- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-20
- Bylos Nr.
- 1-16-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00264-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Kaltinamasis
- V. B.
nukentėjusiajai R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, išsituokusi, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui:
Ji 2013 m. liepos 16 d., apie 17.30 val., Klaipėdoje, Dariaus ir Girėno g.- Sportininkų g. šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, būdama blaivi, vairuodama automobilį Honda Shuttle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę iš I.Kanto g. į Dariaus ir Girėno g., nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją degant leidžiamam šviesoforo signalui ėjusios pėsčiosios R. K. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu R. K. padaryta dešinio klubo sąnario, dešinės alkūnės ir dešinės čiurnos sumušimas bei hematomos, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 34 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį.
V. B. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2013-07-16, apie 17.30 val., vairavo automobilį Honda Shuttle, važiavo I.Kanto gatve ir prie Dariaus ir Girėno – Sportininkų gatvių sankryžos sustojo antroje eismo juostoje, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas. Norėjo sukti į kairę link Naujojo uosto gatvės. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ir praleido tiesiai važiuojančius automobilius. Nematė, kad kas nors stovėtų prie pėsčiųjų perėjos. Pravažiavus automobiliams, ji suko į kairę ir tik užvažiavusi ant perėjos pastebėjo, kad į sankryžą yra įėjusi moteris - ji ėjo per perėją. Ji moterį kliudė ir moteris parkrito. Ji iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, padėjo moteriai atsikelti, jos atsiprašė. Pagalbos nekvietė, nes nukentėjusioji pati jos prašė nekviesti, ji sakė, kad nei policijos, nei medikų pagalbos jai nereikia. Atėjęs jos vyras iškvietė policiją ir medikus. Tą pačią dieną skambino į ligoninę, kad sužinoti kokia nukentėjusiosios būklė, tačiau medikai jokios informacijos neteikė, paaiškinę, kad negali to daryti. Nukentėjusios telefono numerio neturėjo, todėl susisiekti su ja pačia negalėjo.
Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2013-07-16 ji, būdama prie Sportininkų – Janonio gatvių sankryžos, užsidegus žaliai šviesai, ėjo per pėsčiųjų perėją ir viduryje perėjos buvo partrenkta nuo J.Janonio gatvės važiavusio bei sukusio į kairę automobilio. Nukritusi trumpam prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik tuomet, kai ją partrenkusio automobilio vairuotoja jau buvo išlipusi iš automobilio. Ji pradėjo stotis ir vairuotoja lyg ir norėjo važiuoti toliau, paaiškinusi, kad jai nieko neatsitiko. Tuo metu negalėjo tinkamai įvertinti situacijos dėl patirto šoko. Ji paskambino savo vyrui ir jam pranešė, kas atsitiko. Jos vyras ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Atvykę medikai ją nuvežė į ligoninę, sužalojimus ji gydėsi iki 2013-08-12. Vairuotoja avarijos vietoje jos atsiprašė, minėjo, kad jokių pinigų nemokės. Dėl šio įvykio jai padaryta ne tik fizinė, bet ir moralinė žala, baiminasi eiti per gatvę, o eidama jaučiasi nesaugiai. Taip pat patyrė ir materialinę žalą, kurią vertina 731,14 litais. Žalą atlygino draudimo bendrovė, taip pat ji atlygino 560 litų neturtinės žalos. Patirtą neturtinę žalą vertina, atsižvelgiant į realią situaciją, 9000 litų, nes po šio eismo įvykio kentėjo didelius skausmus, du mėnesius negalėjo gerai išsimiegoti, kas sukėlė jai didelius nepatogumus, taip pat iki šiol jaučia baimę eiti per gatvę ir tai jai kelia dvasinius išgyvenimus. Kol gydėsi, neturėjo galimybės bendrauti su kolegomis, dirbti savo mėgstamą darbą. Kuriam laikui netekus darbingumo labai atsiliko nuo kolegų darbe, o kadangi jos darbas labai susijęs su kolektyvu (dirba muzikiniame teatre), tai reikalaus iš jos didelių pastangų, kad vėl įsilieti į bendra veiklą.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Honda Shuttle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs dariaus ir Girėno gatvėje, už pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje. Autoavarijos vietos plane savo parašu V. B. patvirtinusi, kad pėsčioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos viduryje (b.l. 6-12).
2013-08-30 specialisto išvadoje Nr. G1894/13(03) nurodyta, kad R. K. patyrė dešinio klubo sąnario, dešinės alkūnės ir dešinės čiurnos sumušimą bei hematomas. Dešinio klubo sąnario sumušimas ir masyvi dešinės šlaunies kraujosruva sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 19).
Kaltinamoji, vairuodama automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko patrenkė ir taip nesunkiai suažlojo nukentėjusiąją. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgtina į veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį kaltinamosios asmenybę.
V. B. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio pasekmių, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus, praeityje neteista, administracinės teisės pažeidimų nebuvo padariusi. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje V. B. nedarys nusikalstamų veikų ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas ir jos vykdymą atidedant.
Nukentėjusioji R. K. pareiškė civilinį ieškinį 731, 14 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 9440 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kadangi civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic” R. K. atlygino 1 290, 51 Lt turtinę žalą, procesas šioje civilinio ieškinio dalyje nutrauktinas.
Neturtinę žalą R. K. grindžia tuo, kad dėl autoįvykio patyrė didelį fizinį skausmą, nes buvo sumušti išorės ir vidaus organai. Du mėnesius po įvykio negalėjo normaliai miegoti dėl skausmų įvairiose kūno vietose. Neturi jokių garantijų, kad ateityje šie sumušimai neturės paskemių, o tai jai sukelia didelius nepatogumus. Dėl patirto išgąsčio iki šiol bijo eiti per pėsčiųjų perėją. Kol gydėsi, neturėjo galimybės bendrauti su kolegomis, dirbti savo mėgiamą darbą. Pažymi, kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic” jai atlygino 560 Lt neturtinei žalai. (b. l. 26).
LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Automobilis, kurį vairuodama V. B. padarė eismo įvykį, apdraustas AAS „Gjensidige Baltic”. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi už kaltinamojo veiksmais padarytą žalą eismo įvykio metu, kuris pripažintas draudiminiu įvykiu, dalinai yra atsakinga, neviršijant sutartyje numatytų sumų, draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, t.y. kaltinamoji V. B..
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Teismų praktikoje suformuluota, kad teismo pareiga neturtinės žalos atlyginimo taikymo atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimas derinamas su teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais ir siekiu išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą.
Sprendžiant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius, asmenų turėtų galimybių praradimą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. K. patyrė dešinio klubo sąnario, dešinės alkūnės ir dešinės čiurnos sumušimą bei hematomas (b. l. 19). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio įvykio nukentėjusiajai būtų atliekamos operacijos, patirtos sveikatos sužalojimo paskemės būtų susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, liekamaisiais reiškiniais ir pan. Esant teismo aukščiau aptartais motyvais, atsižvelgiant į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 2 500 Lt sumą R. K. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė atlygino dalį neturtinės žalos, t.y. 560 Lt, neatlyginta neturtinės žalos dalis lieka - 1 940 Lt.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
V. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai ir šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant per visą šį laikotarpį kaltinamąją neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiosios R. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic” - 1 940 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt llitų) R. K. naudai.
Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo procesą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos aypagrdos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.