Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-1651-186/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-10
Bylos Nr.
2-1651-186/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01288-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Žironas
Atsakovas
J. D., R. V., S. G., J. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1651-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01288-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. D. (buvusi pavardė G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5203-275/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avirana“ ieškinį atsakovams R. V., S. G. ir J. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Avirana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam iš atsakovų J. D. priteisti 14 887,53 Eur, iš S. G. – 38 054,26 Eur, R. V. (R. V.) –191 276,31 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taip pat ieškovas, remdamasis didele ieškinio suma, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ieškinio reikalavimų sumoms areštuoti atsakovų turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: atsakovei J. G., neviršijant 14 887,53 Eur, atsakovui S. G. neviršijant 38 054,25 eurų, atsakovui R. V. neviršijant 191 276,31 Eur vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis areštą. Nesant ar trūkstant tokio turto, areštavo atsakovų lėšas. Teismas visų pirma nurodė, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus sprendimas. Antra, teismo nuomone, tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, pareikštų reikalavimų suma fiziniams asmenims yra didelė ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai bus pajėgūs įvykdyti galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma savaime padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (atsakovė) J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį dėl atsakovės J. D. ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei J. D.; netenkinus pirmojo prašymo, apeliantė prašo pakeisti teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, patikslinant nutarties rezoliucinę dalį, panaikinant J. D. lėšoms pritaikytą areštą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad egzistuoja reali grėsmė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Atsakovė nuo 2009 m. gegužės 13 d. dirba biudžetinėje įstaigoje, nuolat gauna pajamas, iš kurių galėtų būti vykdomas teismo sprendimas. Dėl šios priežasties neegzistuoja reali grėsmė dėl ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo. Atsakovė nesiėmė ir neketina imtis priemonių, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesant tam objektyvaus pagrindo nepagrįstai varžo atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovė turi darbą, iš kurio nuolat gauna pajamas, jai teismas yra priteisęs sumas, kurios viršija ieškinio sumą, atsakovė neturi jokių turtinių įsipareigojimų, t. y. atsakovės turtinė padėtis ir jos turtinės padėties pokyčio perspektyvos turėtų būti vertinamos teigiamai. Atsižvelgiant į duomenis apie atsakovės pateiktus duomenis apie turtinę padėtį nutartyje nurodyta teismų praktikoje suformuota prezumpcija dėl didėlės ieškinio sumos neturėtų būti taikoma ir turi būti laikoma, kad ji paneigta. Teismas nesant atsakovės nekilnojamojo, kilnojamojo turto ar turtinių teisių nurodė areštuoti atsakovės lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti. Atsakovė augina nepilnametę dukrą, kuriai reikalingas išlaikymas, atsakovės vyras nemoka periodinių išmokų vaikui išlaikyti, todėl atsakovės darbo užmokestis yra vienintelis pajamų šaltinis. Areštavus atsakovės banko sąskaitas ir uždraudus disponuoti jose esančiomis lėšomis būtų neproporcingai suvaržomos atsakovės ir jos išlaikomos nepilnametės dukros teisės. Teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą.

Ieškovas BUAB „Avirana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškiniai bankroto bylose turi viešą interesą. Skola susidarė apeliantei dirbant BUAB „Avirana“ direktore. Žala kreditoriams buvo padaryta ir tai akivaizdžiai patvirtina bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Įmonių bankroto įstatymas nustato, kad įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią patyrė kreditoriai. Apeliantė patikimų ir objektyvių įrodymų, liudijančių jos finansinį pajėgumą įvykdyti ieškovui galbūt palankų teismo sprendimą, nepateikė.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė J. D. turtui areštą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, nustatęs, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, taip pat konstatavęs, jog ir ieškinio suma atsakovams yra didelė ir padidina būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai jiems priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenimis, įkeisti.

Pateikto ieškinio turinys patvirtina, kad apeliantei reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo, pažeidus pareigą laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra preliminariai pagrįstas. Apeliantės nurodomos faktinės aplinkybės, kuriomis ji siekia paneigti ieškinio reikalavimų jai preliminarų pagrįstumą, bus vertinamos nagrinėjant ginčą iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

Apeliantė nurodo, kad nuo 2009 m. gegužės 13 d. dirba ir nuolat gauna pajamas iš darbo teisinių santykių, kuris, atskaičius mokesčius, per mėnesį sudaro 516,75 Eur. Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 19 d. sprendimu dėl santuokos nutraukimo apeliantei priteisė 868,86 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 17 377,20 Eur kompensaciją už sutuoktiniui atitekusią santuokinio turto dalį. Apeliantei priklauso automobilis, kurio vidutinė rinkos vertė 5 000 Eur. Be to, apeliantė nėra prisiėmusi jokių finansinių įsipareigojimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie apeliantės pateikti duomenys nepaneigia grėsmės būsimam galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti. Pačios apeliantės pateikti duomenys patvirtina, kad išieškojimas iš apeliantės buvusio sutuoktinio pagal apeliantės nurodytą sprendimą yra vykdomas iki šiol, todėl pagal sprendimą apeliantei priteistos sumos šiuo metu yra tik jos turima turtinė teisė. Apeliantė nepateikė duomenų apie realias galimybes šias sumas išieškoti iš jos buvusio sutuoktinio. Tai reiškia, kad vienintelis realus turtas, iš kurio šiuo metu galėtų būti tenkinami ieškovo reikalavimai, yra automobilis ir apeliantės gaunamas darbo užmokestis. Įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė, turėdama pareigą, neįrodė, jog ieškovo pareikštas reikalavimas jai yra ne dėl didelės sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės antrąja atskirajame skunde suformuoto prašymo dalimi, kurioje apeliantė prašo panaikinti jos lėšoms taikytą areštą. Lėšų areštas itin suvaržo fizinį asmenį (kasdienę veiklą, poreikių tenkinimą), be to, šiuo metu apeliantė išlaiko nepilnametę dukrą. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliantės lėšoms pritaikytas areštas turi būti panaikinamas. Areštavus apeliantės lėšas būtų neproporcingai suvaržomos apeliantės ir jos nepilnametės dukters teisės. Be to, šiuo atveju teismas įvertina ir tai, kad į bylą nepateikta duomenų, kad apeliantė priėmus ieškovui palankų sprendimą siekia sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, panaikinant apeliantės lėšoms pritaikytą areštą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Avirana“ (juridinio asmens kodas 168653553) reikalavimams užtikrinti atsakovės J. D. (buvusi pavardė G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšoms taikytas areštas.

Teisėjas Egidijus Žironas