Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam E. S., jo gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės K. I. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės B. V. atžvilgiu) laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-08-24 iki 2009-08-26.

Iš E. S. ir E. S. solidariai nukentėjusiajai K. I. priteista 1 387 (vienas tūkstantis trys šimtai aštuoniasdešimt septyni) litai turtinei žalai atlyginti. Iš E. S., E. S. ir E. K. solidariai B. V. priteista 3 401 (trys tūkstančiai keturi šimtai vienas litas) turtinei žalai atlyginti.

Dėl LR BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų E. S. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamoj nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti ir iš dalies veikų išteisinti E. S. bei E. K., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis ir E. S., bendrai veikdami, įvykdė atvirą svetimo turto vagystę, o būtent: 2009-02-23 apie 10 val.,(duomenys neskelbtini) namo, išanksto susitarę ir veikdami bendrai, E. S. stovėjo netoliese ir stebėjo aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, o E. S. ištraukė K. I. iš rankų rankinę, atvirai pagrobė svetimą K. I. priklausantį turtą: rankinę 60 Lt vertės ir joje buvusius - piniginę 52 Lt vertės, 905 litus, akinius nuo saulės 40 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „SIEMENS“ su SIM kortele ir telefono įkrovikliu bendros 200 Lt vertės, 3 pakuotes vaistų „Prenewel“ bendros 75 Lt vertės, pakuotę vaistų „Betaloc ZOK“ 25 Lt vertės, pakuotę vaistų „Luso Press“ 15 Lt vertės, pakuotę vaistų „Tenexum“ 15 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai K. I. bendrą 1 387 Lt turtinę žalą.

Be to, E. S. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, E. S. ir E. K., bendrai veikdami, įvykdė atvirą svetimo turto vagystę, o būtent: 2009-05-22 apie 14.30 val., .,(duomenys neskelbtini) namo, iš anksto susitarę, veikdami bendrai, E. S. ir E. K. stovint netoliese ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, E. S. ištraukė B. V. iš rankų rankinę, atvirai pagrobė svetimą, B. V. priklausantį turtą: rankinę 40 Lt vertės ir joje buvusius - piniginę 100 Lt vertės, 3 040 litų, pakuotę vaistų „Primistar“ 30,50 Lt vertės, pakuotę vaistų „Tachikard“ 30,50 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „ NOKIA 6021“ su SIM kortele bendros 140 Lt vertės, 3 vnt. raktų bendros 120 Lt vertės, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajai B. V. bendrą 3 501 Lt turtinę žalą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir jo nuteisimo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Kolegija pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes E. S., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, apelianto vaidmenį nusikaltime, vertino jo asmenybę ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. padarė du apysunkius nusikaltimus. Jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, turtiniai, baigti. Apeliantas padarė nusikaltimus, kurie vadovaujantis LR BK 11 straipsnio nuostatomis priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad E. S. anksčiau yra teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas taip pat už tyčinį turtinį nusikaltimą. Apelianto skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atsižvelgė į jo ankstesnį teistumą nepagrįstas, nes tai yra nuteistojo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, į kurią būtina atsižvelgti, remiantis LR BK 54 straipsnio nuostatomis, skiriant ir individualizuojant bausmę, paskiriant tinkamiausią savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Be to, svarbi ir ta aplinkybė, kad ankstesniu nuosprendžiu E. S. buvo skirta švelnesnė bausmės rūšis- areštas. Nors šią bausmę nuteistasis atlikęs, tačiau naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarytos neišnykus ir nepanaikinus teistumo (LR BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunktis). Tai rodo, kad ankstesnis teistumas ir bausmė siekiamų tikslų nepasiekė. Taip pat atsižvelgiant į šias aplinkybes bei remiantis LR BK 27 straipsniu, LR BK 56 straipsniu, teisėjų kolegijos manymu, E. S. pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį pirmosios instancijos teismas LR BK 54 straipsnyje numatytų taisyklių nepažeidė. Atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę-veikos padarytos bendrininkų grupėje, o taip pat įvertino ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę- prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nuteistojo asmenybę bei skyrė laisvės atėmimo bausmes žymiai mažesnes nei straipsnio sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Subendrindamas E. S. skirtąsias bausmes, pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, pagrįstai vadovavosi LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjo švelnesnę bausmę ir skyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, t. y. prie laisvės atėmimo 2 metų 2 mėnesių bausmės pridėjo tik nedidelę dalį - 4 mėnesius (iš 2 metų) laisvės atėmimo bausmės, skirtos už kitą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos tesimas tinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teisingai įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės ir skyrė teisingą bausmę. Atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą, o taip pat ir į nuteistojo pavojingumą, paskirtosios bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 straipsnyje.

Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl siekio atlyginti žalą bei močiutės priežiūros, įvertinus kitas ankščiau aptartas aplinkybes, padarytų veikų pavojingumą (tyčinės, apysunkės, padarytos bendrininkų grupėje), nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas taip pat už vagystę, nusikalto neišnykus teistumui, administracine tvarka baustas už svetimo turto pagrobimą) neduoda pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant švelnesnę bausmę. Be to, teisėjų kolegijos manymu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo teigti, jog apribojimai, kuriuos lemia laisvės atėmimo bausmės vykdymas, akivaizdžiai pažeistų proporcingumo principą.

Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmetamas, o nuosprendis nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

n utarė:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.