Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2S-747-368/2018 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04845-2018-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) AB Šiaulių bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10908-291/2018. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Karbonita“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2013-11-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Kredito sutartis) nutraukimą atsakovo AB „Šiaulių bankas“ iniciatyva neteisėtu; 2) pakeisti UAB „Karbonita“ ir AB „Šiaulių bankas“ minėtos kredito sutarties specialiosios dalies 3 p. ir nurodyti, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2028-02-01, bei atitinkamai naujai išdėstyti datas ir grąžinamas sumas; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš Kredito sutarties (su visais jos priedais ir pakeitimais) įvykdymo užtikrinimui įkeisto ieškovės ar trečiųjų asmenų turto ar kito ieškovei ar tretiesiems asmenims priklausančio turto, taip pat sustabdyti bet kokius kitus Kredito sutarties pagrindu ieškovės ar trečiųjų asmenų atžvilgiu atliekamus išieškojimo veiksmus, įskaitant išieškojimą pagal laidavimo sutartis, kuriomis laiduota už Kredito sutarties tinkamą įvykdymą. Nurodė, kad suteikto Kredito grąžinimas yra užtikrintas nekilnojamojo daikto hipoteka, laidavimu, visas kredito grąžinimo užtikrinimo priemones bankas ketina panaudoti. Kadangi ieškiniu prašoma pripažinti kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nes priešingu atveju, tenkinus ieškinį, ginčas netektų prasmės, būtų reiškiami papildomi ieškiniai, siekiant atgauti išieškotą turtą. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų panaikintas tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties nutraukimas. Tuo pačiu būtų panaikintos ir šio nutraukimo sukeltos teisinės pasekmės, t. y. visos kredito sumos išieškojimas iš atsakovo. Todėl teismo sprendimas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju galėtų pasunkėti arba tapti negalimu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai 3. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) Šiaulių bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - netenkinti ieškovės UAB „Karbonita“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismo nutartyje išdėstytos išvados yra neteisingos. Atitinkamo pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės ne tik nepagrįstai riboja banko teises, yra neproporcingos pareikštiems ieškinio reikalavimas ir nesusijusios su teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet suteikia ieškovei ir trečiajam asmeniui galimybes nemokėti bankui įsiskolinimo ir palūkanų. Teigia, jog ieškovė gali turėti bankrutuojančios įmonės požymių, o iš trečiojo asmens (šioje byloje laiduotojo) UAB „Dangera“ 2018-06-12 Vilniaus apygardos teismo preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-3768- 585/2018 AB Šiaulių bankas naudai yra priteista skola, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai pagal 2013-11-15 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. Todėl net ir patenkinus ieškovės ieškinį ir pratęsus kredito grąžinimo terminą, įsipareigojimas mokėti palūkanas nepasikeistų ir palūkanos turėtų būti mokamos iki pat papildomai pratęsto termino pabaigos. Ieškovė savo ieškiniu nekelia reikalavimų dėl esamo įsiskolinimo, įsipareigojimo mokėti einamąsias kredito grąžinimo įmokas ar mokėti palūkanas už kreditus. Mano, kad skundžiama teismo nutartimi buvo apribota banko teisė išieškoti tiek esamą susidariusį ieškovės įsiskolinimą iki sutarties nutraukimo, tiek būsimą įsiskolinimą (jei teismas pripažintų kreditavimo sutarties nutraukimą neapgrįstu). Šie apribojimai nėra susiję su ieškinio reikalavimu pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2028 metų, išdėstant naują grafiką. Kredito grąžinimo termino pratęsimas papildomam laikotarpiui net ir ieškinio patenkinimo atveju neatleidžia ieškovės nuo pareigos grąžinti esamą įsiskolinimą, mokėti einamąsias įmokas ar mokėti palūkanas, o laiduotojui UAB „Dangera“ atsakyti pagal laidavimo sutartį. Taigi, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovės ieškinio reikalavimais, nepagristai ir neproporcingai riboja bei pažeidžia banko kaip kreditoriaus teises. 4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Karbonita“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui atmetus ieškinį, nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovo galimybės susigrąžinti skolą būtų suvaržytos. Grėsmė banko interesams nekyla dėl to, nes atsakovo reikalavimai yra apsaugoti įkeistu turtu, o įkeisto turto vertė keturis kartus viršija negrąžinto kredito dydį. Be to, banko reikalavimai būtų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius. Nors atsakovas ir nurodo, kad ieškovė galimai turi bankrutuojančios įmonės požymių, tačiau ši aplinkybė, gali būti atsakovo atsiliepimo į ieškinį, tačiau ne atskirojo skundo pagrindas - tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismui išnagrinėjus ir įvertinus šalių į bylą pateiktus įrodymus, bus nustatytas ieškovės gebėjimas vykdyti kredito sutartį pakeistomis sąlygomis. Atsakovas klaidina teismą dėl tariamo ieškovės nemokumo, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – bankroto bylą UAB „Karbonita“ kelti atsisakyta. Taigi, ieškovės prašomos taikyti ir pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, t. y. tokios, kokias būtina taikyti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, be to taikomos laikinosios apsaugos priemonės pernelyg nepažeidžia atsakovo interesų 5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Dangera“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais ir prašo teismo jais remtis. Pažymi, kad UAB „Dangera“ yra pateikusi prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kurį atskirajame skunde mini atsakovas, sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl juo remtis nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas. 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. 8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškiniu yra prašoma pripažinti atsakovo vienašališką šalių 2013 m. lapkričio 15 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos priedais ir pakeitimais ) nutraukimą neteisėtu. Pakeisti UAB „Karbonita“ ir akcinės bendrovės Šiaulių banko 2013-11-15 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su visais jos priedais ir pakeitimais) specialiosios dalies 3 p. nurodytą galutinį kredito terminą nurodant, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2028-02-01, taip pat pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1/3, naujai išdėstant kredito pagal kredito sutartį grąžinimo datas ir sumas tokiu būdu: 1) UAB „Karbonita“ kredito pagal kredito sutartį grąžinimas atidedamas vienerių metų laikotarpiui ir pirmuosius vienerius metus, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos, UAB „Karbonita“ įsipareigoja dengti einamąsias palūkanas; 2) nuo antrųjų metų, skaičiuojant nuo kredito sutarties pakeitimo dienos iki 2028-02-01 UAB „Karbonita“ įsipareigoja lygiomis dalimis kas mėnesį padengti likusią nepadengtą kredito dalį, iki kredito sutarties pakeitimo dienos susidariusį kredito įmokų ir palūkanų įsiskolinimą bei mokėti einamąsias palūkanas. Byloje nėra ginčo, jog yra pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovės pagal Kredito sutartį veiksmai, atsakovui išduoti vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo pagal Šiaulių m. 4-ojo notarų biuro notarės N. M. 3 vykdomuosius įrašus. Iš esmės ieškiniu ieškovė siekia, kad jos ir banko paskoliniai santykiai tęstųsi toliau pagal pakeistas Kredito sutarties sąlygas. Ieškinyje nurodoma, kad nutraukus Kredito sutartį ir realizavus įkeistą turtą, tęsti paskolinius santykius bus neįmanoma arba labai sudėtinga. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus įrodymus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas tik preliminariai vertina ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovės ieškinio reikalavimais, nesudaro pagrindo laikyti ieškovės reikalavimą tikėtinai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas. Taigi šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys tikėtinai nepagrįstas, vadovaujantis atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. 9. Nesutiktina su atskirojo skundo motyvais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra nepagrįstai suvaržomos atsakovo, kaip kreditoriaus, teisės, jog yra pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, kad skolos išieškojimo sustabdymas trukdo realizuoti banko, kaip hipotekos kreditoriaus, lūkestį kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje, laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikius, ieškinio galimo patenkinimo atveju šalis siejančių sutartinių santykių modifikavimas ir galimybės tęsti sutartinius santykius būtų neįmanomi, nes santykiai būtų pasibaigę priverstiniu prievolių įvykdymu. Be to, ieškovės turtą pardavus iš varžytynių, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, nes turto nebus galima išreikalauti iš sąžiningo įgijėjo. Laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieškovės turtas yra įkeistas, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Be to, banko reikalavimai būtų patenkinti pirmiausiai, kadangi bankas yra hipotekos kreditorius, o tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.). Įvertinus nurodytus galimus padarinius, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai yra pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmai, tačiau vyksta ginčas dėl kredito sutarties galiojimo, laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo sustabdymas – yra būtent ta priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1379/2013). 10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nedaro įtakos byloje nagrinėto klausimo teisingam išsprendimui (CPK 185 str.). 11. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžiama, kad, naikinti pirmosios instancijos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu nutaria: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Teisėjas Egidijus Mockevičius