Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusi­žengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis metų laikotarpiu baustas du kartus, pakartotinai, 2019 m. liepos 30 d. 18.08 val. tinkamai nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155, 3.156, 3.159, 3.156 straipsniuose, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3, 21 straipsniuose įtvirtintų pareigų, t. y. Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustatytas 0,23 promilės girtumas, nesudarė sveikų ir saugių sąlygų savo nepilnamečiams vaikams, nesudarė tinkamų sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis (b. l. 3).

A. K. į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 5), apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta (b. l. 29).

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos tokios administracinio nusižengimo aplinkybės: nurodyta, kad A. K. buvo neblaivus 2019 m. liepos 30 d. 18.08 val.; tinkamai nevykdė CK 3.155, 3.156, 3.159, 3.156 straipsniuose, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3, 21 straipsniuose įtvirtintų pareigų, nes nesudarė sveikų ir saugių sąlygų savo nepilnamečiams vaikams, nesudarė tinkamų sąlygų visapusiškai ir harmoningai vystytis. Kuo konkrečiai pasireiškė kiekvienos iš nurodytų vaiko teisių bei Vaiko teisių pagrindų įstatymo normų pažeidimas, administracinio nusižengimo protokole nenurodyta (b. l. 3,4). Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus praneši­mų matyti, kad dėl gauto pranešimo apie tėvų A. K. ir N. K. neblaivumą šeimai paskirtas šeimos atvejo vadybininkas; pranešimuose nenurodyti jokie konkretūs A. K. veiksmai ar neveikimas, dėl kurių jo nepilnamečių vaikų poreikiai būtų nepatenkinti, pažymėta, kad A. K. elgėsi adekvačiai (b. l. 10,19). Iš viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro pranešimo matyti, kad N. ir A. K. šeima žinoma, jis įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 20,21).

Teismo posėdyje išklausytas administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas R. T. paaiškino, kad jis pats įvykio vietoje nebuvo, kokia situacija buvo įvykio metu nežino, administracinio nusižengimo protokolą surašė A. K., nes jis buvo neblaivus ir neužtikrino vaikų teisės į blaivų tėvą, paaiškinti, kokią įtaką vaikams padarė toks tėvo neblaivumas negalėjo, nurodė įvykio dieną vaikų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nematęs, su jais nebendravęs.

Liudytojas J. Š. patvirtino, kad 2019 m. liepos 30 d., tarnybos metu, buvo gautas pranešimas, kad konfliktuoja N. K. su savo broliu A., todėl jų ekipažas nuvyko į Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini). Nuvykę N. K. nerado, kieme rado sėdintį A. K., kieme taip pat žaidė du jo nepilnamečiai vaikai (mergaitės). Jokios grėsmės vaikams nepastebėjo, A. K. atrodė blaivus, tačiau esant tokioms aplinkybėms, jie privalo patikrinti tėvo girtumą. A. K. patikrinus girtumą, buvo nustatyta 0,2 promilės, o dar po daugiau nei penkiolikos minučių nustatyta 0,18 promilės girtumas. Apie tai buvo pranešta vaikų teisių apsaugos institucijai, kurios darbuotojai nurodė, kad toks apsvaigimo laipsnis netrukdo rūpintis vaikais, todėl jie su kolega jokių tarnybinių pranešimų nerašė, nes nenustatė jokio pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 73 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaikų interesam nustatoma analizuojant Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytas teisės normas. Pažymėtina ir tai, kad abstraktus kaltinimas būti negali, asmenys turi teisę žinoti, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus jie atliko ir kokias pasekmes šie jų neteisėti veiksmai sukėlė.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6-24 straipsniuose (2019 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-2035 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., t. y. įvykio metu) nustatytos šios vaiko teisės ir laisvės: vaiko teisė gyventi ir sveikai vystytis, teisė turėti tėvus, teisė mokytis, teisė į identiškumą ir jo išsaugojimą, teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, kitas teises, teisė būti išklausytam, teisė gyventi ir bendrauti su savo tėvais ir giminaičiais, teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą, teisė į gyvenamąsias patalpas, teisė gauti viešąją informaciją, turtinės teisės, teisė į saviraiškos laisvę, poilsį ir laisvalaikį, teisė būti apsaugotam nuo smurto, teisė būti ugdomam naudotis savo teisėmis ir laisvėmis. Šių teisių turinio kontekste vertinant A. K. aukščiau aptartus veiksmus, kai jis namuose buvo neblaivus, vos 0,18 promilių girtumo, o jokie nepilnamečių vaikų teisių ir jų laisvių pažeidimai nekonstatuoti, nepakankami, kad būtų konstatuotas jo trukdymas vaikams pasinaudoti nurodytomis teisėmis ir laisvėmis ar kitoks šių teisių ar laisvių pažeidimas. Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. K. nevykdė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje (nurodytos smurto prieš vaikus formos) bei 21 straipsnyje (tautinėms bendrijoms (mažumoms) priklausančių vaikų teisės) nustatytų pareigų, tačiau iš šių teisių turinio matyti, kad aukščiau aptarti A. K. veiksmai niekaip nesusiję su šios vaikų teisės realizavimu ir pažeidimu bei smurto formomis.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad A. K. nevykdė ir CK 3.155, 3.165 straipsniuose nustatytos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyti jokie A. K. veiksmai ar neveikimas, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti šių jo pareigų nevykdymą, priešingai, vaiko teisių apsaugos specialistai atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad esant tokiam neblaivumui tėvas gali vykdyti savo pareiga, todėl policijos pareigūnai net neformino pažeidimo. Iš liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad su A. K. buvę dvi dukros (penkerių ir septynerių metų) žaidė kieme, A. K. sėdėjo ant suolelio kieme, netoli jų, pareigūnai jokios grėsmės vaikams nematė. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti ir CK 3. 156, 3.159 straipsnių pažeidimai, tačiau šios normos įtvirtina tėvų valdžios lygybę bei tėvų valdžios privalomumą, todėl su konkrečiomis vaikų teisėmis ir laisvėmis tiesiogiai nėra susiję.

Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus pripažintina, kad nenustatyti jokie A. K. veiksmai, kuriais jis būtų trukdęs vaikams pasinaudoti jų teisėmis ir laisvėmis ar kitaip būtų pažeidęs jų teises ar laisves, nenustatyti jokie jo veiksmai ar neveikimas priešingas vaikų interesams. Įvertinus tai, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes A. K. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 2 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos Nr. A2-837-743/2019 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00095-2019-2) teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.