Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Algidai Banienei, kaltinamojo S. M. gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, viešame teisiamajame posėdyje, nedalyvaujant kaltinamajam, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, gyvenantis Gruzijoje (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. 12.55 val. atvykimo į Lietuvos Respubliką momento laikė, turėdamas su savimi, žinomai netikrą dokumentą – Gruzijos vairuotojo pažymėjimą Nr. AH1590837, kuriame atspausdinta jo nuotrauka ir įrašyti jo anketiniai duomenys bei šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 13.40 val. Lazdijų r. sav., Akmenių k. pateikdamas VSAT Lazdijų rinktinės pareigūnams

Kaltinamojo gynėjas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 436 str. 1 d. nustatyta tvarka pripažįsta, kad S. M. pareikštas kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis padarė apysunkį, tyčinį nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, vedęs ir turi nepilnamečių vaikų, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad netikru dokumentu pasinaudojo tik todėl, kad negalėjo laukti kol jam bus grąžintas tikrasis vairuotojo pažymėjimas, nes norėjo parvairuoti nusipirktą automobilį kol nebuvo pasibaigęs turimos vizos galiojimo laikas. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šiuo atveju kaltinamajam, pirmą kartą teisiamam už apysunkį nusikaltimą, kaip tik ir būtų pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau BK 300 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi bausmių rūšis: areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Pagal BK 49 straipsnio 2 dalį areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas areštinėje, todėl abi sankcijoje numatytos bausmės savo turiniu iš esmės nesiskiria, skiriasi tik laisvės atėmimo trukmė. Tai reiškia, kad šiuo atveju BK 55 straipsnyje numatyta bendroji bausmių skyrimą reglamentuojanti norma negali būti tiesiogiai taikoma, nes BK specialiosios dalies 300 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta jokia bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu. Dėl tokios sankcijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjant bylą dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos teismo galimybės tinkamai individualizuoti bausmę neperžengiant sankcijos ribų, yra apribotos, todėl siekiant teisingumo pricipo įgyvendinimo, tam tikrais atvejais skiriant teisingą bausmę teismas, esant pagrindui ir sąlygoms, gali paskirti ir švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmės rūšį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-500/2014).

Parenkant skirtinos bausmės rūšį šioje byloje pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, 2013 m. liepos 3 d. sprendimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Taigi BK 54 straipsnio 3 dalyje yra bendrosios BK 54 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos teisės normos, nustatančios, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, išimtis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, Nr. 2K-500/2014).

Šioje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų egzistuojant BK 62 straipsnyje nurodytus pagrindus švelnesnei, negu įstatymo numatyta, bausmei skirti, todėl siekiant bausmės skyrimu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės skyrimo išimtį. Nagrinėjamu atveju skiriant bausmę teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvaciją, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę, į pačios veikos pavojingumą ir pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio galimybę. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad padarytas nusikaltimas realios žalos valdymo tvarkai nesukėlė, Lietuvos Respublikos teritorijoje netikras dokumentas buvo laikomas tik 3 dienas, o panaudotas tik išvykstant iš šalies, netikras dokumentas yra paimtas ir iš apyvartos pašalintas, šis dokumentas buvo reikalingas tik nusipirktam automobiliui parvairuoti kol kaltinamajam nebuvo pasibaigęs vizos galiojimo laikas, o ne nuolatiniam naudojimuisi. Be to, pats kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos pilietis ir negyva Lietuvoje, savo kaltę nuo tyrimo pradžios jis iš karto pripažino ir gailisi, yra vedęs, turi išlaikytinių nepilnamečių vaikų, nėra teristas ar baustas už administracinius pažeidimus, t. y. jis nėra pavojingas visuomenei. Todėl teismas pripažįsta, kad minėtos aplinkybės vertintinos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, nes įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei paties kaltinamojo asmenybę nėra pagrindo manyti, kad S. M. yra linkęs nusikalsti ir kad nusikalstamos veikos Lietuvos Respublikoje gali pasikartoti. Todėl pripažintina, kad nėra jokios būtinybės už padarytą veiką skirti bet kurią iš sankcijoje numatytų bausmių, apribojančių kaltinamojo laisvę. Šiuo atveju BK 300 str. 2 d. numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes siekiamam bausmės tikslui numatytos priemonės, t. y. BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės, šiuo atveju būtų neproporcingos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir kaltinamojo asmenybės, taip pat įvertinus tai, kad yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamajam S. M. skirtina mažesnio nei vidurkis dydžio bauda.

Kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. įskai­ty­tinas į bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajam prokurorės nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – 5 000 eurų užstatas (b. l. 46-47), kurį 2015 m. rugsėjo 8 d. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėjo G. L. (b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skiriama su laisvės atėmimu nesu­sijusi baus­mė ir siekiant užtikrinti jam skiria­mos bausmės – baudos, įvykdymą, jam paskirta kar­do­moji priemo­­nė – užstatas, palie­ka­mas galioti iki nuosprendžio įsitei­sėjimo.

Užstato davėjas G. L. sutinka, kad už kaltinamąjį sumokėtas užstatas būtų užskaitytas baudai sumo­kėti (b. l. 108-109), todėl nuosprendžiui įsitei­sė­jus ir kardomąją prie­monę panaikinus, baudos dydį atitinkanti užstato dalis perves­ti­na valstybei kaip paskirtoji bauda, likusi užstato dalis grą­žin­­tina užstato davėjui G. L..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras Gruzijos vairuotojo pažymėjimą Nr. AH1590837, perduotinas perduoti VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinei pagal jos prašymą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 2 d., ir paskirti jam 38 MGL (trisdešimt aštuonių minimalaus gyvenimo lygio) dydžio (1 431,08 Eur) baudą.

Remiantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. rugsėjo 5 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. (keturias dienas) ir galutinę bausmę nustatyti 30 MGL (trisdešimties minimalaus gyvenimo lygio) dydžio (1 129,80 Eur) baudą.

Kardomąją priemonę – 5 000 eurų užstatą, įmokėtą 2015 m. rugsėjo 8 d. G. L. už S. M. į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. LT19 7044 0600 0049 7366, panaikin­ti nuosprendžiui įsitei­sė­jus.

Nuteistajam S. M. paskirtą baudą išieškoti iš užstato davėjo G. L. sumokėto užstato ir nuosprendžiui įsiteisėjus įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą 1 129,80 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 80 ct), įmokėtus G. L. 2015 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 221147 į Generalinės prokuratūros sąskaitą, pervesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respubli­kos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801, ir apie mokėjimo įvykdymą pranešti Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Likusią G. L. 2015 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 221147 įmokėtos 5 000 eurų sumos dalį – 3 870,20 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 20 centų), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti užstato davėjui G. L..

Netikrą Gruzijos vairuotojo pažymėjimą Nr. AH1590837, perduoti VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinei, po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendį įteikti kaltinamojo gynėjui ir išaiškinti kaltinamajam, kad nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento prasideda terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja. Nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos.

Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Jei nuosprendis jau pradėtas vykdyti, turintis teisę apeliacine tvarka nagrinėti tą bylą teismas savo iniciatyva ar nuteistojo arba jo gynėjo prašymu gali priimti nutartį sustabdyti nuosprendžio vykdymą.