra atskiromis durelėmis uždaromas skyrius, kurio jis neatidarinėjo, neapžiūrėjo ir jo turinio (kas ten buvo ar galėjo būti padėta) nežinantis. Šio atskiro mažesniojo skyriaus neatidarinėjo bei jo turinio netikrino ir jo, R. V., legalius ginklus tikrinę policijos licencijuojamos veiklos skyriaus pareigūnai. Jeigu seife buvo nelegaliai laikomų ginklų, tai jie turėjo būti būtent minėtame apatiniame atskirame skyriuje. Jis turėjo ir seife legaliai laikė dujinį revolverį ME38, Compact, apie seife kratos metu rastą kitą nelegaliai laikytą revolverį ME Compact-G jam nieko nežinoma, jis ne jo. Jis taip pat nežinantis ir apie kratos metu rastas revolverio Nagan dalis (3 t., b. l. 144-148).
Žemesnės instancijos teismas
7. Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, kurio Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino pagrindinės bylos ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, papildomai nurodydamas, kad kratos kaltinamojo tėvų namuose protokole buvo teisingai užfiksuoti rasti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai bei jų aptikimo (buvimo) vietos. Didelis metalinis spintos tipo seifas buvo rastas gyvenamojo namo pusrūsyje neužrakintas (jau po jo atidarymo ir turinio patikrinimo raktai buvo aptikti ant seifo viršaus), seifą atidarė į durų tarpą užkišę metalinį atsuktuvą (apie tokią atidarymo galimybę telefonu pasakė seifo faktinis naudotojas tuo momentu liudytojas R. V.). Seifo viduje buvo keletas pertvarų (dalių), kiekvienoje iš jų buvo ginklai (ilgavamzdžiai, pistoletai, galėjo būti ir revolverių), kiti daiktai (užfiksuota kratos protokole, vaizdo įraše ir fotonuotraukose). Seifo apatinėje dalyje buvo horizontali pertvara, po kuria už papildomų durų buvo rastas papildoma pertvara atskirtas papildomas skyrius, kuriame buvo ginklai, ginklų dalys bei kt. daiktų. Revolverius bei revolverio dalis greičiausiai kratos metu seife apatiniame papildomame skyriuje rado ir užfiksavo būtent jis, jeigu daiktų fiksavimo fotografuojant apsunkino objektyvios kliūtys, tie daiktai buvo patraukti ir užfiksuoti atskirai (3 t., b. l. 88-90).
7.1 Apklausiamas pagrindinės bylos ikiteisminiame tyrime liudytojas A. B. patvirtino iš esmės tokias pačias 2020 m. lapkričio 24 d. kratos kaltinamojo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) atlikimo, eigos bei rezultatų aplinkybes, papildomai pareikšdamas, kad visi seife kratos metu rasti ir paimti prie bylos jos tyrimui reikšmingi daiktai buvo teisingai išvardinti ir aprašyti, tame tarpe ir dėl jų radimo vietos, kratos protokole bei jo prieduose (1 t., b. l. 36-39).
8. Liudytojas M. Ž., policijos pareigūnas, pastarosios bylos teisiamajame posėdyje patvirtino savo anksčiau byloje duotus parodymus, atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje bei ją nagrinėjant Kauno apygardos teisme, papildomai nurodydamas, kad dalyvavo atidarant kratos kaltinamojo tėvų namuose metu didelį dviejų durų spintos tipo metalinį seifą, atidarymą nufilmavo ir įrašą perdavė bylos tyrėjai. Seifo viduje buvo vertikali pertvara, padalinusi vidų į du skyrius, o apačioje buvo papildoma horizontali pertvara, po kuria buvo papildomas skyrius su stalčiais ar durelėmis (to tiksliai nebeprisimenantis). Liudytojui parodžius prie bylos prijungta seifo atidarymo vaizdo įrašą, M. Ž. patvirtino, kad revolveris ME 38 Compact-G ir revolverio Nagan dalys buvo rastos papildomame skyriuje seifo dešinėje po horizontalia pertvara už papildomų mažųjų durelių, tačiau yra nufotografuoti iškelti ant horizontalios pertvaros, kodėl – nebeprisimenantis. Pats seifas buvo atidarytas aukščiau aprašytais liudytojo A. B. parodymais nurodyta tvarka.
8.1. Apklausiamas Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą, liudytojas M. Ž. papildomai patvirtino, jog kaltinamojo tėvų gyvenamojo namo pusrūsyje rasto didelio metalinio seifo atidarymas buvo atliktas, jam dalyvaujant, pačioje kratos pradžioje liudytojo A. B. nurodyta tvarka, seifą atidarė ir jo turinį tikrino bei surado bylai reikšmingus ginklus ir jų dalis tikėtina kolega liudytojas A. B., visus bylai reikšmingus daiktus jie supakavo į atskirus specialius daiktiniams įrodymams laikyti skirtus numeruotus maišelius ir užplombavo (3 t., b. l. 83-85).
Žemesnės instancijos teismas
8.2. Apklausiamas pagrindinės bylos ikiteisminiame tyrime liudytojas M. Ž. taip pat patvirtino, kad kratos metu seifas buvo atidarytas liudytojo A. B. nurodyta tvarka, bei kad visi seife aptikti ir paimti bylai reikšmingi daiktai buvo užfiksuoti kratos protokole ir jo prieduose (1 t., b. l. 41-42).
9. Liudytojas M. G., policijos pareigūnas, kurio Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, kad pagal licencijuojamos veiklos padalinio informacinės sistemos duomenis pagrindinėje byloje kaltinto R. V. legaliai laikyti ginklai (duomenys neskelbtini) (būtent ten buvo deklaruota jų laikymo vieta) buvo patikrinti 3 kartus – 2016 m. lapkričio 10 d., 2018 m. vasario 2 d. bei 2020 m. rugsėjo 29 d., pirmu atveju buvo patikrinti 9 ginklai, antru ir trečiu – 11 ginklų, jų laikymo taisyklių pažeidimų nenustatyta, faktinės patikrinimų vykdymo aplinkybės (kaip ir kokia apimtimi šie buvo atliekami) jam nežinomos, sistemoje fiksuota, kad ginklai saugomi seife, kurio svoris virš 300 kg, sienelių storis virš 3 mm, rakinamas vidine raktine spyna, patalpoje įrengta apsaugos sistema, paskutinį patikrinimą atliko pareigūnas liudytojas A. Ž. (3 t., b. l. 90-93).
10. Liudytojas A. Ž., policijos pareigūnas, kurio Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti parodymai buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, patvirtino, jog atliko R. V. legaliai laikomų ginklų patikrinimą 2020 m. rugsėjo 29 d., prieš tai susisiekė su savininku, jam atvykus, didelis metalinis su masyviomis durimis seifas jau buvo atidarytas. Šiame seife buvo rasti visi R. V. legaliai laikomi ginklai, jų laikymo taisyklių pažeidimų jis nerado ir neužfiksavo. Kad pats būtų fiziškai detaliai tikrinęs visą seifą turinį (ar jame dar kas nors laikoma be R. V. registruotų ginklų ir kas būtent), tame tarpe ir atidarinėjęs papildomo skyriaus dureles („stalčius“), neprisimenantis (3 t., b. l. 131-133).
11. 2020 m. lapkričio 17 d. Nekilnojamo turto registro duomenimis pastatai namų valdoje (duomenys neskelbtini) įskaitant gyvenamąjį namą, įregistruoti (yra) kaltinamojo motinos liudytojos I. V. nuosavybe (1 t., b. l. 52-53).
12. 2020 m. lapkričio 24 d. kratos, atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje, pagal 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį (toliau ir – kratos) protokolu bei prie jo pridėtomis fotonuotraukomis (Nr. 6, 7) užfiksuota, jog šią dieną nuo 9.35 val. iki 16.15 val. buvo atlikta krata kaltinamojo S. V. motinos liudytojos I. V. gyvenamajame name ir pagalbinėse patalpose (duomenys neskelbtini), naudojant technines priemones (duomenys apie jas nenurodyti). Gyvenamojo namo pusrūsyje galinėje patalpoje seife rasta ir paimta be kitų ir pastarajai bylai reikšmingi objektai : a) revolveris (dokumente įvardinta „dujinis pistoletas“) ME 38 COMPACT-G ir 5 vnt. šovinių, kurie supakuoti ir užplombuoti į specialų numeruotą paketą daiktiniams įrodymams (toliau ir – spec. paketą) Nr. 519537; b) revolverio dalys 3 vnt., ant dviejų iš jų yra Nr. 2266, kurios supakuotos ir užplombuotas į spec. paketą Nr. 519535 (1 t., b. l. 58-61, 62-67, 68-71, 72-90).
13. 2020 m. lapkričio 30 d. kratos metu padaryto vaizdo įrašo apžiūra (peržiūra) užfiksuota, jog įraše stebimas metalinis dviejų suveriamų su apvaliomis rankenėlėmis durų seifas, į tarpą tarp durų kišamas atsuktuvas ir sverto principu lenkiamas į šoną ir to pasekmėje prasiveria vienos ir durų, po to rankomis pilnai atidaromos abejos durys. Iš vidaus ant vienų durų randama pritvirtinta atrakintoje užrakto padėtyje uždėtinė raktinė spyna. Pašvietus į seifo vidų žibintuvėliu, viduje matoma šaunamieji ginklai, įvairios dėžutės (1 t., b. l. 91-93).
