- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- e2-3055-995/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00454-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinio atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 411,45 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atsisakytina priimti pareiškimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnyje numatyta, kad ieškiniai pareiškiami teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Ieškovė ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė pagal turto - buto, nuosavybės teise priklausančio atsakovui, buvimo vietą.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės turtinę žalą, todėl ieškinys turi būti pateikiamas, vadovaujantis bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, teismingumą nustatant pagal atsakovės gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
CK 2.16 straipsnyje nustatyta, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Teismas nustatė, kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta gali būti tik vienu iš jos gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, nurodytų CK 2.17 straipsnyje, bet ne vieninteliu, nulemiančiu skolininko gyvenamosios vietos konstatavimą, o tuo pačiu ir bylos teismingumą, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog būtent jos ieškinyje nurodytu adresu yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs, ir, kad atsakovas šiuo metu savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko Palangos miesto savivaldybę. Aplinkybės, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto Palangos mieste, dar neįrodo, jog jis gyvena šiuo adresu, ir kad ši vieta yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta, juolab, kad SoDros duomenimis nustatyta, jog atsakovas ne tik deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, bet ir dirba (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškinio padavimo metu nėra galimybės nustatyti tikrąją atsakovo gyvenamąją vietą, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo gyvenamoji vieta turėtų būti jo deklaruota gyvenamoji vieta, kuri be kita ko, sutampa su jo darbo vieta, kas atitinka CK 2.17 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kadangi atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nustatyta Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis yra (duomenys neskelbtini, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės pateiktas ieškinys neteismingas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams, todėl ieškinį atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalis 2 punktas). Ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Ieškovei grąžintinas 2019 m. liepos 11 d., sumokėtas 15,00 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,
nutaria:
atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo ir grąžinti kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.
Išaiškinti, jog ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 11 d., sumokėtą 15,00 Eur žyminį mokestį. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.