Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-04-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-445-1157/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-04-10
Bylos Nr.
A6.-445-1157/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00365-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Pažeidėjas
M. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-445-1157/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00365-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. balandžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Karinai Mazolevskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, žinojęs apie įmonės finansinę padėtį bei matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus nėra galimybės, suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės mokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus. M. P. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) ir 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini) ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad neginčija pažeidimo, kad nežinojo teisinių dalykų, neatleidžia jo nuo atsakomybės. Prašė skirti kuo mažesnę baudą ir kiek įmanoma didesnio mokėjimo atidėjimo.

Paaiškino, kad VMI pradėjus išieškojimus, Bendrovė dar bandė vykdyti veiklą, kalbėjo su VMI teritorinių skyrių atstovais, tarėsi dėl mažesnių įmokų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. VMI atėmus Bendrovei PVM kodą, „išvis nebegalėjo kvėpuoti“. Ieškojo investuotojų, tačiau nesėkmingai. Patalpų nuomotojas nesutiko pasirašyti 10 metų nuomos sutarties.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog kreipėsi į teisininkus konsultacijos, tačiau šie paprašė 1 000 Eur, kad išsiųstų pranešimus kreditoriams, tuo metu jis tokių pinigų neturėjo. Kreipdamasis į teisininkus jis tikėjosi gauti konsultaciją, kaip padaryti, kad įmonėje liktų pinigų ir kad galėtų mažinti skolas. Taip pat teisininkai žodžiu nurodė, jog Bendrovės VMI dar keletą metų nelies, taigi M. P. vylėsi, jog iki to laikotarpio sugebės atstatyti Bendrovės mokumą.

Be to M. P. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) Bendrovė buvo gerokai pasikėlusi pajamas – išrašė 3-4 kartus daugiau sąskaitų nei pavyzdžiui tų pačių metų kovą. Įmonė būtų turėjusi galimybes „išsikapstyti“ turbūt iki naujų metų.

Pasak M. P., į įmonę buvo investuota daug jo asmeninių lėšų, (duomenys neskelbtini) įdirbio, todėl planavo įmonę atstatyti. Taip pat M. P. paaiškino, kad Sodra visus darbuotojus atleido apie (duomenys neskelbtini), kadangi Bendrovė atlyginimus mokėjo grynais pinigais, mat negalėdavo sumokėti atlyginimų į korteles (nes VMI viską nuimdavo iš sąskaitų).

Taip pat atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad jo gaunamos pajamos apie 650 Eur/mėn., yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini). Be to, įmonės reikmėms buvo paėmęs paskolą (ėmė kaip fizinis asmuo), pirko (duomenys neskelbtini), moka po 159 Eur paskolos per mėnesį. Nurodė, jog paskirtos baudos sumokėti iškart negalės, galėtų sumokėti per 10 mėnesių.

Byloje esančiame VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais (toliau – ir pareiškimas) prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui M. P. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir už laiku neinicijuotą (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą. Taip pat prašoma paskirti M. P. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą.

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta (duomenys neskelbtini), veikla – (duomenys neskelbtini). Mokesčių mokėtojo akcininkas ir direktorius – M. P..

Šalies argumentai

VMI 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 7 d.

VMI yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. kovo 4 d. duomenimis, (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka yra 20 590,33 Eur. Mokestinė nepriemoka susidarė: 17 255,75 Eur pridėtinės vertės mokesčio susidarė nuo 2020 m. gruodžio 8 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2018 m. 12 mėn., 1 973,72 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 1 288,48 Eur gyventojų pajamų mokesčio susidarė nuo 2022 m. vasario 17 d., 72,36 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių. Su Bendrove buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys 2020 m. gruodžio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 1 904,19 Eur išdėstymo) ir 2020 m. gruodžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl 16 408,84 Eur išdėstymo), kurios nutrauktos 2022 m. balandžio 7 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl mokestinės paskolos sutarčių sąlygų nevykdymo. VMI nurodė, jog buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Šalies argumentai

Remdamasi JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 7 dalimi, 5 straipsnio 1 punktu, 6 straipsniu, ANK 120 straipsniu, aktualia teismų praktika, VMI pareiškime nurodė, jog Bendrovės vadovas nuo (duomenys neskelbtini) yra M. P.. Žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, M. P. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

VMI nurodo, jog Bendrovės nemokumą patvirtina šios aplinkybės: Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; Bendrovė registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis paskutinis, darbuotojas atleistas (duomenys neskelbtini); Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdė išieškojimą 6 vykdomosiose bylose (išieškotojas VMI). Pagal Juridinių asmenų registrui pateikto (duomenys neskelbtini) 2022 m. balanso duomenis, Bendrovė turėjo turto 9 992 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 103 358 Eur.

M. P. žinojo Bendrovės turimus įsipareigojimus, jam vadovaujant buvo surašyti (duomenys neskelbtini) nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o (duomenys neskelbtini) priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Vadovaujant M. P. buvo atleistas paskutinis darbuotojas. Vadinasi, M. P. galėjo suvokti, kokia yra reali Bendrovės finansinė padėtis, o vėliausiai, kada jis privalėjo suvokti, jog Bendrovė yra nemoki, laikytina (duomenys neskelbtini), t. y. VMI (duomenys neskelbtini) priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai, ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

VMI nurodė, jog M. P., suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti Bendrovės nemokumą, savo vadovaujamu Bendrovei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl Bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas Bendrovės kreditoriaus VMI interesus. M. P. tyčia pasireiškė tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suvokė, jog laiku neįvykdydamas pareigos kreiptis į teismą dėl (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo pažeis Bendrovės kreditorių teises ir norėjo taip veikti.

VMI vertinimu, Bendrovės vadovas M. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. M. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų. (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 29 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas, nepašalina galimybės traukti Bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Pasisakydama dėl nuobaudos skyrimo senaties, VMI, remdamasi ANK 39 straipsniu, nurodė, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 5 d., kuomet VMI parengė pareiškimą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė M. P. vykdomą trunkamą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – Įstaigos vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pažymėtina, kad šiuo metu galioja naujas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs ĮBĮ, kuris taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).

VMI pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš (duomenys neskelbtini) turto, įmokų nepervesta. Bendrovės vadovu būdamas M. P. ignoravo (duomenys neskelbtini) nemokumą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto procedūrą inicijavo VMI. Kaip nurodoma ir VMI pareiškime, M. P. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas atsakingas, neužtikrino, kad nebūtų pažeistos kreditorės VMI teisės. Pažymėtina, jog M. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, papildomai paaiškino, jog įmonės veiklą aktyviai stengėsi atkurti ir 2022 m. liepą įmonės užsakymai buvo pasiekę aukštą lygį, tačiau iš esmės dėl kreditorės VMI veiksmų įmonės mokumo galutinai atkurti nepavyko. Teismo vertinimu, atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos aplinkybės, susiję su pastangomis atkurti įmonės mokumą, neabejotinai svarbios administracinės nuobaudos individualizavimui.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat šio straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismui duomenų apie M. P. baustumą ar teistumą nepateikta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę prisipažino, gailėjosi, M. P. šiuo metu dirba kitoje įmonėje, asmens atlyginimas siekia vidutiniškai apie 920 Eur / mėn. neatskaičius mokesčių, t. y. apie 700 Eur / mėn. „į rankas“ ( remiantis byloje esančiu SODROS išrašu), tačiau turi įmonės reikmėms ((duomenys neskelbtini)) paimtą paskolą, moka po 159 Eur / mėn., be to, augina (duomenys neskelbtini). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus M. P. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė