Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-01-26 · Civilinė byla Nr. 2A-329-340/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-26
Bylos Nr.
2A-329-340/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
D. A.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-329-340/11Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-01480-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei D. A. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teimą prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi priteistą išlaikymo dukrai J. D. dydį ir priteisti išlaikymą nepilnametei J. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo dydį sumažinti nuo kreipimosi į teismą dienos; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gimė duktė M. D., antros dukters gimimas turi įtakos turtinei padėčiai ir priteisto išlaikymo sumažinimui. Nurodė, kad gauna 970 Lt atlyginimo per mėnesį, žmonai mokama 415,66 Lt motinystės pašalpa. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, dukters J. išlaikymui tenkanti 400 Lt suma pažeidžia vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi buvo pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimas ir iš ieškovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui J. D. po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors (duomenys neskelbtini) dieną ieškovui gimė dukra M. D., kito vaiko gimimas negali būti pagrindu mažinti išlaikymo dydį šalių vaikui. Byloje iš esmės šalių turtinė padėtis nepasikeitė.

Šalies argumentai

Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais vaiko poreikiais. Mano, kad vaikui teiktino išlaikymo dydis yra 1 minimali mėnesio alga, t. y. 800 Lt per mėnesį, todėl atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus mažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.

Trakų r. apylinkės teismas 2010-11-03 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš G. D. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų D. A.; 15,03 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-423-516/2010) nutartimi buvo pakeistas Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimas, sumažinant iš atsakovo šalių vaikui J. D. priteistą išlaikymą iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus apygardos teismo nutartis kasacine tvarka nėra peržiūrėta, nėra nuginčyta, todėl CPK 182 str. 1 d. 2 p. prasme turi prejudicinę galią šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį. Įvertinęs ieškovo reikalavimą teismas laikė, kad bylos dalykas – šalių nepilnamečio vaiko turtinės padėties pagerėjimas ir/ar ieškovo turtinės padėties pablogėjimas. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad jis savo reikalavimų pagrįstumą įrodinėja ta aplinkybe, kad šalių nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui pakanka 500 Lt per mėnesį ir kad jam 2010-05-11 gimė dukra M. D.. Atsižvelgęs į tai, kad šalių vaikui reikalingo išlaikymo dydis nustatytas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, teismas dėl to nepasisakė ir ieškovo paaiškinimų, kad šalių nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui pakanka 500 Lt per mėnesį, nevertino. Teismas konstatavo, jog duomenų, patvirtinančių, kad šalių vaiko J. D. turtinė padėtis iš esmės pagerėjusi, nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. tapo visiškai ar iš dalies nedarbingas ir pan., negalėtų teikti pusės išlaikymo, reikalingo šalių vaikui, todėl padaryta išvada, jog atsakovas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ta aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gauna nedideles pajamas, nesudaro pagrindo teigti, kad jis mažiau turi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo ir kad, tokiu būdu, jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo dydžio šalių vaikui. Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog gimus kitam ieškovo vaikui jis turi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo mažesne dalimi, nesudaro pagrindo konstatuoti vaikui priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui, kadangi tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius, todėl tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Vadovaudamasis CK 3.3 str. 1 d. numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, taip pat įvertinęs byloje esančius duomenis bei ieškovo galimybes dirbti ir uždirbti, teismas padarė išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės nėra pablogėjusi; nėra pagrindo iš ieškovo šalių vaikams priteisto išlaikymo dydžio mažinimui. Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Trakų r. apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo. Nurodo, jog pagrindas reikalauti pakeisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo turtinės padėties pablogėjimą (CK 3.201 str.), tačiau teismas šios normos netaikė ir ja nesivadovavo. Teismas neatsižvelgė, kad apelianto turtinė padėtis po 2010-05-11 teismo nutarties priėmimo pasikeitė iš esmės: atsirado pareiga išlaikyti kitą vaiką, sumažėjo darbo užmokestis. Nurodo, jog duktė J. specialiųjų poreikių neturi; atsakovė kitų išlaikytinių neturi, kaip matyti iš bylos duomenų, disponuoja didelėmis piniginėmis sumomis, reiškia, jos turtinė padėtis geresnė nei apelianto ir jai turi tekti didesnė išlaikymo dalis. Taip pat nurodo, jog teismas netinkamai taikė CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d; pagal teismų praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nurodydamas, jog apeliantas gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą ir gauti pajamų vaikų išlaikymui, teismas neįvertino objektyvios šalyje esančios pablogėjusios ekonominės situacijos, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios. Taip pat teismas neįvertino, kad apeliantas turi išlaikyti kitą santuokoje gimusią dukterį, prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti užtikrinamas ir šios dukters atžvilgiu, teisme apeliantas įrodinėjo šios dukters poreikius, tačiau teismas į juos visiškai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą; Trakų r. apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliaciniame skunde iš esmės atkartojama ieškinyje nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai. Ieškovas tik nesutinka su teismo vertinimu, jog kito išlaikytinio atsiradimas ir sumažėjęs darbo užmokesčio dydis šiuo atveju nebuvo pakankamas pagrindas sumažinti priteistą išlaikymą. Nurodo, jog didžioji dalis atsakovės banko sąskaitoje esančių lėšų priklausė atsakovės rūpintiniui, nes ji kaip rūpintoja, turėjo įgaliojimą disponuoti turtu. Pažymi, jog laukiasi, todėl ir jos turtinė padėtis atsiradus dar vienam išlaikytiniui pablogės. Nurodo, jog teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi, kurioje buvo visapusiškai išnagrinėti šalių dukters poreikiai ir prieita išvados, kad jos išlaikymui reikia 800 Lt per mėnesį. Teismas pagrįstai pasisakė dėl apelianto turtinės padėties.

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie dukros išlaikymo išlaidas (b.l. 93-94), duomenis apie jo darbo užmokestį 2011 m. birželio-spalio mėn. J. D. ūkyje. Atsakovė pateikė įrodymus apie savo ir dukros sveikatos būklę, išlaidas vaistams, įgaliojimo ir sutarties nuorašus (b.l. 103-112). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375 str. 2 d., 376 str.) priima naujus įrodymus (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šalių teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamos bylos dalykas – išlaikymo nepilnamečiam vaikui, šalių dukrai J. D., gim. (duomenys neskelbtini), dydžio sumažinimas. Išlaikymo J. D. dydis buvo nustatytas 2006-09-06 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu; šalių santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendrų sutikimu; nutraukdamos santuoką, šalys susitarė ir dėl išlaikymo dydžio – 200 Lt per mėnesį. Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-18 sprendimu išlaikymas buvo padidintas iki 500 Lt per mėnesį; išlaikymo suma buvo sumažinta iki 400 Lt per mėnesį 2010-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Antras apelianto vaikas – dukra M. gimė taip pat (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo buvo pareikštas po dviejų savaičių, 2010-05-25,: ieškiniu G. D. prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt, motyvuodamas, kad gimus antrai dukrelei, jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė dėl būtinumo teikti išlaikymą dar vienam vaikui, o vyresnės dukros poreikių tenkinimui turėtų užtekti 500 Lt per mėnesį.

CK 3.201 str. 1 d. įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis; aiškinant šią nuostata sistemiškai su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus vaiko poreikiams. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo buvo pareikštas po dviejų savaičių po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria buvo nustatytas išlaikymo dydis, paskelbimo; dauguma ieškovo argumentų dėl dukros J. poreikių, jos motinos turtinės padėties ir pan. buvo išnagrinėta civilinėje byloje 2A-423-516/2010 iškeltoje tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad faktai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi turi prejudicinių faktų galią ir negali būti iš naujo įrodinėjami nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Vienas iš tokių reikšmingų nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2010-05-11 nutartimi nustatytų prejudicinių faktų yra pripažinimas, kad G. D. dukros būtinųjų poreikių patenkinimui reikia 800 Lt per mėnesį; teismas pagrįstai atmetė G. D. argumentus, kad jo dukros poreikių tenkinimui turėtų užtekti 500 Lt per mėnesį iš abiejų tėvų. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad J. tėvų pareiga atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, amžių, darbingumo lygį, išlaikymo prievolėje yra lygi ir priteisė iš abiejų tėvų po 400 Lt; byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė nedirba dėl savo dėdės rūpybos, teismas nevertino, kaip atleidžiančios ją nuo vaiko išlaikymo pareigos ar sudarančios pagrindą mažinti jos dalį išlaikymo prievolėje.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybės, atsiradusios po Vilniaus apygardos nutarties priėmimo ir paskelbimo ir jų įtaka vaiko poreikių sumažėjimui (padidėjimui) ar tėvo, reikalaujančio priteisto išlaikymo sumažinimo turtinės padėties pasikeitimui; pagal CK 3.201 str. 1 d. nuostatą turtinės padėties pasikeitimas turi būti esminis. Duomenų apie apelianto vyresnės dukters poreikių esminį pasikeitimą byloje nėra; kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti įrodymai apie mergaitės susirgimą viršutinių kvėpavimo takų infekcija, bei pirktus vaistus ir vitaminus (b.l. 104-105) vaiko padidėjusių poreikių nepatvirtina.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovės D. A. turtinė padėtis yra geresnė, nei apelianto, todėl dukters J. išlaikymo prievolėje atsakovei turi tekti didesnė išlaikymo dalis, atmetamas. Apeliantas teigia, kad iš atsakovės banko sąskaitos išrašo galima spręsti, jog ji disponuoja didelėmis pinigų sumomis, todėl jos turtinė padėtis geresnė; aplinkybė, kad atsakovė D. A. yra savo dėdės rūpintoja, todėl disponuoja jam priklausančiomis lėšomis nėra nauja, ji jau buvo nagrinėjama civilinėje byloje 2A-423-516/2010. Kartu su atsiliepimu pateikti įrodymai (įgaliojimas ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, b.l. 106, 107-112) dar kartą patvirtina, kad pagal 2008 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas pinigai už V. G. priklausančią sklypo dalį buvo pervesti į rūpintojos D. A. sąskaitą AB DnB Nord banke. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis po teismo 2010-05-11 nutarties priėmimo iš esmės būtų pasikeitusi.

Kaip aplinkybes, turinčias esminę reikšmę jo turtinei padėčiai, apeliantas nurodė antros dukros gimimą bei darbo užmokesčio sumažėjimą dėl šalyje esančios pablogėjusios ekonominės situacijos.

Teismų praktikoje pažymima, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į bylos faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui; vaikų išlaikymo prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba bendro pobūdžio samprotavimais apie aukštą bedarbystės lygį šalyje, pasaulinę krizę, sunkią ekonominę situaciją ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010 išaiškinta, kad asmens, privalančio teikti išlaikymą, galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksmus; subjektyvūs veiksmai – paties asmens pastangos, asmens požiūris, noras ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. Dėl išdėstyto, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinamas tik išimtinėmis, nuo tėvų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, kitais atvejais tėvai privalo teikti vaikams išlaikymą, užtikrinantį būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Bylos duomenimis, apelianto darbo užmokestis UAB „Eremas“ 2010 m. sausio-balandžio mėn. buvo nuo 1 446,09 Lt iki 1 190,09 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių ir išlaikymo vaikui po 200 Lt (b.l. 17), 2010 m. birželio – rugpjūčio mėn. nuo 1 160,35 Lt iki 870 Lt, neatskaičius mokesčių ir išlaikymo vaikui po 400 Lt (b.l. 42). Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atmeta apelianto argumentą dėl darbo užmokesčio sumažėjimo dėl objektyvių, nepriklausančių nuo apelianto valios priežasčių – pablogėjusios ekonominės situacijos šalyje. Apeliantas nepateikė darbdavio sprendimo dėl darbo užmokesčio sumažinimo, duomenų apie darbo sutarties pakeitimą ar kitokių duomenų, įrodančių, kad darbo užmokestis apeliantui buvo sumažintas dėl bendrovės sunkios padėties. Pažymėtina, kad apelianto darbo užmokestis radikaliai sumažėjo nuo 2010 m. birželio mėnesio, t. y. iš karto po to, kai teismo sprendimu išlaikymas dukrai iš pirmos santuokos buvo padidintas iki 400 Lt. Neįrodo apelianto darbo užmokesčio sumažėjimo ir apelianto pateikta į bylą ūkininko J. D. išduota pažyma apie apelianto darbo užmokestį tėvo ūkyje nuo 2011 birželio mėn. (800 Lt). Apelianto argumentas, kad teismas neįvertino pablogėjusios ekonominės situacijos, dėl kurios galimybės susirasti geriau apmokamą darbą yra objektyviai sumažėjusios, atmetamas, nes byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas tokio darbo ieškojo. Pagal bylos medžiagą atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, jo darbingumas neapribotas, potencialiai pajėgus teikti didesnio dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, sumažėjus darbo užmokesčiui, bandė susirasti papildomą darbą, t. y. ieškovas neįrodė, jog negalėjo papildomai užsidirbti ir teikti vaikams išlaikymą, pakankamą jų būtinų poreikių patenkinimui, nors darė tam pastangas. Pažymėtina, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto – 4 ha žemes sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame panaudos pagrindu ūkininkauja jo tėvas; apelianto teiginys, kad jis negauna ir negali gauti jokių papildomų pajamų kaip žemės sklypo savininkas taip pat neįrodytas, todėl atmetamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nebuvo sąžiningas, atskleisdamas duomenis apie savo turtinę padėtį, realių savo pajamų neišviešino, todėl neįrodė, kad gimus antrai dukrai 2010-05-11 ir atsiradus prievolei išlaikyti dar vieną vaiką, jo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo taip, kad jis negali antrai dukrai teikti išlaikymo, užtikrinančio būtinųjų kūdikio poreikių tenkinimą, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik ta aplinkybė, kad apeliantui gimė kitas vaikas savaime nesudaro pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo dydį vyresniam apelianto vaikui.

Bylos nagrinėjimo metu apeliantas teikė įrodymus apie jaunesnės dukters M. poreikius; pateiktos poreikių paskaičiavimo lentelės duomenimis, naujagimės poreikių tenkinimui metams reikia 8 642 Lt, arba 808 Lt per mėnesį (b.l. 43-44), t. y. apelianto paskaičiavimais naujagimės būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga tokia pat pinigų suma, kaip ir mokyklinio amžiaus vyresnei dukrai. Su tokia apelianto logika sutikti negalima. Kai tėvų turtinė padėtis leidžia, protingi vaikų poreikiai gali būti tenkinami maksimaliai, tačiau kai tėvų turtinė padėtis to neleidžia, išlaidų būtinumas turi būti vertinamas racionaliai. Teisėjų kolegija negali pripažinti racionaliomis numatytas išlaidas žaislams (460 Lt per metus), arba nurodytą kūdikio poreikį drabužiams (12 marškinėliai trumpomis rankovėmis po 15 Lt per metus, 24 marškinėliai ilgomis rankovėmis už 480 Lt per metus, 2 vienetai pėdkelnių kas mėnesį už 240 Lt per metus ir pan.). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentais, kad dalis apelianto pateiktų įrodymų apie vaikiškų prekių įsigijimą neįrodo, kad prekės buvo įsigytos dukters M. poreikių tenkinimui – apelianto pateiktais duomenimis buvo pirkti apatinukai 2-3 metų vaikui, sauskelnės, skirti nuo 16-23 kg svorio vaikams, t. y. prekės, netinkančios kelių mėnesių kūdikiui (b.l. 19, 93). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje sutrinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad apelianto dukters M., gimusios (duomenys neskelbtini) būtinųjų poreikių tenkinimui būtų reikalinga mažesnė, nei 1 MMA suma – 500 Lt. Apelianto antrai sutuoktinei K. D. po antros dukros gimimo mokama 1 154,05 Lt motinystės pašalpa (b.l. 62). Taigi byloje pateikti įrodymai apie antros dukros M. būtinus poreikius ir apelianto galimybę juos patenkinti nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Atsakovė D. A. patyrė 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 114). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš apelianto išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu – 500 Lt (CPK 98 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos. Duomenų apie ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti D. A. iš G. D. 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai R. Veniulytė-JankūnienėA. Auruškevičius