13.1. Nagrinėjamos bylos teisiamajame posėdyje atlikus pakartotiną vaizdo įrašo apžiūrą (peržiūrą), papildomai nustatyta, kad pirmiausiai buvo atidarytos dešiniosios seifo durys, prie kurių iš vidinės pusės pritvirtinta uždėtinė su trijų liežuvėlių užraktu raktinė spyna. Seifo vidinė erdvė viršutinėje dalyje yra padalinta vertikalia pertvara į du vienodos erdvės skyrius, kairiame skyriuje matoma pastatyta žalios spalvos plastikinė dėžė šaunamajam ginklui, dešiniajame - juodos spalvos dėžė bei kamufliažinis dėklas ginklams (turinys įrašo eigoje netikrinamas), o taip pat vienas be dėklo ilgavamzdis šaunamasis ginklas. Apatinėje dalyje per visą seifo plotį yra dar vienas ištisine horizontalia lentyna nuo viršutinių skyrių atskirtas vienatūris atskiras skyrius, kuris uždarytas nerakintomis dvivėrėmis durelėmis (durelėms esant uždarytoms, šios seifo dalies turinys nesimato). Atidarius šias dureles, pastarajame skyriuje jo dešinėje pusėje ant dugno matoma padėta kartoninė dėžė, ant šios viršaus padėta dar viena mažesnė kartoninė dėželė, greta šios vamzdžio laibgaliu nusuktas į sieną padėtas pistoletas, dešiniau dėžės matoma smulkesnių daiktų (elektrinis grąžtas, izoliacinės juostos ritinėlis ir kt.), visas šios seifo dalies turinys giliau prie nugarinės sienos nesimato. Apatinio skyriaus kairėje pusėje ant dugno matoma sudėta daiktai polietileniniuose bei tekstiliniuose maišeliuose (turinys įrašo eigoje netikrinamas).
14. 2022 m. vasario 23 d. teismo balistinio tyrimo specialisto išvada Nr. IBPS-V-453450-22 nustatyta, kad tyrimui skirti objektai – revolveris su 5 šoviniais bei revolverio dalys, pateikti uždarytuose, nepažeistuose ir pasirašytuose spec. paketuose su unikaliais numeriais, atitinkamai 51937 ir 51935 (sutampa su duomenimis iš kratos protokolo). Atlikus kiekvieno objekto ištyrimą pagal Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų tyrimo metodikas, duotos išvados, kad : 1) tirti pateiktas pramoninės gamybos, trumpavamzdis, 380 (9 mm) kalibro ME 38 Compact-G modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, revolveris skirtas šaudyti 380 kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis (380 ME GUM), kurių iššautos kinetinė energija neviršija 7,5 J; 2) tirti pateikti 5 šoviniai yra pramoninės gamybos 380 (9 mm) kalibro šoviniai, kurie užtaisyti gumine kulka (380 MeGum). Revolveris ME 38 Compact-G ir minėti šoviniai šaudyti tinkami; 3) tirti pateiktos šaunamojo ginklo dalys – pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro Nagan revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio. Revolverio rėmas ir būgnelis priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių, ir pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą jos (pagrindinės šaunamojo ginklo dalys) yra laikomos šaunamaisiais ginklais. Likusios revolverio Nagan dalys pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims nepriskiriamos. Revolverio Nagan dalys nėra tinkamos šaudyti, nes nėra vamzdžio (1 t., b. l. 189-197).
14.1. Apklausiamas Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą ekspertizę atlikęs ginklų, jų dalių, šaudmenų tyrimo specialistas V. Č., kurio parodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti BPK 276 straipsnio 5 dalyje ir 290 straipsnyje nustatyta tvarka, nurodė visiškai patvirtinantis balistinio tyrimo metu duotas išvadas, papildomai paaiškino, kad revolverio Nagan dalys yra tinkamos naudoti pagal tiesioginę paskirtį (jų nereikia atkurti, pakeisti ar pan.), nors yra korozijos poveikis, tačiau jos nėra sutrūniję ir tapę nebetinkamomis šaudymo procesui. Pagrindines šio ginklo dalis (rėmą ir būgnelį) sukomplektuojant su kitu ginklu, ar sukomplektuojant patį (pridedant trūkstamas dalis), konkretus revolveris Nagan tampa tinkamas naudoti pagal paskirtį (šaudyti) (3 t., b. l. 93-94).
15. 2022 m. kovo 9 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Marijampolės AVPK) vyresn. tyrėja L. M.-Ž. tarnybiniu pranešimu Nr. IBPS-V-575381-22 informavusi, kad patikrinus duomenis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje nustatyta, kad joje nėra jokių duomenų, kad būtų užregistruoti, areštuoti ir (ar) išregistruoti reikšmingi nagrinėjamai bylai objektai – ME 38 Compact-G modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nagan modelio revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-15), - o tai reiškia, jog konkretūs ginklai (jų pagrindinės dalys) privalomai nebuvo ir nėra įregistruoti, ir leidimai jų įgijimui, laikymui ir nešiojimui nei bylos kaltinamajam S. V., nei jokiems kitiems asmenims nebuvo ir nėra išduoti.
16. 2022 m. rugsėjo 13 d. pažymoje Nr. 64-S-4381(20.20 E-64) Marijampolės AVPK nurodęs, kad įstaiga neturi duomenų apie asmenis, kurie galėjo būti deklaravę ginklų laikymo vietą adresu –(duomenys neskelbtini) (kaltinamojo tėvų namuose), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d. Nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. ginklų laikymą nurodytu adresu buvo deklaravęs pagrindinės bylos kaltinamasis R. V., deklaracija apėmė 12 vnt. šaunamųjų ginklų, tame tarpe ir mažos galios revolverį „ME 38 Compact-G“, Nr. 024950, šovinio tipas – 380 ME GUM (teismo pastaba - analogiška modifikacija kaip ir kratos metu rasto ir kaltinamajam S. V. inkriminuojamo ginklo Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 t., b. l. 53-54).
17. Nacionalinės praktinio šaudymo asociacijos pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir medžiotojo bilietu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta, jog bylos kaltinamasis S. V. nuo 2009 m. rugpjūčio 14 d. buvo medžiotojas bei iki 2016 m. kovo 4 d. buvo minėtos aukščiau asociacijos nariu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 58, 59), kas reiškia, jog turėjo pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių apie šaunamųjų ginklų (jų pagrindinių dalių) klasifikavimą bei jų įgijimo, laikymo ir nešiojimo (pagal atskiras klasifikacines kategorijas) veiklos policijos licencijavimą.
18. 2021 m. birželio 4 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, pagal 2020 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį atliekant ikiteisminį tyrimą pagrindinėje byloje, protokole nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 25 d. nuo 20:21:54 val. buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp nagrinėjamos bylos kaltinamojo S. V. (skambinęs) ir pastarojo brolio R. V. (atsiliepęs), kurio metu R. V. pasako „nu nieko, tik va su ginklais klausimas <keiksmažodis> kaip čia reikės tai spręsim“, į tai kaltinamasis S. V. pasako „Nu. R. ten buvo, vienas mano ar du ten, kur dokumentų nebuvo ...“. Po kurio laiko kaltinamasis S. V. papildomai dar pasako „... o čia toks buvo <keiksmažodis> ir padėjau aš ten. Mane uždarė ir <keiksmažodis> liko ir liko (galima spręsti, kalbama apie neteisėtai laikytus kaltinamajam S. V. byloje inkriminuotus du šaunamuosius ginklus (pagrindines jų dalis) (3 t., b. l. 152-158).
19. 2024 m. birželio 5 d. Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis kaltinamasis S. V. 2010 m. birželio 28 d. – 2018 m. balandžio 27 d. buvo įregistravęs ir turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus (buvo panaikinta 2018 m. sausio 24 d.) laikyti ir (ar) nešiotis 10 vnt. šaunamųjų ginklų : 1 lygiavamzdį šautuvą, 6 graižtvinius šautuvus bei 3 pistoletus (4 t., b. l. 91, 92).
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.
20. Dėl kaltinamojo parodymų vertinimo. S. V. parodymai per pagrindinės ir šios (išskirtos) bylų procesus buvo akivaizdžiai nenuoseklūs – laisvu apsisprendimu sutikęs juos duoti, kaltinamasis Kauno apygardos teisme nagrinėjant pagrindinę bylą, kurioje buvo kaltinamas jo brolis liudytojas R. V., davė parodymus, kad pastarojoje šio teismo nagrinėjamoje byloje jam inkriminuoti šaunamieji ginklai (jų pagrindinės dalys) buvo jo nuosavybė, kad tai būtent jis pats juos įsigijo (revolverio Nagan dalis pasisavindamas kaip radinį) ir laikė kaltinime nurodytoje vietoje (jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame seife tėvų namuose), neužregistravęs ir negavęs tam specialaus leidimo (revolveriui ME 38 Compact-G – nuo 2014 m. liepos 14 d. (kai buvo nustatyta pareiga tokio ginklo registravimui ir tolimesniam laikymui), o revolverio Nagan dalims – nuo jų radimo ir pasisavinimo momento). Būtent šie jo parodymai kartu su sutuoktinės liudytojos E. V. parodymais tapo pagrindu dėl konkrečių ginklų įgijimo ir laikymo R. V. atžvilgiu priimti (palikti galioti) išteisinamąjį nuosprendį pagrindinėje byloje. Pagrindinę bylą nagrinėję tiek pirmos instancijos Kauno apygardos teismas, tiek apeliacinės instancijos Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo (nustatė), kad aptariami pagrindinėje byloje S. V. parodymai nėra paneigti jokiais kitais pagrindinės bylos, iš kurios buvo atskirta pastaroji nagrinėjama šio teismo, duomenimis (įrodymais), t. y. abiejų instancijų teismai S. V. pagrindinėje byloje Kauno apygardos teisme duotus parodymus įvertino atitinkančiais faktines bylos aplinkybes (teisingais) (2023 m. rugsėjo 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (dokumento lapas Nr. 20) (4 t., b. l. 2-24), 2024 m. gegužės 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis (13 punktas) baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 44-61). Pastarąją bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tuos pačius duomenis (S. V. ir E. V. duotus parodymus Kauno apygardos teisme nagrinėjant pagrindinę bylą) vertinti kaip tai kitaip.
21. Teismas negali sutikti su gynybos vertinimu, jog aptariami S. V. parodymai (iš dalies ir prieš save patį) pagrindinėje byloje buvo gauti neteisėtai ir negalėjo bei negali ir pastarojoje (atskirtoje) byloje būti pripažįstami įrodymais, kaip neatitinkantys BPK 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto leistinumo reikalavimų. Priešingai nei gynėjas, teismas vertina, kad aptariami S. V. parodymai buvo gauti teisėtai ir turi būti pripažįstami įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis), - pirma, jis pagrindinėje byloje buvo apklausiamas ne valstybinio kaltintojo, tačiau gynėjo, gynusio jo brolį R. V., išankstiniu rašytiniu prašymu, teismas neabejoja, kad tai buvo iš anksto su juo, S. V., aptarta, jis turėjo, priešingai nei teigė šią bylą nagrinėjančiam teismui, pakankamą laiką apsvarstyti tiek savo sutikimą būti apklausiamu, tiek ir būsimų parodymų teismui turinį bei jų pasekmes tiek broliui, tiek ir jam pačiam; antra, duodamas parodymus teismui, po BPK 82 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių teisių išaiškinimo ir jo patvirtino, kad jam suprantamas šių teisių turinys, pagrindinėje byloje liudytoju, S. V. negalėjo nesuprasti, kad jo teismui teikiami paaiškinimai gali būti panaudoti ne tik prieš teisiamą brolį, tačiau, priklausomai nuo jų turinio, ir prieš bet kurį kitą iš jo šeimos narių ar artimų giminaičių ir net jį patį, kaip nagrinėjamu atveju ir atsitiko; trečia, tiek Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio pagrindinėje byloje protokolas, tiek ir šiame posėdyje padarytas garso įrašas neginčytinai patvirtina, jog S. V. reikšmingus nagrinėjamai bylai faktus teigė arba pats savo iniciatyva, arba atsakinėdamas į teismo bei kt. proceso dalyvių klausimus, jų nepasitikslindamas, nedvejodamas dėl klausimo esmės ir savo atsakymų (teiginių), pats neprašydamas tam, kad papildomai įsitikinti, apklausos metu jam parodyti objektus (ginklus), dėl kurių jis teikia paaiškinimus, vadinasi, jam pačiam nekilo abejonių ar dvejonių apie kokius objektus jis duoda parodymus, iš ko seka išvada, jog vien ta aplinkybė, kad apklausos ar kitu metu jam nebuvo pateikti susipažinti prie bylos saugomi daiktiniai įrodymai, neteikia pagrindo spręsti, kad jis pagrindinėje byloje teismui davė parodymus ne apie bylai reikšmingus objektus (prie bylos saugomus ginklus (jų dalis), o apie kokius tai kitus; ketvirta, kad aptariamus S. V. parodymus įvertino gautais teisėtai bei pripažino įrodymais ir abiejų instancijų pagrindinę bylą nagrinėję teismai, kurių procesiniai sprendimai (nuosprendis ir nutartis) yra įsiteisėję ir įvykdyti.
22. Po bylos jo atžvilgiu atskyrimo S. V. aukščiau įvertintus pagrindinėje byloje duotus parodymus visiškai paneigė, tęsiant ikiteisminį tyrimą atskirtoje byloje bei nagrinėjant ją šiame teisme, pareiškė, kad tiek jo įgytas Compact-G revolveris, tiek atkasant tėvų gyvenamo namo pamatus rastos revolverio dalys vėliau tėvų namuose kažkur dingo, o prie bylos saugomi daiktiniais įrodymais objektai (revolveris ME 38 Compact-G revolveris bei Nagan revolverio dalys yra ne jo (ne tie), kam šie priklauso, jam nežinoma. Teismo vertinimu, pastaruosius kaltinamojo S. V. parodymus paneigia ne tik jo paties anksčiau pagrindinėje byloje teismui duoti parodymai, bet ir liudytojos E. V. (tiesiogiai), liudytojų I. V. ir R. V. (netiesiogiai) parodymai, objektyvios prigimties, todėl teismo vertinami kaip itin patikimi, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (telefoninio pokalbio) duomenys (tiesiogiai) bei ir visuma kitų aukščiau teismo nurodytų įrodymais pripažįstamų duomenų.
23. Dėl aukščiau padarytų išvadų teismas sprendžia, jog bylos faktines aplinkybes atitinka ir yra teisingi būtent Kauno apygardos teismui nagrinėjant pagrindinę bylą duoti ir aukščiau jau teismo įvertinti S. V. parodymai (punktas 20), pastarajam teismui nagrinėjant atskirtą jo atžvilgiu baudžiamąją bylą duoti parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertinami siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir atmetami.
24. Teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 5 dalies ir 290 straipsnio nustatyta tvarka ištirti bei papildomai gauti (M. Ž.) liudytojų parodymai neprieštarauja vieni kitiems, vieni kitus papildo ir patvirtina, taip pat tiesiogiai (E. V.) arba netiesiogiai patvirtina ir pareikštąjį byloje S. V. kaltinimą. Faktai, kad kaltinamajam šioje byloje inkriminuojami ginklai (jų dalys) nebuvo rasti ir paimti nei 2013 metais jo tėvų namuose darytos kratos pagal pagrindinę bylą metu, nei trijų 2016 – 2020 m. m. laikotarpiu R. V. ten pat legaliai laikytų ginklų patikrinimų metu, patys savaime nepatvirtina, kad kratos metu name rastų objektų pirmesnės kratos ir (ar) licencijuojamos veiklos patikrinimų metu ten (liudytojos I. V. gyvenamojo namo pusrūsyje buvusiame seife) objektyviai nebuvo, ir nepaneigia pareikšto byloje S. V. kaltinimo iš esmės, kadangi liudytoja I. V. byloje parodė, kad pirmosios 2013 m. formaliai darytos kratos metu ją atlikę pareigūnai prie seifo nėjo ir jo turinio netikrino, o savo ruožtu liudytojas R. V. byloje parodė, kad patikrinimų metu licencijuojamos veiklos pareigūnai seifo apatinės dalies (už papildomų uždarytų durelių) turinio netikrino (kaip beje, ir visą faktinį seifo naudojimo laiką ir jis pats), šios aplinkybės nepaneigė ir liudytojai M. G. bei A. Ž., negana to, minėtų kratos ir patikrinimų atlikimas savaime nelaiduoja absoliučiai visų įkalčių aptikimą, atpažinimą ir išėmimą iš civilinės apyvartos. Būtent taip pastarąsias aplinkybes pagrindinėje byloje yra įvertinęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (2024 m. gegužės 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 18 punktas (4 t., b. l. 44-61).
25. Byloje nustatytas prieštaravimas tarp kratos vaizdo įrašo ir kratos protokolo fotonuotraukų Nr. Nr. 6 ir 7 dėl ME 38 Compact-G modelio revolverio faktinės aptikimo vietos, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia kratos protokolu bei liudytojų A. B. ir M. Ž. parodymais patvirtinto šio objekto (o taip pat ir Nagan revolverio dalių) suradimo konkrečiame seife aplinkybės, kadangi nėra kitais bylos duomenimis paneigti logiškai paaiškinti ir teismą įtikinę aukščiau nurodytų liudytojų teiginiai, kad dalis kratos metu rastų objektų, taigi neatmestina ir inkriminuoti kaltinamajam, kratos metu buvo nufotografuoti ne faktinėje jų aptikimo vietoje, bet iškelti iš jos, jeigu jų nufotografavimui aptikimo vietoje buvo objektyvios kliūtys (buvo tamsu, užstojo kiti daiktai ar pan.).
26. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti/patikrinti aukščiau aprašyti faktiniai bylos duomenys teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais, gautais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais teisėtais būdais (priemonėmis). Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių, išskyrus teismo aukščiau motyvuotai atmestą dalį šiame teisme duotų kaltinamojo S. V. parodymų (punktas 23), nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš paties tam pakankamos gyvenimiškos patirties (būdamas profesionaliu medžiotoju ir sportiniu šauliu, taigi turėdamas tam pakankamai tiek praktinių, tiek teorinių žinių (punktas 17), bei objektų išvaizdos ir būklės suvokdamas, ir todėl žinodamas, kad jo pasiliekami toliau laikyti savo žinioje (nuosavybėje ir valdyme) anksčiau iš trečiųjų asmenų įgytas ME 38 Compact-G revolveris (nuo to momento, kai pasibaigė teisės aktais nustatytas terminas tokių ginklų legalizavimui (užregistravimui ir leidimo tolimesniam laikymui išdavimui (gavimui) bei pasisavintas kaip radinys nepilnos komplektacijos revolveris Nagan, ir jo toliau laikomi nuosavybės teise priklausiusiame seife tėvų namuose be tam jam žinomai būtino policijos licencijuojamos veiklos leidimo ginklai yra būtent atitinkamai šaunamasis ginklas ir tokio ginklo pagrindinės dalys, visiškai suvokdamas šių savo veiksmų neteisėtumą ir baudžiamumą, taigi žinotinai ir sąmoningai, vadinasi tyčia, neteisėtai įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą bei šaunamojo ginklo pagrindines dalis (punktas 1). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį nuo tokios atsakomybės atleisti aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.
27. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai byloje turi būti kvalifikuojami būtent pagal BK 253 straipsnio 1 d. Pirma, byloje nenuginčytai ir patikimai nustatyta, jog šaunamuosius ginklus (pagrindines jų dalis), pirmu atveju įsigijęs iš trečiųjų asmenų, antruoju – pasisavinęs kaip radinį, taip juos įgijęs, laikė sau nuosavybės teise priklausančiame seife tėvų namuose (duomenys neskelbtini) būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Tai, kad šaunamieji ginklai buvo neteisėtai laikomi (seife) ne pačiam kaltinamajam (o jo motinai) nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, ir dalį laiko ne jo paties faktinėje gyvenamojoje vietoje (kai 2010 m. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini)), nepanaikina kaltinamojo kaltės ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, kadangi baudžiamasis įstatymas atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nesieja su draudžiamų civilinėje apyvartoje daiktų (šaunamųjų ginklų, šaudmenų) įgijimo, laikymo, gabenimo vietų (priemonių) nuosavybe; Antra, kaip teismo jau aukščiau buvo argumentuotai spręsta, kaltinamasis šiuos veiksmus atliko subjektyviai suvokęs ir todėl žinodamas, kad ginklai, kuriais jis neteisėtai disponuoja, yra ne bet kas, o atitinkamai šaunamasis ginklas ir tokio šaunamojo ginklo pagrindinės dalys, teisės aktais prilyginamos šaunamajam ginklui, disponavimui kuriais jam yra būtinas specialus licencijuojamos veiklos policijos leidimas, ir kurio jis neturintis, nors ir suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, juos atliko ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogiai tyčia. Kontroliuojant pokalbius telefonu kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog iki kratos jo tėvų namuose jis dėl jo sulaikymo ir kardomojo kalinimo neva tai buvo pamiršęs apie ten laikomus jam inkriminuojamus šioje byloje šaunamuosius ginklus, jo kaltės dėl nagrinėjamos trunkamojo pobūdžio nusikalstamos veikos taip pat nepanaikina ir iš esmės nemažina jos (kaltės) laipsnio. Trečia, objektyviu moksliniu teismo balistikos specialisto tyrimu byloje yra nustatyti kaltinamojo disponuotų ginklo ir ginklo dalių specialieji šaunamojo ginklo ir šaunamojo ginklo pagrindinių dalių, teisės aktais priskiriamų šaunamiesiems ginklams, požymiai, abejonių dėl jų teisme niekam nekilo, šaunamųjų ginklų kiekis nesiekia apibrėžto nagrinėjamo BK 253 straipsnio 2-oje dalyje (kvalifikuota nusikaltimo sudėtis), tačiau kartu nėra ir mažas ant tiek, kad būtų pagrindas kaltinamojo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius, - į neteisėtai disponuotų šaunamųjų ginklų pobūdį, kiekį ir pavojingumą civilinėje apyvartoje bus atsižvelgiama individualizuojant kaltinamajam bausmę.
IV. Bausmės kaltinamajam skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
28. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam S. V. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį bei sukeltas ja pasekmes. Pastaruosius teismas kvalifikuoja gerokai mažesniais nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmuo (vidurkis) dėl tokių aplinkybių : a) kaltinamojo neteisėtai buvo disponuota mažos galios šaunamuoju ginklu (ME 38 Compact-G revolveris), kurio šaudmuo yra nedidelės (iki 7,5 J) kinetinės energijos guminė kulka, todėl toks ginklas neteisėtoje civilinėje apyvartoje kelia kur kas mažesnę grėsmę dėl panaudojimo pasekmių, nei vidutiniškai A arba B kategorijoms priskiriami šaunamieji ginklai; b) kaltinamojo taip pat buvo neteisėtai disponuota dalimis kito šaunamojo ginklo (Nagan revolverio), kuris dėl kitų būtinų naudojimui pagal paskirtų sudedamųjų dalių nebuvimo nėra tinkamas šaudyti, todėl ir šis ginklas neteisėtoje civilinėje apyvartoje kelia kur kas mažesnę grėsmę dėl panaudojimo pasekmių nei sukomplektuoti ir tinkami naudojimui pagal paskirtį (šaudyti) bet kurioms kategorijoms priskiriami šaunamieji ginklai; c) revolverio Nagan dalys kaltinamojo akiratin ir valdyman pakliuvo iš esmės atsitiktinai, - jo įgytas buvo kaip pasisavinamas radinys; d) nors neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais truko santykinai ženklų maždaug 5 metų laiką, tačiau dėl policijos sėkmingo darbo realiai neigiamų padarinių visuomenei nesukėlė (nebuvo neteisėtai panaudoti ar kt.); e) kaltinamasis nusikalstamos veikos metu buvo ilgametis medžiotojas ir praktinio šaudymo šaulys, turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus įgyti, laikyti ir nešioti keliolika šaunamųjų ginklų, tiek savigynai, tiek kt. paskirties, todėl tokio asmens pasyvus laikymas byloje inkriminuotų šaunamojo ginklo ir tokio ginklo pagrindinių dalių vertintinas kaip mažiau pavojingas, nei tokių teorinių bei praktinių žinių neturinčio asmens, kurio elgesys su šiais gali būti neadekvatus ir sunkiai nuspėjamas. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, ženkliai mažina kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).
29. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties papildomai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - tai baigtas formalios sudėties trunkamo pobūdžio tyčinis apysunkis nusikaltimas – pagal šiuos kriterijus švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
30. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar patenkinamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis nagrinėjamą byloje nusikalstamą veiką vykdė dar nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo jo atžvilgiu teismo nuosprendžio bei išnykus abiem teistumams už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu jis turi būti prilyginamas pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam asmeniui (BK 97 straipsnio 1 ir 6 dalys) (4 t., b. l. 95-105), duomenų apie galimas administracines nuobaudas ir (ar) administracinio poveikio priemones byloje taip pat nėra, kaltinamasis gyvena šeimoje ir turi 4 nepilnamečius vaikus išlaikytinius (4 t., b. l. 94), terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos jo, kaip nuteistojo, elgesys atliekant bausmę vertinamas nepriekaištingu, bausmę nuo 2024 m. lapkričio 19 d. atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje (5 t., b. l. 71-75), kalėjimo administracijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) duomenimis kaltinamasis dirba bei papildomai vykdo individualią darbinę veiklą (5 t., b. l. 76-77).
31. Kaltinamojo S. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių byloje teismas nenustatė (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
32. Atsižvelgdamas į visumą aukščiau aptartų aplinkybių (punktai 28-31), teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia kiek mažesnio nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio bausmės kaltinamajam paskyrimą (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, kad bylos kaltinamasis S. V. turi būti prilyginamas pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam asmeniui bei BK 55 straipsnio taisyklę, kartu ir aplinkybę, kad kaltinamasis atlieka ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga numatyta tik 2029 m. gruodžio 18 d. (5 t., b. l. 72), sprendžia, jog baudžiamojo įstatymo požiūriu pirmą kartą apysunkiai nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam paskirtina arešto rūšies bausmė, kurios dydis nustatytinas 50 parų. Teismo vertinimu tokios rūšies ir trukmės bausmė kaltinamajam bus proporcinga jo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei jo paties pavojingumui ir bus pakankama bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiam kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis) – teismo vertinimu, tokią galimybę eliminuoja sunkiai paaiškinamas kaltės neigimas, akivaizdus siekis išvengti atsakomybės, kritikos savo elgesiui nebuvimas, iš dalies siekis atsakomybę perkelti teisėsaugos institucijos pareigūnams, kaltinant juos įkalčių prieš jį sufabrikavimu.
33. Laikinai sulaikytas ar suimtas pagal šią bylą kaltinamasis nebuvo, todėl pagrindo įskaitymams nėra. Pastaruoju nuosprendžiu kaltinamajam paskiriama 50 parų arešto bausmė subendrintina su jo nebaigta atlikti (atliekama) 11 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles bausmes iš dalies sudedant (neatlikta bausmės dalis – 4 m. 9 mėn. 3 d.), ir nustatytina subendrinta bausmė – 4 m. 10 mėn. 3 d. terminuoto laisvės atėmimo, kuri skaičiuotina nuo pastarojo teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos.
34. Kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1-3 dalys), konfiskuojant ir perduodant Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos daiktus, kuriais buvo neteisėtai disponuota – MR 38 Compact-G modelio revolverį su 5 vnt. šovinių jam ir Nagan revolverio dalis. BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymas šioje byloje nėra galimas, kadangi kaltinamasis neprisipažino kaltu ir buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas. Dėl tų pačių aplinkybių o taip pat ir ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra realiai galimas ir paskiriamos arešto bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnio 5 dalis).
35. Kaltinamajam S. V. šioje byloje jokia kardomoji priemonė lig šiol paskirta nebuvo, tokią skirti iki pastarojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios taip pat nėra poreikio, atsižvelgiant į ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo aplinkybę. Daiktiniai įrodymai – ME 38 Compact-G modelio revolveris su 5 vnt. šovinių jam ir Nagan revolverio dalys, paskelbus nuosprendį, grąžintini toliau saugoti Marijampolės apskrities vyriausiam policijos komisariatui, o nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 str., 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nusprendžia:
S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimčiai) parų arešto.
Pastaruoju nuosprendžiu paskiriamą 50 parų arešto bausmę subendrinti su nebaigta atlikti (atliekama) 11 m. 3 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta 2017 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2020 m. balandžio 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu bei 2021 m. birželio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 4 m. 10 mėn. 3 d. (keturis metus dešimt mėnesių tris dienas) terminuoto laisvės atėmimo, kurią skaičiuoti nuo pastarojo teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos (2025 m. kovo 17 d.).
Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 1-3 dalys) ir konfiskuoti bei perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos daiktus, kuriais buvo neteisėtai disponuota – ME 38 Compact-G modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija) su 5 vnt. šovinių jam ir revolverį Nagan Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios nuteistajam neskirti.
Daiktinius įrodymus – ME 38 Compact-G modelio revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija) su 5 vnt. šovinių jam ir revolverį Nagan Nr. (duomenys neskelbtini) be vamzdžio, grūstuvo ir grūstuvo vamzdelio, paskelbus nuosprendį, grąžinti toliau saugoti Marijampolės apskrities vyriausiam policijos komisariatui, o nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.