Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-810-485/2015

Teisėjas L. N. Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01339-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Dainai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo R. B. gynėjui advokatui Zenonui Žymančiui viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie 2014-12-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir R. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai ir 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir L. P. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 180 str. 1 d., dėl to, kad jie, veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą, atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą: 2014-08-31 apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, R. B. pastūmus nukentėjusįjį ir paėmus rankoje laikomą piniginę, iš jos išėmus 80 litų (23,16 eurų) ir piniginę numetus ant žemės, L. P. rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam J. G. ne mažiau kaip du kartus į veido ir krūtinės sritį, dėl ko nukentėjusysis J. G. jautė fizinį skausmą, R. B. kraustant nukentėjusiojo dėvimų rūbų kišenes, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir L. P. paimdamas iš nukentėjusiojo rankų, pagrobė bevertį maišelį, kuriame buvo cigarečių pakelis „Camel“, kurio vertė 9 litai 80 cnt. (2,83 eurų), 3 buteliukus energetinių gėrimų, kurių bendra vertė 6 litai (1,73 eurų), du pakelius „Trys viename“ kavos, kurios bendra vertė 1 litas 30 cnt. (0,37 euro centų), spurgą, kurios vertė 1 litas 70 cnt (0,49 euro centų), R. B. iš drabužių kišenės paimdamas pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Xperia U“, kurio vertė 1275 litai (369,26 eurų), tuo bendrai padarydami J. G. 1373,80 litų ( 397,87 eurų) turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Kaip matyti iš R. B. apeliacinio skundo turinio, apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundžiasi tik dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. prašo skirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį ir skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, R. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, remdamasis Baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 ir 2 dalys). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Nors nuteistasis R. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Apylinkės teismas už BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą R. B. skyrė mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir, vadovaudamasis BK 64¹ str., paskirtą bausmę R. B. sumažino trečdaliu. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. R. B. įvykdė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau ne kartą teismo teistas už tyčines (6 kartus), tarp jų ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, niekur nedirba, nusikalto esant neišnykusiam teistumui, charakterizuojamas neigiamai, pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Visos šios aplinkybės nuteistąjį apibudina kaip įstatymus ignoruojančią ir nusikalsti linkusią asmenybę, kuriai ankstesnės griežtos bausmės nepadarė poveikio ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl apylinkės teismas pagrįstai skyrė BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. B. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad galutinę 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apeliantui lėmė ankstesnis teistumas, kadangi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie 2014-12-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ketina daugiau nenusikalsti, jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl yra pagrindas skirti jam švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajam bausmę vienu trečdaliu. Kaip jau minėta anksčiau, R. B. praeityje jau šešis kartus teistas už tyčines, tarp jų ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, šie duomenys parodo nuteistojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis linkęs nuolat nusikalsti, daryti turtinius, smurtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Įvertinusi visas anksčiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 36,56 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 36,56 eurai, iš R. B. nepriteisti.