Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo J. Ž. (J. Ž. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. Ž. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2008 m. gegužės 10 d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. Ž. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.

J. Ž. kaltinamas tuo, kad 2007 m. rugpjūčio 5 – 6 d., tarp 17 val. – 14.45 val. kartu su V. P. ir V. R. (duomenys neskelbtini) sumušė R. M. jo paties namuose, įmetė jį į automobilio ,,Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę, nuvežė į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur sumuštą R. M. pririšo prie medžio ir paliko. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusiajam mirus, jis tyčia jį nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

J. Ž. 2007 m. rugpjūčio 9 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams. To paties teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. Ž. pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi J. Ž. kardomąją priemonę – suėmimą pratęsė 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. To paties teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas J. Ž. pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi kaltinamajam J. Ž. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, motyvuodamas tuo, jog J. Ž. kaltinamas labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. J. Ž. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, jo nesaisto šeimyniniai ryšiai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir taip trukdyti bylos nagrinėjimo procesui. Be to, būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems kaltinamiesiems.

Kaltinamasis J. Ž. skundu prašo paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę. Kaltinamais nurodo, jog jis turi pastovią gyvenamąją vietą, turi sugyventinę ir mažametį sūnų, ketina susirasti darbą ir išlaikyti sūnų.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo J. Ž. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam J. Ž. suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti faktiniai duomenys – paties kaltinamojo parodymai, liudytojų parodymai, lavono apžiūros duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia kaltinti J. Ž. padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė J. Ž. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. – kaltinamasis trukdys procesui.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. J. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), už kurią baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors kaltinamasis J. Ž. skunde nurodo, jog turi sugyventinę, dvejų metų sūnų ir bet kada gali susirasti darbą, tačiau šie kaltinamojo teiginiai nepagrįsti jokiais faktiniai duomenimis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, J. Ž. praeityje teistas, niekur nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas šeimyniniais ryšiais. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, J. Ž. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Vilniaus apygardos teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti poveikį kitiems kaltinamiesiems byloje ir taip trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus asmenis, trukdyti byloje tinkamai panaudoti dokumentus ir daiktinius įrodymus. Tačiau, pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo - terminą, pakanka nustatyti vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. Todėl J. Ž. suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai.

Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas manyti, kad byla yra vilkinama. Byla šiuo metu jau perduota teismui ir yra jo žinioje. Lietuvos Respublikos BPK 127 str. nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmės terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje, savo žinioje bylą turinčio teismo tokie terminai nesaisto.

Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, todėl nutartis nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a: